Perdirbo iš vandenynų surinktą plastiką: pakuos kompiuterius

 (5)
Vandenynai sukuria bene 70 proc. viso pasaulio deguonies, tačiau žmonija šią gyvybės arteriją teršia vis labiau. Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet jūrų aplinkai padaroma žalos už daugiau nei 12 milijardų eurų ir tai nėra tik estetinė problema.
© Bendrovės archyvas

Nuo šiukšlių vandenynuose kenčia žvejybos, turizmo, laivybos industrijos, o poveikio sveikatai išmatuoti beveik neįmanoma.

Keturi pasaulio vandenynai užima daugiau nei du trečdalius viso žemės paviršiaus ploto, juose gyvena daugiau nei milijonas gyvūnų rūšių, o mokslininkai skaičiuoja, kad dar 9 milijonai lieka nepažinti.

Vandenynai ne mažiau svarbūs ir žmonėms – Tarptautinių laivybos rūmų duomenimis, laivybai tenka pasaulinės prekybos liūto dalis: net 90 proc. visų pasaulio prekių yra gabenama laivais. Deja, būtent žmogaus veikla ir prisideda prie didžiųjų vandenynų problemų, o pirmiausia – užterštumo.

Plačiuosiuose vandenyse išvysti plūduriuojančias ar į milžiniškas sankaupas suneštas šiukšlių sangrūdas tampa kasdienybe. Didžioji dalis, net 80 proc. šių šiukšlių, yra įvairių rūšių plastikas, patenkantis iš žemyninių šiukšlynų, laivų, taip pat paliekami žvejų tinklai. Skaičiuojama, kad bendra jų masė gali siekti apie 100 mln. tonų.

IT įmonė „Dell“ ėmėsi perdirbti dalį šio plastiko ir pradėjo gaminti kompiuterių pakuotes, pagamintas iš vandenynuose surinkto plastiko. Bendrovė iki tol dalį savo produkcijos platino pakuotėse, pagamintose iš grybų, šiaudų, bambukų ir kitų tvarių medžiagų, rašoma įmonės pranešime.

„2016 m. atlikę daugybę bandymų ištyrėme, kad vandenynuose plaukiojantis plastikas yra tinkamas kokybiškai produktų pakuotei gaminti, o visas procesas reikalauja mažiau sąnaudų ir gamtinių resursų.Šiuo metu bandomojoje stadijoje esančios pakuotės 25 proc. sudaro mūsų partnerių surenkamas plastikas iš vandens telkinių, likusius 75 proc. sudaro kiti perdirbti plastikai“, – pasakojo vyriausiasis „Dell“ tiekimo grandinės vadovas Kevinas Braunas.

Bandomąją programą įmonė pradėjo po 2016 m. sėkmingai Haityje atliktos galimybių studijos.
Naudoti perdirbtą plastiką stalinių kompiuterių pakuotėms buvo pradėta 2008 m. ir užsibrėžtas 23 tūkst. tonų tokių medžiagų panaudojimo iki 2020 m. tikslas buvo pasiektas dar šių metų pradžioje.

Be to, bendrovė kompiuterių ir monitorių gamyboje naudoja elektroninių atliekų plastiką bei perdirbtą anglies pluoštą.

Pirmoji naujojo projekto siunta, kuri į prekybos vietas bus išvežta balandžio 31 dieną, apsaugos vandenynus nuo 7,2 tonų įvairių rūšių plastiko, kuris buvo surinktas iš įvairių vandens telkinių prieš jam patenkant į vandenynų gilumą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tamsiosios medžiagos tiltai panašūs į voratinklius: aptikti sudėtinga (19)

Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias.

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (14)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (7)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (86)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.