Pastatyta pirmoji pasaulyje „Hyperloop“ atkarpa

 (36)
JAV kompanija „Hyperloop One“ baigė statyti bandomąją „Hyperloop“ transporto sistemos atkarpą, kurioje bus bandomos keleivinė kapsulės. Kompanijos pranešime rašoma, kad pastatyta bandomoji sistema yra pirmoji pasaulyje, visapusiškiems bandymams tinkama „Hyperloop“ atkarpa.
Hyperloop
© Reuters / Scanpix

Pirmą „Hyperloop“ transporto sistemos projektą pristatė verslininkas Elonas Muskas 2013 metų rugpjūtį. Perspektyvioje sistemoje specialios keleivinės kapsulės dideliais greičiais judės vamzdžiais.

Vamzdžiuose bus palaikomas 1/1000 įprastinės atmosferos slėgis, kad būtų sumažintas kapsulės aerodinaminis pasipriešinimas.

Teorinis „Hyperloop“ kapsulių judėjimo vamzdžiais greitis – 1200 km/h. „Hyperloop One“ kompanijos duomenimis, jos vamzdine transporto sistemoje kapsulės judės apie 740 km/h greičiu.

Bandomoji atkarpa, pavadinta „DevLoop“, pastatyta Las Vegaso priemiestyje. Sistemos ilgis – 500 metrų.

Naudodama „DevLoop“, „Hyperloop One“ kompanija planuoja tobulinti savas levitacijos ir kapsulių judėjimo technologijas, vakuumavimą ir transporto srautų valdymą.

Iki metų galo JAV kompanija planuoja surinkti 500 inžinierių, mokslininkų ir darbininkų komandą, kursiančią, bandysiančią ir sertifikuosiančią „Hyperloop“ technologiją.

Pernai metų kovą kita JAV kompanija „Hyperloop Transportation Technologies“ susitarė su Slovakijos vyriausybe dėl „Hyperloop“ trasos rengimo Centrinėje Europoje.

Greitosios linijos maršrutuose yra BratislavaViena ir ir Bratislava — Budapeštas.

2017 metų kovą „Hyperloop Transportation Technologies“ ėmėsi gaminti pirmą keleivinę „Hyperloop“ kapsulę. Naujos kapsulės demonstravimas numatytas 2018 metais. Jos bandymai ir derinimai bus vykdomi kompanijos būstinėje Tulūzoje, Prancūzijoje.

Kompanija paskelbė preliminarius pačių jų skelbto konkurso „Hyperloop One Global Challenge“ rezultatus.

Jame buvo apie 2600 dalyvių, siūliusių įvairiausius „Hyperloop“ trasų ir paties transporto technologijų variantus.

„Hyperloop One“ pranešime nurodoma, kad kompanija atrinko 11 komandų, pasiūliusių 11 skirtingų maršrutų, siejančių 35 miestus.

Bendras pasiūlytų „Hyperloop“ maršrutų ilgis – 4500 km.

„Hyperloop One“ atrinko šiuos naujos transporto sistemos maršrutus:

Maršrutas (pasiūliusi komanda) - maršruto ilgis

Boston-Somerset-Providence („Hyperloop Massachusetts“) - 103 km
Cheyenne-Houston („Rocky Mountain Hyperloop Consortium“) - 1854 km
Chicago-Columbus-Pittsburgh („Hyperloop Midwest“) - 785 km
Colorado Front Range/ Mtn. Network („Rocky Mountain Hyperloop“) - 580 km
Colorado Front Range („Colorado Hyperloop“) - 390 km
Kansas City-St. Louis („Hyperloop Missouri“) - 386 km
Los Angeles-San Diego („Hyperloop West“) - 195 km
Miami-Orlando („Hyperloop Florida“) - 414 km
Reno-Las Vegas („Hyperloop Nevada“) - 731 km
Seattle-Portland („PNW Hyperloop“) - 178 km
Texas Triangle („Hyperloop Texas“) - 1030 km

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tamsiosios medžiagos tiltai panašūs į voratinklius: aptikti sudėtinga (19)

Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias.

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (14)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (7)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (86)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.