„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
 
68
Registruoti (0) Anonimiški (68)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Lietuvio fiziko darbas – prestižiniame mokslo žurnale „Science“ (47)

2015 sausio mėn. 31 d. 16:38
Mėbijaus juostos formos skulptūra
Vida Press nuotr.
Paimkite popieriaus juostelę, vieną jos galą perlenkite ir tuomet abu galus sujunkite – gausite kilpą, kurioje yra tik vienas paviršius. Ir tai – visai ne stebuklas, tai Mėbijaus juosta. Tokių matematinių struktūrų galima atrasti ir M.C. Escherio meno darbuose, ir elektros grandinėse, bet natūralioje aplinkoje jos – itin retos. O fizikų kolektyvas, kuriame yra ir Lietuvos mokslininkas, įrodė, kad Mėbijaus juostą galima susukti ir iš šviesos.

Nauja vaizdo fiksavimo technologija nematomą paverčia matomu (7)

2015 sausio mėn. 31 d. 10:33
Naujas vaizdo fiksavimo būdas, padidinantis plika akimi nepamatomą judesį, gali prisidėti kuriant naujos kartos medicininė įrangą ir aprūpinti inžinierius naujais prietaisais, padėsiančiais realiu laiku įvertinti galimas grėsmes ant tiltų ir tuneliuose.

Pirmąkart istorijoje nufilmuotas lazerio spindulio skrydis (8)

2015 sausio mėn. 30 d. 19:41
Pirmąkart istorijoje užfiksuotas lazerio spindulio skrydis
Stopkadras/Youtube.com
Tikriausiai esate matę mokslinės fantastikos filmų, kuriuose aiškiai matomi lazerio spinduliai išlekiantys iš patrankos ir sunaikinantys priešo erdvėlaivį? Jų atvaizdavimas – nė iš tolo nesuderinamas su realybe: kad pastebėtume lazerio ar bet kokio kito šviesos šaltinio spindulius, jo fotonai turi patekti tiesiai į mūsų akis, rašo newscientist.com.

„Didžiausio fizikos atradimo per 10 metų“ autoriai pripažįsta klydę (32)

2015 sausio mėn. 30 d. 17:43
BICEP2 teleskopas Pietų ašigalyje
AP/Scanpix
Mokslininkai, kurie praėjusiais metais tvirtino danguje aptikę raibulius, susidariusius itin greitai besiplečiant erdvei pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo, panašu, pripažįsta savo klaidą.

Lietuvos mokslininkai pagamino rūbus, saugančius nuo nelaimingų atsitikimų darbe (9)

2015 sausio mėn. 30 d. 14:26
Bandoma FTMC sukurta išmaniosios aprangos sistema
Gamintojo nuotr.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės institutas dalyvavo kuriant į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojančią bei širdies darbą sekančią aprangos sistemą. Ši sistema padeda išspręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgesnį laiką karštyje dirbantys specialistai. Aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje darbuotojų sveikatai kyla pavojus, todėl tinkami drabužiai – ypač svarbūs. Sukurta aprangos sistema leidžia sekti darbuotojo sveikatos būklę bei kilus pavojui operatyviai priimti reikiamus sprendimus.