Tamsioji medžiaga, panašu, yra svarbi: ji, fizikų skaičiavimų duomenimis, palaiko galaktikų, žvaigždžių, mūsų Saulės ir netgi mūsų pačių kūnų struktūrą. Tačiau tai yra tik „išskaičiuota“ substancija, kurios niekas niekada nėra stebėjęs. Moksle įprasta manyti, kad tai gali būti visiškai nauja egzotinė medžiagos forma – tarkime, dalelės, judančios mums nepažįstamuose erdvės matmenyse arba mūsų kosmoso kvantinėje supersimetrinėje formoje, rašo eurekalert.com.

Bet štai visai neseniai tarptautinė mokslininkų grupė iškėlė naują teoriją, aiškinančią, kad tamsioji materija iš tikrųjų elgiasi labai panašiai į pionus, kurie yra atsakingi už atomų branduolių „surišimą“. Savo teoriją jie išdėstė recenzuojamame leidinyjePhysical Review Letters“.

„Šias daleles esame stebėję ir anksčiau. Jos pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis – tokia pačia mase, tokiais pačiais sąveikos būdais, toje pačioje stipriųjų sąveikų teorijoje, kuri aprašo įprastinius pionus. Neįtikėtinai žavinga, kad galime pagaliau suprasti, kodėl egzistuojame“, – sakė Kalifornijos universiteto Berkelyje fizikos profesorius Hitoshi Murayama, taip pat vadovaujantis Tokijo universiteto Visatos fizikos ir matematikos institutui.

Naujoji teorija prognozuoja, kad tamsioji materija gali sąveikauti su savimi galaktikose ir galaktikų spiečiuose, galimai modifikuojant prognozuojamus masių pasiskirstymus. „Tai gali išspręsti dabar stebimus neatitikimus tarp stebėjimų duomenų ir kompiuterinių modeliavimų“, – sakė Kornelio universiteto (JAV) podoktorantūrinių studijų mokslininkas Ericas Kuflikas.

Kalifornijos universiteto podoktorantūrinių studijų mokslininkė Yonit Hochberg prodūrė: „Esminiai skirtumai tarp šios naujos tamsiosios materijos teorijų klasės ir ankstesnių idėjų gali labai smarkiai pakeisti tai, kokiais būdais galėtume atrasti tamsiąją materiją ateities eksperimentuose“.

Naująją teoriją ketinama patikrinti eksperimentais, kurie bus atliekami Didžiajame hadronų greitintuve ir „SuperKEK-B“ greitintuve.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)