Bet trečiadienio vakarą vienas iš „Rosetta“ misijos vadovų Andrea Accomazzo netrukus po „Philae“ modulio nusileidimo pranešė: „Negalime būti laimingesni. Gavome patvirtinimą, kad „Philae“ pasiekė paviršių ir ten pasiliko“.
2004 metais savo odisėją pradėjęs zondas, visą laiką veikęs nepriekaištingai, mokslininkus privertė pasinervinti tada, kai „Philae“ modulis, turintis nusileisti ant kometos, po pirmo bandymo neįsijungė taip, kaip turėtų. Inžinieriams kilo susirūpinimo, kad šis sutrikimas gali virsti rimtesne problema bandant nusileisti, rašo telegraph.co.uk.
„Rosetta“ projekto mokslininkas Mattas Tayloras sakė: „Turėjome problemėlę pirmo paleidimo metu. Modulio įsijungimas užtruko. Nežinome kokia buvo to priežastis, dabar bandome tai išsiaiškinti. Be jokios abejonės tai kelia susirūpinimą dėl kito etapo sėkmės. Bet panašu, kad dabar viskas veikia, taigi, laikome pirštus sukryžiuotus“.
Nuo iškėlimo nuo Žemės paviršiau prieš dešimtmetį zondas nukeliavo 6,5 mlrd. kilometrų, o jo kelionės gale turėtų laukti žinios apie tai, ar gyvybę į Žemę atnešė kometos.
Jeigu „Philae“ modulis sugebės sėkmingai nusileisti ant kometos paviršiaus, ji atliks aminorūgščių tyrimus, kurie gali parodyti, kad būtent kometos „pasėjo“ gyvybę Žemėje.
Po nervus gerokai patampiusios nakties, EKA mokslininkai priėmė sprendimą leisti „Philae“ atsiskirti nuo „Rosetta“, nors vieno nusileidimui svarbaus „Philae“ komponento taip ir nepavyko aktyvuoti.
EKA inžinierių teigimu, neveikia aktyvi nusileidimo sistema, kuri įjungia reaktyvinius variklius, apsaugančius nuo atšokimo nuo kometos po pirmojo kontakto akimirkos.
Nusileidimo metu smūgio jėgą turėtų sugerti „Philae“ atraminės kojos, vėliau kiekvienoje jų esantys harpūnai turėtų pritvirtinti modulį prie kometos paviršiaus, tvirtinama oficialioje EKA svetainėje.
„Panašu, kad neveikia šaltų dujų reaktyvinis variklis nusileidimo modulyje, taigi, nusileidimo sėkmė visiškai priklausys nuo harpūnų. Prireiks sėkmės, kad nenusileistume ant stataus šlaito ar akmens“, - sakė „Philae“ modulio grupės vadovas Stephanas Ulamecas ir Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centro.
„Philae“ atsijungimas nuo „Rosetta“ įvyko 10:35 Lietuvos laiku. Tačiau signalas apie atsijungimo faktą Žemę pasiekė tik po 28 minučių ir 20 sekundžių. Kitaip tariant, apie tai, kad „Philae“ tikrai atsijungė nuo pagrindinio zondo, sužinota 11:03.
Atnaujinta 11:03. EKA mokslininkai džiūgauja: patvirtintas sėkmingas „Philae“ atsijungimas nuo „Rosetta“.
„Philae“ neabejotinai atsijungė. Matome tai pagal telemetrijos duomenis“, sakė „Rosetta“ skrydžio vadovas Andrea Accomazzo.
Po atsijungimo apie „Philae“ 2 valandas nieko nežinosime – tiek laiko užtruks ryšio užmezgimas tarp „Rosetta“ ir nusileidimo modulio. Tiesiogiai su Žeme „Philae“ susisiekti negali – bendravimas vyksta tik per „Rosetta“.
Likus valandai iki nusileidimo misijos vadovas A. Accomazzo džiaugėsi, kad kol kas viskas vyksta pagal planą: „Gauname duomenis iš „Philae“ ir „Rosetta“. Neseniai gavome patvirtinimą, kad „Philae“ juda reikiama trajektorija“.
Praėjus 50 sekundžių po atsijungimo nuo „Rosetta“, „Philae“ užfiksavo pirmą savo vaizdą - Europos kosmoso agentūra pademonstravo jo neapdorotą versiją.
EKA į renginį, skirtą „Philae“ nusileidimo kometoje stebėjimą, pasikvietė ir žmones, kurių vardu buvo pagamintas šis dangaus kūnas: Klimą Čiuriumovą, kometą atradusį 1969 metais, dirbant Kijevo universitete. Jis garbingiems EKA svečiams trumpai nupasakojo kometos atradimo procesą. mokslininkas šią kometą pastebėjo nuotraukoje, kuria Alma-Atos universitete dirbusi astronomė Svetlana Gerasimenko fotografavo Comas Solà kometą. Jos nuotraukos kamputyje K. Čiuriumovas pastebėjo neaiškų objektą - vėliau paaiškėjo, jog tai - kometa, kurioje šiandien apsilankys Europos zondas.
17:00. „Philae“ kybo kelių kilometrų aukštyje virš kometos.
EKA atstovas paaiškino kas bus, kai (jei) „Philae“ nusileis: pirmąsias 60 valandų vyks autodiagnostika - procesai, kuriuos modulis atliks be žmogaus įsikišimo. Vėliau, jei visa aparatūra veiks, bus galima atlikinėti numatytus eksperimentus.
17:20. Liko pusvalandis iki žinios - „Philae“ su skydu ar ant jo.
„Vykstame pasibučiuoti su kometa!“, - susijaudinęs sakė Mattas Tayloras.
17:38. Patikslinimas - nusileidimas numatytas 18:02 Lietuvos laiku. Taigi, liko 24 minutės.
17:53. 10 minučių iki tiesos akimirkos. Mokslininkai Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje laukia įsitempę.
Oficialaus pareiškimo dar nėra, bet sprendžiant pagal mokslininkų, sustojusių aplink pultus, reakciją, „Philae“ nusileidimas buvo sėkmingas.
A. Accomazzo pranešė: „Negalime būti laimingesni. Gavome patvirtinimą, kad „Philae“ pasiekė paviršių ir ten pasiliko“.
„Tai didelis žinsgnis žmonių civilizacijai. Noriu pakartoti tai, ką sakau po kiekvieno sėkmingo darbo: didžiausia sėkmės problema yra ta, kad ji atrodo taip lengvai pasiekiama“, - sakė EKA generalinis direktorius Jeanas-Jacque'as Dordaine'as.
Džiaugiasi dar ne visi
„Philae“ modulio valdymo centro inžinierius iš Kelno (Vokietija) įspėjo, kad jų laboratorijoje šampanas dar negeriamas – apie modulio nusileidimą sprendžiama tik iš telemetrinių duomenų, rodančių, kad nusileidimas buvo netgi minkštesnis nei tikėtasi.
Tačiau nerimauti verčia tai, kad patvirtina, jog daugiausiai nerimo nuo pirmo bandymo įjungti modulį kėlusi problema – neveikiantis šaltų dujų variklis, turintis nuslopinti atšokimą nuo kometos po pirmojo kontakto – iš tikrųjų yra būtent variklio, o ne jutiklio, informuojančio apie variklį, gedimas.
Taip pat nerimo inžinieriams kelia tai, kad harpūnai, turintys įtvirtinti „Philae“ kometos paviršiuje, neiššovė. Be įtvirtinimo harpūnais inžinieriai negali 100 procentų užtikrintai tvirtinti, kad „Philae“ nusileido ir prisitvirtino kometos paviršiuje. Dabar svarstoma, ar reikėtų bandyti dar kartą iššauti harpūnus.
Žemę iš „Philae“ pasiekiantis informacijos srautas yra labiau trūkčiojantis nei iki nusileidimo – tikėtina, jog tai yra tiesioginio matomumo tarp „Philae“ ir „Rosetta“ (pagrindinio zondo, per kurį vyksta visas bendravimas su Žeme) klausimas.
Spaudos konferencija: kaip sekasi moduliui?
