Ji gali sukurti įstabią stūmą, netgi atmetus galimas paklaidas.

Elektromagnetinis variklis jau ne vienus metus žybsi naujienų pranešimuose: jis siūlo galimybę kuro nenaudojančia sistema iki Marso nusigauti vos per 70 dienų. Bet yra nemenka problema: remiantis dabartiniais fizikos dėsniais, jis veikti neturėtų.

Problemos esmė – elektromagnetinis variklis paneigia trečiąjį Niutono dėsnį, tvirtinantį, kad bet kokiam veiksmui yra tokio paties dydžio ir priešingos krypties atoveiksmis. Remiantis Niutonu ir dabartiniu supratimu apie pasaulį, kad sistema kurtų stūmą, ji turi kažką stumti priešinga kryptimi (kosmose tai paprastai būna raketinio kuro degimo produktai).

Tačiau revoliucinis variklis veikia be jokio kuro. Jo veikimas paremtas paprasčiausiu mikrobangų fotonų atspindėjimu pirmyn ir atgal metalinėje kūgio formos uždaroje ertmėje. Tas judesys „smailiajame“ elektromagnetinio variklio gale kuria stūmą, ir įrenginys stumiamas priešinga kryptimi.

Pernai viena NASA laboratorijų užsibrėžė nepriklausomai patvirtinti arba atmesti variklio idėją kartą ir visiems laikams. Nutekėjo 2015 metų pabaigoje atliktų bandymų rezultatai, rodantys, kad revoliucinis variklis ne tik veikia, bet ir jo stūma gan įspūdinga.

Nepaisant gandų, kad NASA bandymų ataskaita buvo recenzuota, nutekėjusi versija dar nepublikuota jokiame akademiniame žurnale. Tad, kol kas, tai tik vienos tyrėjų grupės pranešimas apie jos rezultatus, be jokių išorinių patikrinimų.

Straipsnyje teigiama, kad netgi atmetus paklaidas elektromagnetinis variklis vakuume kuria 1,2 mN/kW jėgą. Teigiama, kad NASA komanda variklio kuriamą jėgą matavo mažos jėgos švytuokle Johnson kosmoso centre, ir bandymai buvo atlikti naudojant 40, 60, ir 80 vatų galią.

Jie ieškojo kokių nors ženklų, kad stūma galėtų būti kokios nors kitos sistemos anomalijos rezultatas, tačiau kol kas nieko panašaus neaptiko.

„Šiuose bandymuose buvo vykdomi ir nulinės stūmos patikrinimai, stengiantis aptikti kokius nors įprastus stūmos šaltinius, tačiau nieko panašaus neaptikta,“ taip straipsnyje savo darbą apibendrino komanda, vadovaujama Haroldo White'o.

Bet komanda pripažįsta, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant eliminuoti galimybę, kad šiluminis plėtimasis galėjo kaip nors iškreipti rezultatus.

Jie taip pat aiškiai pareiškė, kad šio tyrimo tikslas nebuvo optimizuoti variklio stūmą, bet tiesiog patikrinti, ar jis veikia, tad tikriausiai galima patobulinti įrenginį, kad jis būtų efektyvesnis ir galingesnis.

Ką tai visa tai reiškia elektromagnetinio variklio likimui? Vėlgi, rezultatai dar nepublikuoti – nors sklando gandai, kad laukti liko jau visai nedaug. Ir nors juos reikėtų vertinti skeptiškai, jie pateikia dar vieną įrodymą, kad revoliucinio variklio kuriama stūma nėra pramanas. Tad, gal jau metas pradėti aiškintis, kaip ši sistema gali veikti – ir, dar svarbiau, pradėti variklio bandymus kosmose.

Laimei, tai jau numatyta po kelių mėnesių, o pirmasis variklis jau paleistas į kosmosą šį rugsėjį.

O šį birželį, tyrėjų komanda iš Suomijos pasiūlė būdą, kaip variklis galėtų veikti, nepaneigdamas Niutono trečiojo dėsnio, stumdamas fotonus kaip savotiškus produktus – tačiau šią hipotezę dar reikia patikrinti.