Nuobodžiaudamas lėktuvo keleivis stebėjo dangų ir neteko amo

 (194)
Keleivinio lainerio keleivis 10 kilometrų aukštyje užfiksavo kadrą, kurį matant gyvai, ko gero, net ir „kailis pašiurpti“ gali. Pro iliuminatorių keleivis išvydo debesų paviršiumi žygiuojančią milžinišką būtybę.
Vaizdas pro lėktuvo langą
© DELFI

Kai kurie internautai jau spėjo ją pakrikštyti robotu iš 1999 m. animacinio filmo „The Iron Giant“ (Plieninis Milžinas).

30-metis programinės įrangos vadybininkas iš Airijos Nickas O'Donoghue avialinijų „EasyJet“ skrydžių keliavo iš Austrijos į Corką (Airija), kai staiga tolumoje, ant debesų šydo pastebėjo keistą figūrą. Keleivis įsijungė fotoaparatą ir nieko nelaukdamas įamžino debesimis vaikščiojusį mįslingą milžiną.

„Skridau namo iš Austrijos, mano vieta buvo prie iliuminatoriaus, o šalia sėdėjo du kolegos, – apie įsimintiną skrydį pasakojo įspūdingo reginio autorius. – Draugai pliurpė visokias nesąmones, o aš žiūrėjau pro langą – ką daugiau daryti? Staiga tolumoje pastebėjau priešais mus juoduojančią kažkokią figūrą. Kai lėktuvas priskrido arčiau, figūra pasirodė visu gražumu.“

„Paklausiau už manęs sėdinčių damų, ar jos irgi mato tą patį, ką ir aš – nebuvau tikras tuo, ką matau, – prisimena airis. – Pažvelgusios pro iliuminatorių keleivės irgi apstulbo. Tuomet aš įsijungiau fotoaparatą ir, kai lėktuvas skrido pro šalį, keletą kartų nufotografavau tą būtybę ant debesų.

„Juodasis siluetas matėsi apie porą minučių, nors buvo tolokai nuo mūsų lėktuvo, – pasakoja įspūdingų kadrų prišaudęs lėktuvo keleivis. – Man asmeniškai ta žmogysta buvo panaši į Michelin logotipo žmogeliuką, bet, jei atvirai, aš nė neįsivaizduoju, kas ten galėjo būti iš tikrųjų.“

„Kai kuriuose komentaruose perskaičiau, kad tai galėjo būti dūmų tumulai – jų šiluma iškėlė juos virš debesies, – sako N. O'Donoghue. – Bet man taip neatrodo. Ar galėjo dūmai būti tokie vientisi? Manyčiau, ten buvo tiesiog keistos formos debesis – ir tiek. Tiesa, būtų įdomu išgirsti apie debesis išmanančio specialisto nuomonę ir komentarą.“

„Greičiausiai tai optinė iliuzija, kaip kad antropomorfiškos formos Marse“, – komentaruose vaizdą vertino skaitytojai, tvirtinę, kad iš tokios kokybės nuotraukų mažai ką galima pasakyti.

Etnokosmologas nesureikšmina

Komentuodamas paslaptingą žmogaus figūrą ant debesų, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas tvirtino, kad kai kurie internautai įžiūri ir „debesų žmogaus“ veidą, kalba apie jo akis, nosį, tačiau ekspertas šį vaizdą linkęs vertinti skeptiškai: „Tai – properša debesyse, atsiradusi dėl labai natūralių priežasčių – gal miesto poveikio, gal kokios šiltos srovės nuo gamyklos. Priežastys gali būti įvairiausios, tačiau tikrai nėra kokios antgamtinės.“

Jis tvirtino, kad properša atsitiktiniu būdu įgavo žmogaus ir jo šešėlio formą, kuri labai išsiskiria monotoniško debesuotumo fone.

„Žmogaus psichika visada kažką su kažkuo bando palyginti, visada vertina netaisyklingas figūras, bando suprasti nepažįstamus vaizdus, susieti juos su tuo, ką pažįsta ir žino“, – sakė J. Vaiškūnas.

Jis tvirtino, kad tokių atvejų, kai žmogaus smegenys sukuria ar prideda gamtos reiškiniams ar objektams papildomų reikšmių yra labai daug. Jis paminėjo neseną atvejį, kai Virdžinijos valstijoje (JAV) žmogaus akis audros metu pamatė Maiklo Džeksono įsikūnijimą, pasaulį anksčiau yra apskriejusios ir Marso sfinkso nuotraukos.

„Pažįstamų objektų paieška žmogaus smegenys vykdo ne tik tada, kai jis žvelgia į dangų ar dangaus kūnus, bet ir Žemėje. Katovicuose (Lenkija) žmonėms minint Jono Pauliaus II-ojo mirties metines, daugeliui susirinkusiųjų liepsnoje pasirodė pats popiežius – taip pat atstatęs ranką, laiminantis, kiek pasikūprinęs. Tai gali nutikti netgi stebint aliejų keptuvėje“, – pasakojo J. Vaiškūnas ir patarė daugeliui vasarą ilgesnį laiką pastebėti debesis, pagalvoti, į ką jie panašūs.

Jo nuomone, natūralu, kad kai žmonės apie kažką galvoja, tai aplinkui jie daugelį dalykų susieja su tuo, kas jų mintyse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Elektros rijikai: nenaudojami išpučia jūsų sąskaitas (25)

Atrodo, jei prietaiso nenaudojate, jis elektros „nevalgo“, deja, tai – netiesa. Net toks nekaltas daiktas, kaip elektros lizde paliktas telefono kroviklis, kuris nekrauna telefono, elektrą naudoja.

Eksperimentas: kas nutinka po žemės drebėjimo (5)

Žemės drebėjimai pražūtingi patys savaime, tačiau ne ką mažesnę žalą vėliau gali padaryti ir jų paveiktas dirvožemis. Puraus, suslėgto grunto ir smėlio mišinys – ideali kombinacija leidžianti žemės paviršiui transformuotis į šį tą siurrealaus.

„Mokslo sriuba“: kosmoso turistui bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (2)

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Dirba 100 metrų po žeme ir į Lietuvą atveža žinią, kodėl mes išgyvenome (37)

Šią savaitę į Lietuvą atvyksta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikas Stevenas Goldfarbas. Interviu DELFI mokslininkas pasakoja apie savo kasdienybę ir žinią, kurią atveža į Lietuvą.

Įspėjimas: stichinių nelaimių tik daugės (7)

Pasaulinės meteorologijos agentūros ataskaita apie praėjusių metų klimatą Žemėje parodė, kad tai buvo ne tik rekordiškai šilti metai, bet gerokai padidėjo tokio atšilimo pastiprintų stichinių nelaimių griaunamoji galia.