Netrukus po 21 val. Lietuvos laiku prasidėjo trumpa spaudos konferencija, kurios metu EKA atstovai papasakojo apie naujausias žinias iš ČIuriumovo-Gerasimenkos kometos.
EKA generalinis direktorius Jeanas-Jacquesas Dordainas per trumpą spaudos konferenciją sakė: „Nusileidome. Tikslai numatytoje vietoje. Ir nesirūpinkite, ant numatytos kometos. Turime radijo ryšį, modulyje veikia elektros sistemos. Tai reiškia, kad gauname duomenis. Duomenis reikia analizuoti – turime būti atsargūs. Esame tik pradžioje kelis mėnesius truksiančio kelio.“
Stefano Mottola, atsakingas už vieną iš „Philae“ kamerų, dalinosi džiugiomis naujienomis: „Turime pirmą nuotrauką, užfiksuotą likus trims kilometrams iki kometos branduolio. Viršuje kampe – dalį regėjimo lauko užstojanti „Philae“ kojelė. Nuotraukos raiška – 3 metrai vienam taškui. Numatyta nusileidimo vieta tiksliai centre, taigi, trajektorija teisinga“.
Stephanas Ulamecas sakė: „Labai sunku nusileisti ant kometos ir labai sunku suprasti, kas vyko nusileidimo metu ar po jo. Žinome, kad įvyko nusileidimas. Turime labai aiškų signalą. Taip pat gavome telemetrinius ir mokslinius duomenis iš modulio. Tai geros naujienos. Nelabai geros naujienos yra tai, kad neiššovė „Philae“ fiksavimo harpūnai. Modulis nepritvirtintas prie paviršiaus. Taigi, svarstome, kokia gali būti tikroji situacija – ar „Philae“ nusileido į minkštą smėlio dėžę ir viskas gerai, nors ir neprisitvirtinta, ar vyksta kažkas kito. Tikriname duomenis. Jie labai įdomūs, bet vis dar aiškiai nesuprantame kas nutiko – kol kas galiu tik spekuliuoti. Yra kažkokiu fliuktuacijų radijo ryšyje. Duomenis gauname, bet su pertrūkiais. Gavome duomenų iš daugelio „Philae“ instrumentų. Kai kurie iš šių duomenų rodo, kad „Philae“ po nusileidimo vėl pakilo. Fliuktuacijų pastebėjome ne tik radijo ryšyje, bet ir energijos lygyje – gali būti, kad tai reiškia, jog modulis vartėsi. Bet vėliau viskas stabilizavosi. Todėl – tai vėl tik spėjimas – gali būti, kad „Philae“ ant kometos nusileido ne vieną, o du kartus.“
„Šiuo metu radijo ryšio vėl nėra – bet tai labai nestebina, nes „Rosetta“ yra už horizonto. Jei rytoj ryte ryšys atsistatys, turėtume žinoti gerokai daugiau. Tikimės, kad zondas saugiai stovės ant paviršiaus, netoli pirmojo nusileidimo vietos“, - sakė S. Ulamecas.
Kodėl reikėjo keliauti į kometą?
Kometos dažnai vadinamos purvino sniego gniūžtėmis. Jos atsirado Saulės sistemos formavimosi pradžioje ir susiformavo visur, kur galėjo užšalti vanduo. Anuomet dulkės ir uolienos apsijungdavo į vis didesnius protopasaulius, kurie savo ruožtu susiliedavo į planetas. Kometos taip pat dalyvavo šiame procese ir į besiformuojančias planetas atnešė vandens.
Dabartinės planetos yra astronominiai likučiai. Jupiterio ir Saturno gravitacija išsviedė jas į toliausius Saulės sistemos pakraščius. Dabar jos klajoja tamsoje, siejamos su Saule tik plonytėmis gravitacijos gijomis. Kartkartėmis kuri nors atskrieja link Saulės ir galime pažvelgti į laikus, kai jos užpildė visą Saulės sistemą.
