Šių metų pradžioje aštuonios naujos biotechnologijų bendrovės pradėjo viešai prekiauti akcijomis ir per savaitę pritraukė daugiau nei 500 mln. JAV dolerių investicijų. Tokie skaičiai – nedažnas atvejis net ir visko mačiusiame Volstrite. Tokios tendencijos ne tik JAV – taip vyksta visame pasaulyje. „Ernst & Young“ biotechnologijų pramonės ataskaita rodo, kad pernai visame pasaulyje biotechnologijų rinka kilo apie 50 proc., o per pastaruosius septynerius metus jos augimas siekia apie 40 proc. kasmet. „S&P 500“ sąraše esančių biotechnologijų bendrovių akcijų kainos prieaugis per pastaruosius 12 mėnesių siekia 60 procentų.
Tą patį matome ir Lietuvoje – vieno banko siūlomas Biotechnologijų fondas per pastaruosius trejus metus rodo daugiau nei 200 proc. pelningumą, per penkerius metus – daugiau nei 300 procentų.
Sąraše „Fortune 500“ esančių biotechnologijų įmonių vertė viršija 750 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad kitąmet ši suma viršys 1 trln. JAV dolerių ir aplenks tradicinės medicinos bendrovių vertę. Tad kur šios sėkmės šaknys?
Mokslas, kuriuo patikėjo
Analitikai išryškina įdomų biotechnologijų sėkmės paaiškinimą – tai neva pirmas kartas, kai investicijos koncentruojasi tam tikros mokslo šakos pramonėje. „Dot com“ burbulas susidarė ir sprogo taip pat dėl šviesios ateities pažado, bet interneto adresai ir rinka nėra mokslas tikrąja šio žodžio prasme.
Milžinišką pelną dabar šluojasi ne vien didelės naujosios medicinos bendrovės, bet ir mažesnės jų partnerės. Mažesnės biotechnologijų įmonės atlieka juodą darbą – kuria naujus vaistus. JAV rizikos kapitalo bendrovės „Third Rock Ventures“ analitikas Kevinas Starras nurodo, jog ankstesni burbulai išsiskyrė tuo, kad rinkoje investicijas susišluodavo keli dideli žaidėjai, o biotechnologijų atveju stebimas kitoks procesas – mažosios įmonės pelnosi ne ką mažiau ir nuo jų tiesiogiai priklauso didesniųjų sėkmė.
Prancūzijos farmacijos milžinė „Sanofi“ labai priklauso nuo savo partnerės „Regeneron“. Pastaroji – gana nedidelė biotechnologijų bendrovė, įsikūrusi JAV, bet bene vienintelė, galinti sukurti tam tikrus baltymus „Sanofi“ kuriamiems naujiems vaistams. 2014 m. „Sanofi“ bendrovei „Regeneron“ sumokėjo apie 1 mlrd. JAV dolerių už produktus ir paslaugas, kad galėtų sėkmingai tęsti naujų vaistų kūrimą. Tokia partnerystė sieja beveik visas biotechnologijų įmones, nes biotechnologijos įdomios tuo, kad beveik niekas nėra pajėgus sukurti visko vienas.
„Celgene“ – viena iš „Fortune 500“ narių, bet išsiskiria tuo, kad beveik visas sudedamąsias savo vaistų dalis perka iš mažesnių įmonių. Toks darbo pasidalijimo modelis įprastas visame pasaulyje. Didžiosios bendrovės didelės tik dėl to, kad galutinius vaistus „surenka“ pačios ir turi dideles brangiai mokamų mokslininkų komandas, kurios sugeba vaistą testuoti – tokių komandų išlaikymas mažesniems neįkandamas.
Analogišką situaciją turime ir Lietuvoje: mūsų „Fermentas“ ir „Biotechpharma“ daugiausia ne kuria galutinius produktus, o atlieka didesnių įmonių užsakymus, tačiau tai daro labai greitai, efektyviai ir pigiau nei kiti. Kelių procesų „atkalimas“ leidžia joms uždirbti didelius pinigus ir pagreitina didesniųjų atradimus.
