„Pasaulio pabaigos laikrodis“ tiksi pražūties link?

 (68)
Laikrodis
© Shutterstock nuotr.

Netrukus žadama pateikti naujausią informaciją, kiek laiko žmonijai dar liko iki katastrofiškos pražūties.

Mokslininkai ir saugumo ekspertai žada nuspręsti, ar garsiojo „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodykles pasukti į priekį, vidurnakčio, simbolizuojančio pražūtį, link, ar atgal, kas rodytų didėjantį saugumą pasaulyje, praneša SPACE.com.

Laikrodžio, nuo 1947 metų simbolizuojančio artėjančią apokalipsę, rodyklės dabar rodo 6 minutes iki vidurnakčio. Antradienį leidinys „Bulletin of the Atomic Scientists“ (BAS) paskelbs, ar minutinė rodyklė bus pastumta minute į priekį ar atgal, taip atspindint naujausias pasaulio saugumo tendencijas. Paskutinį kartą laikrodžio rodyklė judinta 2010 metais. Tuomet ji pastumta atgal nuo 5 minučių iki vidurnakčio iki šešių.

Priimdamas šį sprendimą, leidinys įvertinta dabartinę branduolinių ginklų būklę, klimato pokyčius ir biosaugumą, o taip pat kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonijos išlikimui.

Arčiausiai vidurnakčio, 23.57 val., laikrodžio rodyklės buvo atsidūrę 1984 metais, kai JAV ir Sovietų Sąjungos diplomatiniai santykiai buvo atšalę, o įtampa pakilusi.

Toliausiai nuo susinaikinimo, pasak laikrodžio, žmonija buvo 1991 metais, kai „Pasaulio pabaigos laikrodis“ rodė 17 min. iki vidurnakčio. Tais metais, pasibaigus Šaltajam karui, JAV ir Rusija pradėjo mažinti savo arsenalus.

Tačiau 1995 metais laikrodžio rodyklės vėl priartėjo prie vidurnakčio, kai pradėjo blėsti viltys dėl visiško branduolinio nusiginklavimo. Tuomet jis rodė 14 minučių iki pusiaunakčio. Pastaraisiais metais laikrodis vis garsiau tiksėjo apie gresiančią žmonijos pražūtį, mat leidinio mokslininkai vis didesnį dėmesį skiria nerimui dėl branduolinio terorizmo ir klimato pokyčių.

2010 metų poslinkis atgal buvo siejamas su branduoliniu susitarimu tarp Rusijos ir JAV bei rezultatų davusiomis klimato derybomis Kopenhagoje.

Manoma, kad šių metų sprendimui įtakos turės Irano branduolinė programa, Fukušimos atominės elektrinės nelaimės pasekmės, klimato kaitos politika.

www.lrt.lt
 
68
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Kodėl kava išsilieja dažniau nei alus? (11)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 13:10
Kavos ir alaus laistymo eksperimentas
Stopkadras/Youtube.com
Stebint gėrimus nešant padavėją, tikrai galima padaryti išvadą, kad tai nelengvas darbas. Tačiau tie, kurie nutars stebėti ilgiau ir išanalizuoti gautus statistinius rezultatus, padarys ir dar vieną išvadą – nešama kava išsilieja gerokai dažniau nei alus.

Prancūzijoje atkasta 23 tūkst. metų senumo „venera“ iš kalkakmenio (3)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 12:53
Šiaurės Prancūzijoje kasinėjimų metu buvo rasta maždaug 23 tūkst. metų senumo kalkakmenio statulėlė, kuri vaizduoja išraiškingų formų moterį ir kurią archeologai ketvirtadienį pavadino „išskirtiniu“ radiniu.

Superkavitacija: kelionė povandeniniame burbule (4)

2014 lapkričio mėn. 28 d. 11:52
Superkavitacijos efekto demonstracija
Stopkadras/Youtube.com
Su­per­ka­vi­ta­ci­jos tech­no­lo­gi­ja, su­kur­ta dar Šal­to­jo ka­ro įkarš­ty­je, il­gus de­šimt­me­čius dū­lė­jo mok­slo ir tech­ni­kos pro­gre­so ša­li­ke­lė­je. Ta­čiau už­mirš­ties pe­rio­das, pa­na­šu, bai­gė­si – ki­nų moks­li­nin­kai pra­ne­šė apie tik­rą trans­por­to re­vo­liu­ci­ją ga­lin­tį su­kel­ti pro­ver­žį.

Buboninis maras vėl šienauja žmonių gyvybes (32)

2014 lapkričio mėn. 27 d. 17:23
Buboninis maras – bakterinės kilmės liga, kuria žmones užkrečia nuo blusų, kurios peršoka nuo graužikų. Viduramžiais ši liga, kurios protrūkis vadintas Juodąja mirtimi sugebėjo nušluoti maždaug trečdalį Europos populiacijos – įvairiais vertinimais nuo 75 iki 200 mln. žmonių. Ir nors šiandien jokių panašaus masto pandemijų nebebūna, buboninis maras dar neišnyko, rašo iflscience.com.

Eksperimentai su plakančia širdimi atskleidė ritmo sutrikimų priežastis (7)

2014 lapkričio mėn. 27 d. 16:14
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, veterinarai ir medikai suvienijo jėgas atlikdami tyrimą, kurio metu buvo užrašomas kiaulės širdies elektrinis aktyvumas, naudojant potencialui jautrius dažus. Tyrimo metu matoma, kaip širdies paviršiumi sklinda elektrinis impulsas. Tai medikams suteikė naudingos informacijos gydant širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus.