„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mėnuleigio kūrėjas susipažino su lietuvišku palydovu (1)

Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda.

Į inžinierius rengsiančią laboratoriją investuota šimtai tūkstančių eurų

Kauno technologijos universitete (KTU) trečiadienį atidaromos pirmosios Lietuvoje „Fab Lab“ (angl. Fabrication Laboratory) inžinerinės kūrybinės dirbtuvės padės būsimiems inžinieriams ugdyti praktinius įgūdžius, kurie jiems vėliau reikalingi darbe.

Dinozaurų palikuonis matome kasdien, bet nesuprantame, jog tai – dinozaurai (9)

Įprasta manyti, kad visi dinozaurai jau išnykę, bet kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, žvirblius, varnas ar balandžius, mes kasdien matome savo akimis, LRT radijui sako paleontologas Andrejus Spiridonovas.

Siekia Lietuvą paversti biotechnologijų inovacijų centru (6)

Per ketverius metus Lietuvą norima paversti sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Tai skelbiančią rezoliuciją pasirašė verslo, mokslo ir valstybės atstovai.

Tarp fizikų jau sklinda gandai apie naują dalelę (33)

Iš fizikų jau tuoj galėsime išgirsti, ar jų kalbos apie naują subatominę dalelę yra labai drąsus jų sapnas, ar vis tik tokia dalelė išties egzistuoja.