Antra ir daug svarbesnė priežastis. Prireikė šiek tiek laiko, kol istorinio Žmogaus genomo projekto rezultatai įgavo praktinį pavidalą. Tai nutinka su kiekviena technologija: iš pradžių suvokiama jos struktūra ir veikimas, vėliau ieškoma, kaip ją galima panaudoti praktiškai.
Cistinė fibrozė – tai paveldima liga, kuriai būdingas daugelio organų sistemų pažeidimas dėl sutrikusios egzokrininių (išorinės sekrecijos) liaukų funkcijos. Liga žinoma labai seniai, bet efektyvių gydymo būdų ilgą laiką niekas nežinojo. Genetiniai tyrimai padėjo išsiaiškinti šios ligos priežastis ir sukurti veiksmingus vaistus. Bendrovė „Vertex“ sukūrė vaistus, nes sugebėjo identifikuoti geną, kurio pažeidimai sukelia šią ligą. „Bluebird Bio“, naudodama genomo tyrimus, kuria daug žadantį vaistą nuo mažakraujystės: ji išsiaiškino, kuris genas lemia šios ligos paveldimumą, ir nori sukurti tokį preparatą, kuris į ligonio kraujo kūnelius įdiegs tinkamai veikiantį geną. Tai turėtų padėti sumažinti ligos simptomus arba net visai ją išgydyti.
Greitas mokslo progresas kasmet leidžia vis greičiau ir pigiau užbaigti klinikinius vaistų tyrimus, dėl to klaidos išsiaiškinamos greičiau, galima atmesti blogus vaistus ir pereiti prie kitų kūrimo. Genetiniai tyrimai padeda aiškiai diagnozuoti, kuriam ligoniui vaistai padės, o kuriam – ne. Taip kuriami specializuoti vaistai konkretiems ligoniams. Žinoma, jie daug brangesni, bet kai liga grasina atimti gyvybę ar smarkiai sutrumpinti gyvenimą, pinigų turtingieji Vakarai suranda.
Žmogaus genomo projektas plačiai atvėrė genetikos pasaulio duris ir dabar leidžia kurti vaistus net ir nuo labai retų ligų, tokių, kurioms anksčiau tirti pinigų skirdavo tik vyriausybės, nes privatiems investuotojams tai buvo per rizikingas užsiėmimas. Prisidėjo ir tai, kad JAV Maisto ir vaistų administracija palankiau vertina vaistus nuo retų ligų ir nuo tų ligų, kurios anksčiau buvo laikomos nepagydomomis.
Trilijono JAV dolerių vertės pažadas
Žmogaus genomo projekto sėkmė žadėjo medicinai (ir pramonei) suteikti iki tol neregėtų galimybių: pasinaudojant dekoduota žmogaus genomo seka rasti veiksmingesnių vaistų ir sukurti naujų nuo tokių ligų, kurios iki šiol atrodė nepagydomos: Alzheimerio, ŽIV ir t. t. Šis pažadas ir tapo biotechnologijų augimo priežastimi.
Tiesa, realybė pasirodė sudėtingesnė: sukurti naujus vaistus – rizikingas verslas. „Boston Consulting Group“ 2014 m. paskelbta ataskaita rodo, kad apie 90 proc. visų investicijų į naujų vaistų kūrimą nepasiteisina. Kalifornijoje įsikūrusi „Gilead Sciences“ 2011–2013 m. išleido apie 2 mlrd. JAV dolerių naujiems vaistams nuo hepatito C kurti. Šimtai vaistų versijų buvo nesėkmingos: neveiksmingi, pernelyg stiprus šalutinis poveikis, pacientai turėjo būti stiprios sveikatos ir labai geros imuninės sistemos. Galop jai pavyko sukurti efektyvius vaistus „Sovaldi“, bet viskas tuo nesibaigė. Bendrovei su nauju produktu dar reikėjo įtikinti kontroliuojančias institucijas, draudėjus ir ligonius, kad jų vaistas išties geras ir vertas didesnės kainos. „Sovaldi“ Maisto ir vaistų administracija patvirtino tik po metų, vaistai masiškai pradėti parduoti tik šiemet, bet jų sėkmė – stulbinama. Įmonė skaičiuoja, kad vien šių vaistų apyvarta šiemet sieks 3 mlrd. JAV dolerių. Taigi, per kelerius metus sėkmingas išradimas turėtų padengti visas išlaidas ir atnešti gražaus pelno.
Kitas pavyzdys – „Biogen Idec“, Masačusetso valstijoje (JAV) įsikūrusi benrovė, kuri trejus metus kūrė vaistus nuo lėtinės sklerozės. Vaistams sukurti prireikė daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių ir dvejų metų, bet Maisto ir vaistų administracijai vaistus „Tecfidera“ patvirtinus kaip patikimus (šis procesas taip pat užtruko apie metus), įmonės akcijų vertė per mėnesį šovė 90 proc., o per metus vaistai atnešė apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
Tai tik pora sėkmės istorijų, bet yra ir šimtai nesėkmingų – milijardai sukišti į vaistų kūrimą ir tobulinimą, bet rezultatų – jokių. O investuotojai neišsiskiria kantrybe. Dvejus trejus metus išlaikyti jų dėmesį ir priversti patikėti, kad galop tau pasiseks sukurti tai, kas atpirks visą jų nerimą, –nelengva užduotis.
2014 m. vasarį Niujorke vykusioje Biotechnologijų pramonės organizacijos surengtoje konferencijoje investicijų į biotechnologijų rinką veteranas Stelios Papadopoulos, apžvelgdamas pastarųjų kelerių metų investicijų į naująją mediciną bumą, teigė, kad „augimą iš esmės ir palaiko mokslo duodamas pažadas. Pažadas, kad netrukus mes dar labiau atitolinsime arba visai įveiksime sklerozę, Alzheimerio ligą, vėžį, hepatitą, ŽIV ir kitas ligas. Nors šis pažadas duodamas jau kelerius metus, mes nuolat matome rezultatus – kasmet rinkoje pasirodo dešimtys naujų vaistų, kelis kartus efektyvesnių nei esantieji. Kiekvieną kartą, kai pagalvoju, kad rinka pasiekė piką ir reikia iš jos bėgti, išgirstu apie naują atradimą ir tai mane paskatina šioje rinkoje likti.“ Ovacijų sulaukęs pasakymas gal ir gražus, bet niekas negali būti tikras, ar senas vilkas tik gudriai nesinaudoja turimu statusu. Juk investuotojų pasaulyje draugiškumas ir nuoširdumas nėra dažnos savybės.
Sprogs ar nesprogs?
100 proc. niekas negali pasakyti, ar biotechnologijų pažadas virsta dar vienu investiciniu burbulu, ar čia kuriasi visiškai nauja rinka, kuri ateityje tik svyruos, bet nesprogs. Vertinimų yra įvairių. Stambus JAV investuotojas Olegas Nodelmanas įsitikinęs, kad biotechnologijų rinkoje išties formuojasi burbulas, ir neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada jis sprogs. Tačiau 2014 m. pabaigoje vykusiame Volstrito investuotojų forume jis pareiškė: „Nors aš skeptiškai nusiteikęs šios rinkos atžvilgiu, turiu pilną lagaminą pinigų, kuriuos esu pasiryžęs investuoti į bet kurią naujosios medicinos įmonę.“ Ar tai reiškia, kad šios rinkos augimas net nežada sustoti?