Antžeminiai maždaug 150-ies kometų stebėjimai atskleidė, kad jose gausu organinių komponentų. Praktiškai neabejojama, kad jos pagelbėjo aprūpinti mūsų planetą molekuliniais gyvybės statymo blokais. „Fundamentalus atsakymo laukiantis klausimas yra tai, kokios sudėtingos molekulės yra kometoje?“ sako Mike'as A'Hearnas iš Marylando universiteto College Parke.
Šias molekules atpažinti iš Žemės sudėtinga, kadangi remiamasi tuo, ką kometos į kosmosą išmeta, formuodamos savo uodegą. Molekulės retai išlieka nepakitusios, kad astronomai mato tik fragmentus, dažniausiai tik porą ar trejetą anglies atomų. Nesuirusias molekules kometos paviršiuje kartais galima išvysti infraraudonąją šviesą fiksuojančia įranga, bet kometos retai tampa pakankamai šviesios šiame diapazone, kad būtų gaunamas tinkamas signalas.
Geriau aplankyti kometą. 2005-aisiais M A'Hearno vadovavo NASA misijai „Deep Impact“, iššovusiai varinį sviedinį į kometą „Tempel 1“ ir stebėjusiai susidūrimo išmestų dujų ir dulkių debesį. Tik bėda, kad smūgis suardė daugelį taip dominančių organinių molekulių.
Iš tolo „Rosetta“ jau suodė supuvusių kiaušinių, kačių šlapimo ir karčiųjų migdolų dvelktelėjimą.
Išbandžius smūgį, metas imtis kutenimo. Sėkmingo nusileidimo atveju „Philae“ įkiš savo mechanines rankas į nepažeistus anglies junginius ir išanalizuos juos daugeliu instrumentų. „Philae“ turėtų viską išaiškinti,“ tikisi M. A'Hearnas.
Bet pirmiausia reikia ten nusigauti. Paprastai skridimas būna lengviausia užduotis. Be zondui trukdančio oro slėgio ir trinties, jie skrieja tiksliomis, kurias galima paskaičiuoti, naudojantis Niutono traukos dėsniu. Šalia kometos reikalai keičiasi. Pirmiausia, kometos gravitacija labai silpna. „Rosetta“ turėjo prisigretinti per 30 km, kad pajustų kometos 67P trauką. Iki tol, manevravimui apie taikinį, reikėjo įjunginėti variklius.
Tačiau tai ne blogiausia. Saulės karštis garina kometos ledą ir sukuria atmosferą, vadinamąją komą, srūvančią tolyn ir sudarančią charakteringą uodegą. Tai nėra laipsniškas ar tolygus procesas. Aktyvumas pasireiškia įvairiose kometos vietose, o išsiskiriančių dujų kiekis smarkiai svyruoja.
Pavojai už kiekvieno kampo
Didžiuliai, 70 m2 ploto „Rosetta“ saulės elementai veikia kaip burės ir tai reiškia, kad zondas nuolat talžomas ir nenuspėjamai keičia savo kursą ir orientaciją. Antžeminei komandai teko priprasti prie navigacijos kameros vaizdų, rodančių tuščią kosmosą, užuot rodžius kometą. „Su „Rosetta“ niekada nebūni ten, kur manaisi esantis,“ sako su misija dirbantis Nicolas Altobelli iš EKA.
Nors misijos kontrolieriai jau priprato taisyti šiuos vingiavimus, iš anksto jų numatyti niekaip neina. O prie Saulės artėjanti kometa šyla, aktyvėja ir problema gilėja.
O tai reiškia, kad komanda negali žinoti „Rosetta“ padėties, kai bus paleistas nusileidimo aparatas. Negali ir tiksliai žinoti, kaip „Philae“ nukris ant paviršiaus. Atsižvelgiant į visus tiksliai nežinomus veiksnius, „Philae“ gali nusileisti bet kur per puskilometrį nuo numatytos nusileidimo vietos – ir tai didelė problema.
Misijos pradžioje komanda manė, kad kometa yra bulvės formos objektas su dideliais glotniais paviršiaus plotais. Tada sėkmingo nusileidimo tikimybę vertino 70 – 75 procentų. Dabar visi statymai atšaukiami.
