Bakterijos dalyvauja bet kokiame rūgimo procese, jų fermentuotas pienas tampa mums pažįstamu jogurtu, mūsų žarnynuose jos skaido maistą, kurį vėliau organizmas gali pasisavinti į kraujotaką. Bet kartais jos prikrečia šunybių ir susargdina plaučių uždegimu ar kokia nors bjauresne infekcija – kad ir ta pačia gangrena. Bet juk buvo minėtas ir lietus. Ką bakterijos turi bendro su lietumi?

Kaip žinome, bakterijos plinta bene visais būdais, kokius tik įmanoma įsivaizduoti: per vandenį, dirvožemį, augalus, gyvūnus, daiktus, lašeliniu ir daugeliu kitų būdų. Tačiau vienas iš greičiausių būdų pasklisti dideliame plote tikriausiai yra krituliai. Penktame, praėjusio amžiaus dešimtmetyje, mokslininkai pastebėjo, kad krituliuose (tiek sniege, tiek lietuje) yra bakterijų, tačiau jų atsiradimas tuose šaltiniuose nebuvo aiškus. Galų gale, kodėl gi bakterijos negalėtų apsigyventi matavimo prietaisuose ar kritulių surinkimo induose, kur būdavo aptinkamos? Tik XXa. amžiaus pabaigoje, mokslininkei Helen-Isis Constantinidou su kolegomis pavyko neginčijamai įrodyti bakterijų egzistavimą krituliuose.

Tikriausiai nenustebinsiu pasakydamas, kad bakterijų apstu ir ore, tad kartais jas pagavusios oro srovės bakterijas pakelia pakankamai aukštai – į debesis. O debesyse jau vyksta įdomūs procesai. Krituliai, formuojasi ant vadinamų debesų kondensacijos branduolių. Tai – dalelės, nuo šimto iki tūkstančių kartų mažesnės už vandens lašelius debesyje. Kadangi, paprastai tariant, jos mėgsta būti supamos vandens, tai vanduo jas aplimpa, kaip kad kino žvaigždes aplimpa klykiantys fanai ir vandens molekulių būrys didėja tol, kol lašas pasidaro per didelis išsilaikyti debesyje. Tokiomis dalelėmis nesunkiai gali tarnauti ir bakterijos. Tiesą pasakius, kai kurios bakterijos yra daug geresni debesų kondensacijos branduoliai nei bet kokios kitos dalelės, nes savo ląstelių sienelėse turi specialius, kondensacijai skirtus baltymus, kurie dar labiau pritraukia vandenį. Brento Christnerio ir kolegų atlikti eksperimentai rodo, kad nors bakterijos sudaro tik iki 1 proc. visų kondensacijos branduolių, jos tokį vaidmenį atlieka nepriekaištingai – daugybę kartų efektyviau už negyvas daleles.

Dar įdomiau, kad didžioji dalis bakterijų sugebančių vaidinti kondensacijos branduolių vaidmenį yra augalų patogenai – augalų ligų sukėlėjai – tokie, kaip Pseudomonas syringae. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad lietus ir sniegas yra vienas pagrindinių tokių bakterijų paplitimo būdų, kadangi su krituliais gali būti užkrečiami dideli augalų ar pasėlių plotai – o sėkmingas augalų infekavimas, suteikia bakterijoms galimybę misti ir daugintis.

Tačiau net ir tai ne viskas! Kadangi gamtoje viskas yra susiję, naikinama augmenija, bakterijas gali palikti benames. O be maisto medžiagų, kurias vogti (ar sąžiningai gauti) bakterijos taikėsi milijonus metų, jos nebeišgyventų, o tai galėtų įtakoti lietaus formavimosi ciklą. Kitaip tariant, sausringos vietos, galėtų tapti dar sausesnėmis, nes vanduo debesimis turėtų keliauti kažkur, kur būtų daugiau debesų kondensacijos branduolių.

Ar kada esate pastebėję juodais taškais išbertus augalų lapus ar vaisius? Galbūt tai augalų auka Pseudomonas syringae, kurios mainais augalus pagirdo lietumi, kaip senovės genčių manymu, lietumi juos girdydavo dievai mainais už šamanų šokį.

Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis konkursas, skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo talentus, kurie sugebėtų paprastai ir įdomiai atsakyti net ir į sudėtingiausius klausimus apie mokslą. Konkurse, kurį organizuoja Britų taryba, gali dalyvauti visi studentai ir jaunieji mokslininkai, atstovaujantys biomedicinos, fizinių, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritis. Norintys dalyvauti gali registruotis iki balandžio 23d. Konkurso finalas vyks gegužės 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Daugiau informacijos ir registracija svetainėje www.famelab.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)