Pasimetęs atradimas: planeta tampo savo žvaigždę

 (6)
Jau beveik mėnuo praėjo nuo NASA pranešimo apie septynių uolinių planetų atradimą prie vienos žvaigždės. Šios naujienos aptarimuose pasimetė kitas, irgi labai įdomus, panašiu metu padarytas atradimas apie planetų ir žvaigždžių sąveikas. Pirmą kartą buvo užfiksuoti žvaigždės pulsavimai, sukelti aplink ją besisukančios planetos.
Apytikrė HAT-P-2 žvaigždės sistemos schema. Planeta aplink žvaigždę skrieja elipsiška orbita. NASA/MIT nuotr.
© NASA

Visų žvaigždžių šviesumas, laikui bėgant, kinta. Kinta labai įvairiais laiko tarpais. Tai ir milijardai metų, per kuriuos žvaigždė po truputį kaista ir ryškėja (mūsų Saulė prieš penkis milijardus metų buvo 30 proc. blausesnė, nei dabar), ir dešimčių metų aktyvumo ciklai, ir valandų ar minučių svyravimai dėl nuolat vykstančio medžiagos mainymosi žvaigždės paviršiuje.

Kai kurios žvaigždės, pavyzdžiui Cefeidės, kinta žymiai labiau, nei daugelis. Žvaigždžių šviesumo pokyčių stebėjimas ir analizė mums gali daug pasakyti apie procesus, vykstančius žvaigždėje, ir apie žvaigždės gelmių struktūrą, kurios tiesiogiai pamatyti neturime galimybės.

Viena iš priežasčių žvaigždės šviesumo kitimui yra potvyniniai efektai. Tai yra poveikis, kurį sukelia žvaigždės partnerė, savo gravitacija ištempianti žvaigždę į ne visai elipsoidinę formą.

Potvyniniais jie vadinami todėl, kad toks pat efektas, kuriamas Mėnulio ir Saulės gravitacijos, sukelia potvynius Žemėje.

Potvyniniai efektai pasireiškia dvinarėse žvaigždėse, kurių viena komponentė yra masyvi kompaktiška žvaigždės liekana – baltoji nykštukė, neutroninė žvaigždė ar juodoji skylė. Jos gravitacija gali tiek ištempti kompanionę, kad pastarosios medžiaga ima atsiplėšti nuo žvaigždės ir kristi ant partnerės. Tiesa, prasidėjęs toks procesas trunka ilgai ir yra gana tolygus, todėl staigių šviesio kitimų nepastebėsime.

Naujajame atradime irgi kalbama apie potvyninio efekto sukeliamus žvaigždės šviesio kitimus. Tik jie yra daug mažesni ir kartojasi periodiškai. Žvaigždė yra įvardijama katalogo numeriu HAT-P-2, nuo mūsų ji nutolusi per kiek daugiau nei šimtą parsekų Heraklio žvaigždyno kryptimi. Dar 2007-aisiais metais prie šios žvaigždės aptikta planeta maždaug 8 kartus masyvesnė už Jupiterį, vieną ratą aplink žvaigždę apsukanti per penkias dienas ir penkiolika valandų.

Planeta pralekia tarp žvaigždės ir mūsų, todėl stebime jos tranzitus – taip ją ir aptiko HATNet projektas, sudarytas iš šešių Vengrijoje esančių teleskopų.

Vėliau žvaigždę stebėjo ir kiti teleskopai, tokie kaip Spitzer infraraudonųjų spindulių kosminė observatorija. Ji surinko apie 350 valandų, arba penkiolika parų, stebėjimų duomenų. Per tiek laiko planeta aplink žvaigždę apskrido kone tris kartus. Tyrėjai iš šių duomenų nusprendė nustatyti, kaip keičiasi planetos temperatūra, jai judant orbitoje.

Mat planeta aplink žvaigždę skrieja ne apskritimu, o gerokai ištęsta elipse: arčiausiame taške prie žvaigždės ji yra tris kartus arčiau, nei tolimiausiame. Tikėtina, kad planetai priartėjus prie žvaigždės – ši padėtis vadinama pericentru arba periastru – jos atmosfera išsipučia, įkaitinta žvaigždės spinduliuotės. Bet pradėję analizuoti duomenis, jie atrado kitą įdomų reiškinį: žvaigždės šviesumas šokčioja aukštyn-žemyn, ypač tada, kai planeta yra arti žvaigždės.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šveicarijoje sukurtas pigus universalus robotas-origamis

Moduliniai robotai sudaryti iš daugybės atskirų tarpusavyje sąveikaujančių mažyčių mechanizmų. Vienintelis šių robotų trūkumas tas, jog dažniausiai jie sunkūs, griozdiški, sudėtingai pagaminami ir eksploatuojami. Robotai-origamiai nuo jų skiriasi tuo, jog pastaruosius sudaro vienas vienintelis mechanizmas, galintis įgauti reikiamą formą. Tiesa, juos riboja dydis ir konfigūracijos algoritmai.

Mokslininkai sukūrė daugkartinio naudojimo popierių (7)

Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.

Įspūdingas marsaeigis įkvėps žmones keliauti po Raudonąją planetą (17)

NASA pristato koncepcinį įspūdingo dizaino marsaeigio, skirto keleiviams gabenti, modelį. Kosmoso agentūros atstovai viliasi, kad šis projektas įkvėps žmones vis rimčiau svarstyti tarpplanetinių kelionių galimybes.

Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus (5)

Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.