Priežastis – dramatiška ir netikėta kometos forma. Kai liepos 14 d. nauji atvaizdai iš „Rosetta“ pasiekė kometą vairuojančio mokslininko Jean-Pierre'o Bibringo laboratoriją Orsay kosmoso astrofizikos institute Prancūzijoje , matėsi, kad 67P veikiau primena guminį ančiuką, o ne bulvę. Netgi dabar mažesnioji dalis vadinama galva, o didesnioji – kūnu.
Kas dar blogiau, iš atvaizdų paaiškėjo, kad 67P kas 12 valandų sukosi apie ašį, kampu einančią per ančiuko kaklą, o ne nuo galvos link kojų. „Jis makalavosi visomis skirtingomis kryptimis,“ sako J.-P. Bibringas, „Kai tai išvydome, bijojome, kad nepavyks. nebūtų kur saugiai nusileisti. Buvome susijaudinę, bet desperatiški.“
Bet gyveni tik vieną kartą, tad skrydžio dinamikos komanda ėmėsi ieškoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti. Visų nuostabai, paaiškėjo, kad nusileisti galima ne vienoje vietoje bet tik didžiausiu greičiu, kuriam nusileidimo aparatas buvo sukonstruotas. Komandos ūpas pakilo.
Tada atėjo detalesni atvaizdai. „Mūsų baimės atgijo išvydus įvairiausias paviršiaus struktūras, kurių nė neįsivaizdavome. Paviršius visai nepanašus į plokščią, o atrodo siaubingai nelygus,“ sako J.-P. Bibringas.
Iš penkių nusileidimo vietų kandidačių, daugiausiai žadanti buvo B. Ji buvo vienintelė, daugmaž plokščia visame nusileidimo plote. Bet blogų naujienų ilgai laukti nereikėjo. Raiškesni atvaizdai parodė, kad nusileidimo laukas nusėtas 2 – 10 metrų skersmens rieduliais. Ten galėjo būti ir dešimtys tūkstančių smulkesnių akmenų. Jeigu „Philae“ ant kurio nors iš jų nusileistų, jis galėtų apsiversti ar sulūžti.
Tad misijos kontrolieriai galiausiai sutarė dėl nusileidimo vietos J. J yra ant ančiuko galvos viršaus. Tai ne plokščiausia vieta, bet ten mažiau nuokalnių. kurių statumas viršija maksimalius 30 laipsnių, tinkamus „Philae“ nusileidimui. „Tai nebūtinai geriausia vieta mokslui, bet čia didžiausia sėkmės tikimybė,“ paaiškina J.-P. Bibringas.
Jie atsakys į vieną iš akivaizdžiausių klausimų apie 67P: ar tai du sukibę objektai, ar vienas, palengva eroduojantis į du?
J.-P. Bibringas atviras visoms galimybėms, bet pažymi, kad kometos aktyvumą lemia jos forma. Pavyzdžiui, paviršiaus įtrūkimą pasiekianti Saulės šviesa garina ledą ir platina plyšį. Tai sustiprina aktyvumą ir pradeda uždarą grandinę. Kur anksčiau buvo plyšys, dabar jau tarpeklis. Tai rodo, kas galėjo nutikti su 67P. Iki šiol didžiausias aktyvumas stebimas ant kaklo, o tai reiškia, kad jis neišvengiamai plonėja ir silpnėja. „Jei pasiseks, į dalis ji subyrės kitą dieną po mūsų nusileidimo,“ pusiau juokaudamas sako jis.
„Rosetta“ instrumentai jau pradėjo matuoti 67P. Jų duomenimis, kometa yra 4 km pločio storiausioje vietoje ir visai nėra tanki – tiesą sakant, jos tankis daug mažesnis nei vandens ledo. Tai reiškia, kad daugiau, nei 60 proc. kometos 67P sudaro tuščia erdvė. Tikriausiai tai reiškia, kad viduje yra didelės tuštumos – kometai aktyvėjant, galinčios atsiverti katedrų dydžio erdvės. „Tiesiog dar nežinome,“ sako Martinas Pätzoldas iš Kiolno universiteto Vokietijoje. Gali būti, kad dulkės ir dujos yra putliame, silpnai susijungusiame agregate. „Kaip bebūtų, tai padės išsiaiškinti, kaip formuojasi kometos. Iš tiesų šito kol kas nežinome,“ sako jis.
