O kas, jei šalia Žemės sprogs supernova?

 (36)
Šįkart pabandžiau panagrinėti, kas nutiktų Žemei, jei netoliese sprogtų supernova. Priklausomai nuo atstumo, mums gali būti arba labai gražu, arba labai blogai.
© NASA

Visos žvaigždės didžiąją gyvenimo dalį energijos gauna vandenilio branduolius (protonus) versdamos heliu. Gyvenimo pabaigoje, kai vandenilio sumažėja, prasideda kitos termobranduolinės reakcijos: iš pradžių helis virsta anglimi, paskui anglis su heliu jungiasi į deguonį, deguonis su heliu – į neoną ir taip toliau.

Jei žvaigždė yra pakankamai masyvi, daugiau nei 8 kartus masyvesnė už Saulę, reakcijos jos branduolyje tęsiasi tol, kol pradedama gaminti geležis. Geležis yra stabiliausias iš visų cheminių elementų; iki jos visos termobranduolinės sintezės (branduolių jungimosi) reakcijos išskiria energiją, o nuo geležies einant periodine lentele tolyn – energija prarandama.

Taigi, kai žvaigždės branduolyje atsiranda geležies, tolesnės termobranduolinės reakcijos nebegamina energijos. Energija iš žvaigždės gelmių yra tai, kas sulaiko žvaigždę nuo kolapso dėl jos pačios gravitacijos. Nebelikus energijos šaltinio, gravitacija sutraukia žvaigždės branduolį iki labai mažo kūno – neutroninės žvaigždės arba juodosios skylės. Susitraukdamas branduolys netenka labai daug energijos, kurią atiduoda išoriniams žvaigždės sluoksniams ir juos išdrasko į šipulius.

O kas, jei šalia Žemės sprogs supernova?
© NASA

Šitas išdraskymas, trunkantis keletą sekundžių, ir yra supernovos sprogimas. Tiksliau sakant – branduolio kolapso supernovos, nes yra ir kitokių. Išoriniai žvaigždės sluoksniai numetami tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, pro juos išsiveržia gausybė fotonų. Po sprogimo likęs besiplečiantis burbulas, vadinamas supernovos liekana, kelias savaites, o kartais ir mėnesius, spinduliuoja daugiau energijos, nei visos likusios galaktikos žvaigždės.

Kitas supernovų tipas vadinamas termobranduolinėmis supernovomis. Jis įvyksta, kai žvaigždės liekana baltoji nykštukė prisiryja per daug medžiagos iš kompanionės dvinarėje sistemoje. Tada, jei nykštukės masė viršija 1,4 Saulės masės, joje prasideda nesustabdoma termobranduolinė reakcija, kurios metu išskiriama tiek energijos, jog visa žvaigždė išlaksto į gabalus.

Dar vienas, gerokai menkiau suprastas, supernovų tipas yra porinio nestabilumo supernovos. Jis reikšmingas tik pačioms masyviausioms žvaigždėms, kurių masės viršija 130 Saulės masių. Jų centruose temperatūra gali pakilti tiek daug, kad termobranduolinių reakcijų metu išskirti fotonai, susidurdami tarpusavyje, ima gaminti elektronus ir pozitronus. Taip pradeda mažėti slėgis žvaigždės centre, ji ima trauktis ir kaisti, dalelių gamybos procesas spartėja ir žvaigždės branduolys kolapsuoja.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Gali sukelti revoliuciją: sukurta stipriausia rūgštis (10)

Tyrėjai sukūrė stipriausią organinę rūgštį – komanda mano, ji gali sukelti baltymų analizės revoliuciją. Prieš ją neatsilaiko net pačios atspariausios molekulės: žadamas naujas proveržis chemijoje.

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (23)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Peru atkastas 3 500 metų senumo bareljefas

Vykdant Limos apylinkėse esančio archeologijos paminklo kasinėjimus Peru mokslininkai aptiko spalvotą bareljefą.