„Grąžiname Tavo tarno Ričardo kaulus į kapą“, – Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby, Anglijos Bažnyčios dvasinis vadovas, ištarė per pamaldas prieš perlaidojant palaikus.
Dauguma susirinkusiųjų prie katedros, kurią puošė Ričardo vėliava, rankose laikė baltas rožes, Jorko dinastijos, kuriai priklausė karalius, simbolį.
„Jaučiu, kad su juo buvo blogai pasielgta jo mirties laikotarpiu ir per visą istoriją“, – sakė 62 metų pensininkė Mary Doherty (Meri Doherti) iš Šiaurės Airijos, šia proga apsirengusi viduramžiams būdingu kostiumu.
„Manome, kad jis buvo nekaltas ir būtent tokių laidotuvių nusipelnė. Tokia proga pasitaiko tik kartą gyvenime. Nuostabu būti čia ir būti istorijos dalimi“, – sakė ji.
Praėjus 530 metų po mirties 1485-aisiais paskutinis mūšyje žuvęs Anglijos monarchas amžino poilsio atgulė centrinėje Anglijoje esančio Lesterio katedroje, kuri stovi kitoje gatvės pusėje priešais tą vietą, kur 2012 metais buvo rasti jo palaikai.
Per precedento neturinčią ceremoniją šis viduramžiais valdęs karalius buvo perlaidotas dalyvaujant karališkosios šeimos nariams. Pamaldos buvo tiesiogiai transliuojamos per nacionalinę televiziją.
Po automobilių stovėjimo aikštele surastų Anglijos karaliaus kaulų istorija sulaukė didžiulio susidomėjimo Britanijoje. Artėjant įspūdingam perlaidojimui, istorikai ragino visuomenę naujai įvertinti žmogų, kuris ilgą laiką buvo vaizduojamas piktavaliu tironu.
Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), kuri yra oficiali Anglijos Bažnyčios vadovė, pasiuntė savo asmeninį pareiškimą, kuris buvo paskelbtas per ceremoniją.
Jame sakoma, kad nuo šiol Ričardas „ilsėsis ramybėje Lesterio mieste, Anglijos širdyje“. Jis „buvo permainingais laikais gyvenęs karalius, kuriam ištverti padėjo jo krikščioniškas tikėjimas“. Karaliaus palaikų perlaidojimą Elizabeth II pavadino „didelės nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiu“.
Ceremonijoje karalienei atstovavo jos marti Vesekso grafienė Sophie (Sofi) ir monarchės pusbrolis Glosterio kunigaikštis Richardas (Ričardas), kuris yra Ričardo III draugijos globėjas ir jo tolimas giminaitis.
Į vilnones ir lino drobules suvynioti monarcho palaikai, ant kurių išliko mūšyje patirtų sužalojimų žymių, buvo sudėto į švininį osuarijų. Pastarasis buvo įdėtas į ąžuolinį karstą, pagamintą kanadiečių dailidės Michaelo Ibseno – vieno iš artimiausių tebegyvenančių Ričardo III giminaičių.
Karstui nusileidus į kapą, aktorius Benedictas Cumberbatchas perskaitė specialiai šia proga poetės Carol Ann Duffy parašytą eilėraštį.
„Oskarui“ nominuotas aktorius, vaidinsiantis Ričardą televizijos BBC seriale „The Hollow Crown“, taip pat yra šio karaliaus 16 kartos pusbrolis.
„Ši istorija yra gana nepaprasta, ir žmonės priėmė Ričardą į savo širdis“, – sakė Lesterio vyskupas Timas Stevensas (Timas Stivensas) po beveik savaitę trukusių palydėtuvių, per kurias tūkstančiai žmonių valandų valandas laukė išsirikiavę eilėje, kad galėtų pagerbti karalių ir pamatyti jo karstą.
„Taip gali atsitikti tik Anglijoje, – sakė vyskupas. – Jis nusipelnė antkapio, ant kurio visiems laikams būtų iškaltas jo vardas, ir nuo šiol jis jį turės“.
Ričardas, paskutinysis iš Plantagenetų dinastijos, Angliją valdė nuo 1483 metų iki savo mirties Bosvorto mūšyje. Jį nukovė Henrikui Tiudorui, kuris vėliau tapo Henriku VII, lojalūs kariai.
Tai buvo paskutinis didelis Rožių karo konfliktas ir, Ričardui pralaimėjus, karūna iš Jorko dinastijos perėjo Tiudorų dinastijai.
Nužudytasis 32 metų karalius buvo skubiai palaidotas be jokių fanfarų pilkųjų brolių, kaip Anglijoje įprasta vadinti pranciškonus, vienuolyne Lesteryje.
Šis vienuolynas buvo sugriautas 16-ojo amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, kai Tiudorų karalius Henrikas VIII naikino vienuolynus. Manyta, kad Ričardo palaikai buvo prarasti.
Tačiau Ričardo III draugijos nariai ir Lesterio universiteto archeologai kasinėjo tą vietą ir teisingai numatė, kur senojoje bažnyčioje jis turėjo būti palaidotas.
Jie rado griaučius, atitinkančius karaliaus apibūdinimą, ypač – dėl stuburo iškrypimo ir mūšyje patirtų sužeidimų. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu parodė, kad tas vyras mirė laikotarpiu nuo 1455-ųjų iki 1540-ųjų.
Taip sutapo, kad karaliaus palaikai buvo po raide „R“, kuri žymėjo rezervuotas vietas toje automobilių stovėjimo aikštelėje.
„Griaučiai nr. 1“ buvo su aštuonių galvos sužeidimų žymėmis. Tarp tų sužeidimų yra brutalus kirtis į kaukolės pamatą suskaldant kaulą. Kitu smūgiu buvo perkirsta kaukolė.
Atradimą patvirtino palaikų ir dabar gyvenančio artimiausio Ričardo giminaičio DNR tyrimų palyginimas.
Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavo ir Ričardo III artimiausi tebegyvenantys giminaičiai, kurie yra tiesioginiai jo vyresniosios sesers Onos Jorkietės palikuonys.
„Jaučiu per nugarą einantį virpulį“, - sakė viena jų, Austrijoje gimusi mokslininkė Wendy Dulding, karaliaus aštuonioliktos kartos dukterėčia.
Michaelo Ibseno sesuo pridūrė: „Gana jausminga akimirka, kai dalyvauji savo giminaičio laidotuvėse, tačiau tai ir laimingas metas, nes jis buvo surastas ir identifikuotas. Tuo šeima gali didžiuotis“.