Balandžio 14 d. paskelbtoje nuotraukoje užfiksuoti du objektai – Plutonas ir didžiausias jo palydovas Charonas.
Neilgai trukus turėtų būti gautos kur kas ryškesnės nuotraukos, o taip pat ir informacija apie tolimame ir mažai ištyrinėtame Saulės sistemos kampelyje esantį Plutoną, rašo BBC.
NASA „New Horizons“ kosminis laivas - tai pirmasis prietaisas, nusiųstas tirti Plutoną, į Žemę turintis sugrįžti 2015 m. liepos mėn.
„Tai tyrimas. Ketiname nukreipti šviesos šaltinius į planetą ir palydovų sistemą, kad galėtumėte pamatyti savo akimis“, - sakė „New Horizons“ tyrėjas Alanas Sternas.
Šis projektas pradėtas vykdyti 2006 m., o dabar šis prietaisas pagaliau artėja prie esminio šios svarbios 4,8 mlrd. kilometrų kelionės tikslo. Planuojama, kad labiausiai šis erdvėlaivis prie Plutono priartės liepos 14 d.
„Dėl šio precedento neturinčio priartėjimo prie planetos šių metų liepos mėn. mūsų žinios apie tai, kokia iš tiesų yra Plutono sistema, prasiplės, neabejoju, kad mūsų laukia įdomūs atradimai“, - patikino Johnas Grunsfeldas iš NASA Mokslinių misijų direktorato.
Paslaptingos trečiosios Saulės sistemos zonos tyrinėjimas
Buvo manoma, kad 1930 m. atrastas Plutonas – mažiausia Saulės sistemos planeta. Vis dėlto dėl šios planetos dydžio ir padėties mokslininkai pakeitė nuomonę ir perkėlė Plutoną į nykštukinių planetų kategoriją.
2253 pločio Plutonas tesiekia vos pusę Jungtinių Valstijų pločio.
Plutonas nuo Saulės nutolęs apie 40 kartų didesniu atstumu nei Žemė.
Sužinojus daugiau apie Plutoną ir jo palydovus „New Horizons“ taip pat padės atskleisti už kietųjų planetų ir dujinių milžinių esančios trečiosios Saulės sistemos zonos paslaptis.
NASA teigimu, Koiperio diržo pavadinimu žinomoje srityje yra paslaptingų mažų planetų ir darinių, iš kurių formuojasi planetos. Ši sritis žinoma, nes joje susidaro kometos, tokios kaip Halėjaus kometa, Saulės orbitoje atsidurianti kas 75 metus.
Vaizdams fiksuoti naudojamos „New Horizons“ vaizdo kameros ir kiti prietaisai, skirti Plutono paviršiui ir atmosferai, o taip pat ir palydovams, kurių yra mažiausiai penki, tirti.
A. Sterno teigimu, šio erdvėlaivio kelionė – tai analogų neturintis įvykis nuo devintajame dešimtmetyje vykusių „Voyager“ misijų laikų.