Jei „Philae“ sėkmingai nusileis, jo instrumentai pateiks mums atsakymą. Pirma mokslinių tyrimų fazė vyks, kol nusileidimo patvirtinimo signalas keliaus į Žemę. Jame bus informacija apie „Philae“ poziciją, orientaciją ir būklę. Aparato komandai išanalizavus šiuos duomenis, „Philae“ pradės gręžimąsi į kometą ir cheminius eksperimentus.
Jie truks tiek, kiek pakaks „Philae“ pradinių baterijų energijos. Šioms išsekus – po 40 – 50 valandų nuo nusileidimo, – aparatas persijungs į baterijas, kraunamas Saulės elementais. Jei viskas pavyks, „Philae“ pradės ilgąją mokslinių tyrimų fazę, kurioje bus vykdomi vis tikslesni eksperimentai paviršiuje.
Jei įkraunamos baterijos laikys ir nebus nepalankaus aparatą galinčio pažeisti kometos aktyvumo, misija baigsis 2015 metų kovą. Tada kometa bus arčiau Saulės, ir temperatūra pradės kenkti aparato elektronikai.
Jei „Philae“ iki tol išgyvens, tai bus didžiulis triumfas. Jo duomenys kometų tyrėjus užims ilgiems metams. J.-P. Bibringo atveju, daugiausiai žada organinė chemija ir jos vaidmuo gyvybės atsiradime Žemėje – ir potencialiai visur kitur. „Klausimas „Ar esame vieni Visatoje?“ yra tiesiogiai susijęs su tuo, ką tiriame šia misija,“ pažymi jis.
Juk planetų medžiotojai sukatalogavo daugiau, nei 1800 planetų, besisukančių apie daugiau, nei 1100 žvaigždžių. Jos gali ir neatrodyti panašios į mūsiškę planetų sistemą, bet ar tai reiškia, kas jos visos dykros? Nebūtinai. Mokslininkai aptiko kometas 11-oje kitų planetų sistemų. Tad sudėtingos organinės chemijos, vykstančios kometose ir jaunose planetų sistemose gali suteikti taip trūkstamų užuominų apie tai, kaip gyvybė atsiranda ir paverčia jauną planetą į potencialią buveinę.
Taigi, tikriausiai nenuostabu, kad rugsėjį, stovėdamas prieš šimtus planetologų ir norėdamas pateikti ataskaitą, susilaukė spontaniškų plojimų jau pačiu pirmuoju sakiniu: „Tai seksualiausia į kosmosą kada nors pasiųsta misija.“
Bet neapsigaukite; seksualumas susijęs su rizika. Nepasisekimo rizika didelė. Nors pagrindinio aparato misija tęsis nepriklausomai nuo „Philae“ sėkmės, pasaulis sulaikęs kvėpavimą laukė lapkričio 12-os d.
„Nei nepavyks dėl ko nors, ko negalėjome numatyti, tada nieko tokio,“ sako J.-P. Bibringas. „Blogiau būtų, jei būsime ką nepakankamai įvertinę kažką, ko neturėjome neįvertinti.“ Todėl jis ir visi kiti „Rosetta“ nariai dirba viršvalandžius, galvodami ir pergalvodami kiekvieną galimybę ir rengdamiesi joms kaip įmanoma geriau. „Atrodau toks senas, nes tai toks sunkus darbas,“ šypteli 41 metų M. Tayloras.
Pati „Rosetta“ pirmą kartą buvo aptarta prieš 25 metus, ir J.-P. Bibringas ten buvo. „Per tiek laiko misijai atiduodi daug savęs,“ sako jis. „Kaip kažkas pasakė: žlugimas nėra variantas. Tad, mes nesužlugsime. Tai tiek. Ką dar galėčiau pasakyti?“