„Bloomberg“ apžvalgininkas Panos Mourdoukoutas teigia, kad mato rinkos perkaitimo ženklų. Pasak jo, nors kasmet sukuriama dešimtys naujų vaistų, didelė dalis įmonių bankrutuoja juos kurdamos arba veikia ne taip pelningai, kaip investuotojams norėtųsi: „Rinkos augimas ima peraugti į maniją – dabar čia investuoja visi, kas tik gali, pinigai koncentruojasi būtent čia, bet pasitikėjimas ir viltis yra daug didesni nei tikroji šios rinkos grąža.“ Biotechnologijų rinka išsiskiria visais klasikiniais burbulo požymiais: pirmiausia kyla milžiniškas susidomėjimas nauja rinka ir prasideda masinė euforija, tada sukuriamos kelios didelės „pavyzdinės“ įmonės, jų rezultatai atstoja visos rinkos rezultatus (nors tai toli gražu nebūna tiesa) ir investuotojų euforija tampa užkrečiama, visi čia ima įžvelgti galimybes. Būtent šioje vietoje dabar yra rinka – tai lengvų pinigų laikas. „Sunku pasakyti, kada investuotojai išsiblaivys ir pamatys, kad bendrovių nešamas pelnas gerokai mažesnis nei investicijos, – teigia P. Mourdoukoutas. – Kai tai nutiks, tuomet ir lauks burbulo sprogimas.“ Ankstyvieji investuotojai ir seni rinkos vilkai mato šią situaciją ir jau atsiima savo investicijas – jie ir bus (kaip visada) uždirbę daugiausia. Mažiau patyrusieji nukentės labiausiai, nes bus investavę per vėlai.
P. Mourdoukouto skaičiavimu, didžiosios biotechnologijų įmonės neuždirba tiek, kiek turėtų uždirbti pagal investicijas į rinką, todėl tik laiko klausimas, kada tai pastebės investuotojai. Jis pateikia mažųjų rinkos dalyvių analizę:
„Puma Biotechnology“ rinkos vertė – 7,36 mlrd. JAV dolerių, pelno per 2014 m. įmonė neuždirbo;
„Intercept Pharmaceuticals“ rinkos vertė – 6,48 mlrd. JAV dolerių, pelnas – 1,72 mln. JAV dolerių;
„Isis Pharmaceuticals“ rinkos vertė – 8,2 mlrd. JAV dolerių, pelnas – 214 mln. JAV dolerių;
„Pharmacyclics“ rinkos vertė – 19,34 mlrd. JAV dolerių, pelnas – 729 mln. JAV dolerių.
Anot jo, tai per maži skaičiai ir jeigu greitai nebus didesnių – laukia griūtis.
O „Geneva Analytics“ laikosi kitokios nuomonės. Jų analitikai teigia, kad nuo rinkos griūties biotechnologijas geriausia apsaugo jų pačių specifika – kokybės kontrolė. Rizikos kapitalo įmonės samdo mokslininkus, jie sudaro įvairias stebėjimo grupes, nuolat analizuoja įmonių tyrimų rezultatus ir prognozuoja, kurių laukia sėkmė, o kurių – ne. Esant didelei rizikai, investuotojai pasitraukia ir pinigus duoda kitiems, todėl rinkoje esantis pinigų skaičius nemažėja, o daugiausia jų koncentruojasi tik ten, kur mažiausia rizika juos prarasti. Nors įvairūs nepriklausomi ekspertai samdomi visoms rizikingoms investicijoms stebėti, tik biotechnologijų specifika leidžia empiriškai patikrinti, kuris tyrimas veda į aklavietę, o kuris gali duoti rezultatų. Kitaip egzistuoja saugikliai, kurie neleis rinkai perkaisti, nes genetikos perspektyvos dar tokios plačios, kad nuo vienų tyrimų galima greitai pereiti prie kitų, galimybės dar toli gražu neišnaudotos.
