„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
 
68
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė (1)

2014 balandžio mėn. 24 d. 17:13
Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė
Nuoseklūs vaizdai, kuriuose užfiksuotas dešimties dienų putpelės embrionas, portugalų biologui Gabrieliui G. Martinsui pelnė pirmąjį prizą šių metų „Nikon“ Mažojo pasaulio judesio fotomikrografijos konkurse.

Lietuvių sukurtas radijo retransliatorius sėkmingai išbandytas kosmose (10)

2014 balandžio mėn. 24 d. 16:40
Palydovo "LituanicaSAT-1" FM balso kartotuvas
Projekto autorių nuotr.
Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

Nežemiška civilizacija – prasta žinia žmonijai (217)

2014 balandžio mėn. 24 d. 14:28
Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog už 492 šviesmečių nuo mūsų atrasta egzoplaneta „Kepler-186f“. Ji ypatinga tuo, jog yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta, besisukanti savo žvaigždės gyvenamoje zonoje – joje gali būti skysto vandens, vadinasi, egzistuoja ir gyvybės susiformavimo tikimybė.

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (41)

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:48
Elektromagnetinės patrankos šūvis, nufotografuotas didelio greičio kamera
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas.

Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:25
Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai
Kalifornijos Riversaido universiteto mokslininkai žaidžia su ugnimi. Profesorius Marko Princevasas stebi krūmynų gaisrą, kurį sukėlė su kolegomis. Šis gaisras griežtai kontroliuojamas. Aiškinamasi, kaip įvairūs aplinkos veiksniai – vėjas, drėgmė veikia ugnies plitimo spartą.