Už 27 000 šviesmečių nuo Žemės, Paukščių tako centre, tūno milžiniškas dulkių debesis Šaulys B2 (Sagittarius B2), kuriame aktyviai randasi naujos žvaigždės. Šiame debesyje – milžiniški alkoholių kiekiai: metanolio, vinil-alkoholio, etanolio. Įdomu tai, kad tame pačiame debesyje esama ir etilformato, kuris yra aviečių skonio ir romo kvapo. O dabar mokslininkai į šių įdomių junginių sąrašą įtraukė ir šakotą anglies pagrindo organinę molekulę izopropilcianidą. Jos struktūra – artimesnė sudėtingoms organinėms mums žinomos gyvybės molekulėms už bet kurį kitą astrochemikų atradimą. Pastarojo radinio aprašymą galima rasti žurnale „Science“.
Atradimo autoriai – Maxo Plancko instituto (Vokietija), Cornell universiteto (JAV) ir Kelno universiteto (Vokietija) mokslininkai debesį apžiūrinėję per Atakamos didįjį milimetrinį masyvą (ALMA) Čilėje – ši aparatą sudaro 66 jautrūs radijoteleskopai, kurie sugeba kosmose „nuskaityti“ skirtingų molekulių absorbcijos spektrą – jų unikalų pėdsaką. Vėliau mokslininkai šį pėdsaką palygina su laboratorijose jau identifikuotų molekulių spektrais, rašo iflscience.com.
Jau gana ilgą laiką žinoma, jog Šaulio B2 ūke gausu tarpžvaigždinių organinių molekulių, taigi, mokslininkai nenuleisdami rankų ieško vis naujų šio ūko cheminių komponentų. Organinės molekulės, dažnai aptinkamos žvaigždžių gimimo vietose, dažniausiai būna sudarytos iš vienos anglies atomų linijos, tiesios grandinės. Tuo tarpu neseniai aptiktas izopropilcianidas yra šakota grandinė – tai yra pirmas toks junginys tarpžvaigždinėje erdvėje. Be to, tai yra pati didžiausia ir sudėtingiausia organinė molekulė, aptikta žvaigždes formuojančiame debesyje.
Izopropilcianido struktūra – dažnai pasitaikantis elementas, aptinkamas daugelyje gyvybei svarbių molekulių, pavyzdžiui, amino rūgštyse, iš kurių sudaryti baltymai. Įdomu tai, jog pastarasis radinys gali reikšti, jog biologiškai svarbios molekulės, tokios kaip amino rūgštys, neretai randamos meteorituose, gimsta ankstyvuose žvaigždžių formavimosi etapuose.
Astronomai tikisi, jog vieną dieną mūsų galaktikoje jie ras ir amino rūgščių – jeigu paaiškės, kad jos yra plačiai pasklidę Paukščių take, tuomet lygiai taip pat plačiai gali būti išsisėjusi ir gyvybė. Kol kas, deja, neturime instrumentų, kurie galėtų užfiksuoti tokias molekules tarpžvaigždinėje terpėje. Tačiau technologijos vystosi, teleskopai tobulėja, taigi, kas žino, ką sužinosime ateityje?