„Forbes“ kaip rinkos tvarumo pavyzdį pateikia įmonę „Biogen“, kuri šiandien linksniuojama kaip esanti arčiausiai Alzheimerio ligos išgydymo. Nors įmonė kuria ne tik šiuos vaistus, būtent jie sulaukė daugiausia dėmesio. „Biogen“ rinkos vertė nuo 2010 iki 2015 m. išaugo beveik 700 proc. (54 proc. augimas kasmet). Nors įmonės kuriami vaistai Alzheimerio ligos dar negali visiškai išgydyti, klinikiniai tyrimai rodo, kad jie labai efektyvūs. Šiuo metu atliekami paskutiniai klinikiniai tyrimai, jie turėtų būti baigti 2018 metais. Daugelis pripažįsta, kad tai bus vieni efektyviausių vaistų, galinčių pristabdyti ligos simptomus, – ligoniams suteiks nuo 5 iki 20 metų ilgesnį gyvenimą, kol liga visiškai atims protą.
Juokaujant galima sakyti, jog tikimybė, kad biotechnologijų rinka taps burbulu ir sprogs, yra 50 procentų. Kitaip sakant, sprogs arba nesprogs. Viskas iš esmės priklauso nuo mokslininkų sėkmės. Gal tai tikrai unikalus atvejis, kai mokslo šaka sugebėjo pritraukti tiek pinigų, o jų atnešami rezultatai mokslo ir medicinos pasaulyje jau šiandien yra stulbinami. Jeigu atradimai nesustos, sprogimo greičiausiai ir nebus, bet tikėtis nuolatinio augimo taip pat neverta, nes, atsižvelgiant į plūstančių pinigų į šį sektorių srautus, mokslininkams reikia darbuotis iš tiesų spėriai norint, kad realūs laimėjimai atitiktų pinigų srautą. Priešingu atveju lauks sprogimas, kuris nusineš daugelio pinigus bei 1 trln. JAV dolerių vertės pažadą, kad jau greitai gyvensime ilgai, sveikai ir laimingai.
„DOT COM“ BURBULAS
XX a. 9 deš. kompiuterių plitimas sukėlė programinės įrangos gaminimo bumą. Tai pritraukė rizikos kapitalo pinigus. Vis daugiau informacinių technologijų bendrovių pateikė pirminį viešąjį akcijų siūlymą ir pateko į vertybinių popierių rinką. Šių bendrovių akcijos buvo įtrauktos į NASDAQ, elektroninės vertybinių popierių biržos, sąrašus.
Internetas suteikė galimybę akcijomis prekiauti smulkiems investuotojams. Į rinką įžengė milijonai nepatyrusių investuotojų, atsirado daug spekuliantų, norinčių greitai praturtėti. Biržoje buvo pasiektas toks lygis, kad net ir beviltiškų bankrotui pasmerktų bendrovių biržos kapitalizacija siekė 1 mlrd. JAV dolerių. Dėl sparčiai brangstančių interneto bendrovių akcijų indeksas „NASDAQ Composite“ išaugo 640 procentų.
Technologijų manija viršūnę pasiekė 2000 metais. JAV Federalinis bankas pakėlė palūkanų normą šešis kartus, kad apsaugotų ekonomiką nuo perkaitimo. Investuotojai išsigando – pradėjo abejoti savo viltimis gauti pelną ir nusprendė akcijas parduoti. Paaiškėjo, kad daugybė interneto bendrovių manipuliavo apskaitos duomenimis. Iš rekordinių aukštumų NASDAQ nukrito 45 proc., rinkos kapitalizacija per porą mėnesių sumažėjo 6 trln. JAV dolerių. Akcijų rinkos griūtis neišvengiamai paveikė visą Jungtinių Valstijų (ir pasaulio) ekonomiką.
