Patalpų vidaus oro tarša gali būti tris kartus kenksmingesnė nei kvėpavimas judriose gatvėse – šiuolaikiniuose energiją taupančiuose namuose be skersvėjo padėtį blogina oro gaivikliai ir stiprūs valikliai, teigia mokslininkai.
Sheffieldo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai atlikdami tyrimą lygino tris namus. Pasak tyrimo autorių, tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų įvertinti patalpų vidaus oro užterštumą.
Vienas namas buvo pastatytas iš akmenų, jis buvo kaime maždaug 10 km atstumu nuo Sheffieldo miesto, nacionaliniame parke. Name įtaisyta elektrinė viryklė, rašo telegraph.co.uk.
Kiti du – butai mieste, su dujinėmis viryklėmis. Vienas buvo miesto centre, o kitas – virš parduotuvės greta judrios gatvės.
Mokslininkai keturias savaites tyrė oro mėginius, paimtus namų viduje ir išorėje.
Kaimo namelyje rastas labai nedidelis kiekis itin nuodingų anglies monoksido dujų, tačiau butuose šių dujų buvo daugiau, ypač įjungus dujines virykles.
Dujinės viryklės taip pat yra stiprus azoto dioksido šaltinis – šių dujų koncentracija miesto centro bute yra tris kartus didesnė nei užregistruota buto išorėje, prie gatvės bei kur kas didesnė nei rekomenduojama pagal JK Patalpų oro kokybės gaires.
Mokslininkai dėmesį sutelkė į teršalus – taip pat lakius organinius junginius ir kietąsias daleles, kurios yra pakankamai mažos, kad patektų į plaučius - kurie kelia didžiausią grėsmę pagyvenusiems žmonėms, turintiems kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimų.
Vidutinė mokslininkų išmatuota dalelių koncentracija abiejuose butuose su dujinėmis viryklėmis buvo didesnė, nei JK vyriausybės rekomenduojama norma Londone ir visoje Anglijoje. Kietųjų dalelių koncentracijos patalpų viduje saugumo gairių nėra.
Tyrimui, kurio rezultatai publikuoti mokslo leidinyje „Journal of Indoor and Built Environment“ vadovavusi prof. Vida Sharifi sakė: „90 proc. laiko praleidžiame patalpose ir sunkia dirbame, kad mūsų namai būtų šilti, saugūs ir patogūs, tačiau retai susimąstome apie teršalus, kuriais galime kvėpuoti. Energijos gamyba yra tik vienas iš patalpų vidaus teršalų šaltinių, tačiau tai yra reikšmingas šaltinis. O vis labiau izoliuojant pastatus siekiant sumažinti šildymo kaštus, labai tikėtina, didiname vidaus teršalų kiekį, kuris gali paveikti mūsų sveikatą“.
„Oro kokybės stebėjimas paprastai baigiasi ties slenksčiu ir išorės pusės, tačiau viduje praleidžiame daugiausiai savo laiko, todėl reikia daugiau žinių apie teršalus mūsų namuose. Kol kas esama labai nedaug duomenų apie tai, kiek kokių junginių išskiria įvairiausia namų įranga, nėra ir priimtinų vidaus taršos standartų. Nors mūsų tyrimas buvo mažutis, jis pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų siekiant nustatyti kaip namų statybos ir gyvenimo būdo permainos veikia oro patalpose kokybę“, - pridūrė mokslininkė.
