„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
 
68
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries kita žvaigždė (43)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 14:22
Toli už Neptūno orbitos, Oorto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenoje: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Maxo Plancko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link.

Akmenyje iš Rusijos – 30 tūkst. deimantų (25)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 19:15
Geresnės kalėdinės dovanos žmogui, kuris ir taip turi viską, tikriausiai ir neįmanoma sugalvoti: žalių ir raudonų atspalvių, maždaug 3 cm dydžio akmuo, kuriame – net 30 000 mažutėlaičių deimantų.

Atostogaujantis neurologas nufilmavo, kas nutinka įmynus į lavos upę (17)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:35
Lava
AOP nuotr.
Didžiojoje Havajų saloje išsiveržus Kilauea ugnikalniui, raudonai pilka pukšinčios lavos upė lėtai, bet užtikrintai slenka link vieno prekybos centro, o vietos gyventojai brandina planus trauktis jai iš kelio. IKas gi nutiktų užlipus ant raudono lavos srauto? Havajuose atostogaujantis neurologas iš Masačiusetso (JAV) Alexas Rivestas nusprendė paieškoti atsakymų – jo ekskursijų gidas pasiūlė prieiti prie išsilydžiusių uolų.

Netoli Egipto sostinės – mega-nekropolis su milijonu mumijų (21)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:10
96 km į pietus nuo Egipto sostinės Kairo archeologai atrado milžinišką kapavietę, kurioje – daugiau kaip 1 mln. mumifikuotų žmonių palaikų.

Kaip suprasti gilųjį laiką? (3)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 12:27
Senas žadintuvas
AOP nuotr.
1788 m. birželį škotų geologas Jamesas Huttonas pakvietė kolegas Johną Playfairą ir Jamesą Hallą į Siccar Pointą Bervikšyro pakrantėje. Paprasto mirtingojo akiai šis uolėtas kyšulys pasirodytų esąs amžinas ir nekintantis. Bet J. Huttonas ir jo bendrakeleiviai išmanė geriau. Kaip vėliau rašė J. Playfairas, „Atrodė, galva ima svaigti, žvelgiant į tokią gilią laiko bedugnę.“