ŽMOGAUS GENOMO PROJEKTAS
Vieno didžiausių istorijoje mokslinių projektų – Žmogaus genomo projekto – tikslas buvo iššifruoti žmogaus chromosomų rinkinyje esančių DNR nukleotidų seką ir išaiškinti 20–25 tūkst. genų visumą. Projektas pradėtas 1990 m. JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindiniai rezultatai paskelbti 2003 metais. Išsiaiškinta 99,9 proc. žmogaus genomo. Nepaisant visų pastangų, projektas lig šiol nėra 100 proc. baigtas, nes taikant DNR dešifravimo metodus susiduriama su dideliais sunkumais, kai reikia nustatyti DNR sekas.
Projektas kainavo apie 1 mlrd. JAV dolerių, bet skaičiuojama, kad kiekvienas investuotas doleris jau atsipirko dešimteriopai. Medicinai reikšmė buvo milžiniška: atrastos mutacijos, sukeliančios įvairias vėžines ligas, išaiškėjo, kurie genai susiję su diabetu, egzema, leukemija, limfomis ir t. t. Tyrimai leido pradėti efektyvių vaistų nuo šių ligų tyrimus. Žmogaus genomo projektas iš esmės pakėlė šiuolaikinį biotechnologijų mokslą į neregėtas aukštumas.
PUČIASI ĮMONIŲ VERTĖ, BET TAI – NE BURBULAS
Nors per praėjusius maždaug dešimt metų medicinos įmonių vertė padidėjo apie 10 kartų, tikimybė, kad turime besiformuojantį „dot com“ tipo burbulą, labai maža.
Tokį ryškų vertės augimą galima aiškinti tuo, kad senstančioms turtingoms valstybėms sveikatos klausimai tampa vis aktualesni. Taip pat auga investicijos į biotechnologijų sritį, nes turtingi žmonės tampa dar turtingesni ir pasirinkimas investuoti į šią sritį tampa įprasta praktika. Taigi, labai tikėtina, kad medicinos įmonės nėra pervertintos. O ateityje tokių įmonių vertė gali dar labiau išaugti.
Gali būti ir taip, kad po kelių šimtmečių kone pusė žmonijos dirbs su tyrimais, susijusiais su gyvybės mokslais, nes žmonės visada norės gyventi ilgai ir sveikai, o klodai tyrimams šioje srityje – milžiniški. Pastaruosius dešimt metų sėkmingai kuriamos bendrovės, kurios ieško naujų technologinių sprendimų, gerinančių medicinos įrangą, operacijų kokybę, vaistų patekimą ir pan. Dėl jų patobulintas žmonių gydymas. Tokia gana didelio augimo tendencija gali laikytis dar ilgai, o vėliau kuriam laikui gali stabilizuosis. Žinoma, laikinų akcijų korekcijų būna visada. Nuolatinis nekontroliuojamas augimas nėra sveikas dalykas rinkai ir korekcijų turi būti. Prognozuočiau, kad akcijų korekcijos biotechnologijų srityje gali trukti ne ilgiau kaip kelis mėnesius ir nebus didesnės nei keliolika procentų. Tačiau puikiai žinome, koks netikslus dalykas yra prognozės.
Kai kalbama apie proveržių lūkestį Lietuvoje, reikia pasakyti, kad visuomenės lūkesčiai dažnai nėra realistiški. Norima visiškai saugių ir labai veiksmingų vaistų bei technologijų. Tyrimai atneša teigiamų rezultatų, bet tai tik maži žingsneliai. Išrasti visiškai naujus vaistus – nepaprastai sudėtingas uždavinys. Pavyzdžiui, 2012 m. visame pasaulyje buvo sukurta tik 19 naujų vaistų, kuriuos patvirtino JAV Maisto ir vaistų administracija. Ir jeigu pas mus investicijos konkursiniams mokslų tyrimams apie 30 kartų mažesnės negu Suomijoje, turime tikėtis ir 30 kartų mažesnių rezultatų.
