„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
Registruoti (0) Anonimiški (68)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Branduolinė energetika – baimę kelianti visų ekologų svajonė? (104)

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikti daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros mus pačius paverčia beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėsti baisiomis mintimis.

„Šlovės laboratorijos“ konkurso vadovė: žmonėms trūksta suprantamos mokslinės informacijos (4)

Iki registracijos į tarptautinį Britų tarybos ir Vilniaus universiteto kartu organizuojamą mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės. Jau užsiregistravusiems ir dar svarstantiems tai padaryti siūlome išsamiau susipažinti su konkurso tikslais ir išsiaiškinti, kodėl tokie konkursai iš viso rengiami. Mintimis dalijasi konkurso vadovė Danguolė Kiznienė.

N. Shubinas (V): esame žmonės, nes kažkas mus bandė suėsti (14)

Pasirinkti tinkamą laiką – tai garantuoti sėkmę. Geriausios idėjos, išradimai ir teorijos ne visada būna pastebėti. Kiek būta savo epochą aplenkusių talentingų muzikantų, išradėjų ir dailininkų, kurių gyvenimas nesusiklostė, jie buvo užmiršti, bet pripažinti tik po daugelio metų? Užteks paminėti vienintelį pavyzdį – Heroną Aleksandrietį, kuris dar I m. e. a. išrado garo turbiną. Deja, jo amžininkams tai tebuvo įdomus žaisliukas. Pasaulis šiam išradimui dar nebuvo pasirengęs.

Į Fukušimos reaktorių pasiųstas robotas sugedo po 3 valandų (14)

Praėjus ketveriems metams po nelaimės Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje į vieno reaktoriaus vidų buvo pasiųstas filmuojantis robotas, specialiai sukurtas tokiai užduočiai. Deja, vos po trijų valandų veikimo įrenginys sugedo.

Apie „Šlovės laboratoriją“ – dalyvių lūpomis (1)

Registracija į mokslo populiarinimo konkursą „Šlovės laboratorija“ jau beveik finišo tiesiojoje. Ta proga kalbiname pernai šiame konkurse dalyvavusius skirtingų universitetų atstovus, kad pasidalytų mintimis ir įspūdžiais apie konkurso naudą, mokslo populiarinimo svarbą.