Nuobodžiaudamas lėktuvo keleivis stebėjo dangų ir neteko amo

 (194)
Keleivinio lainerio keleivis 10 kilometrų aukštyje užfiksavo kadrą, kurį matant gyvai, ko gero, net ir „kailis pašiurpti“ gali. Pro iliuminatorių keleivis išvydo debesų paviršiumi žygiuojančią milžinišką būtybę.
Vaizdas pro lėktuvo langą
© DELFI

Kai kurie internautai jau spėjo ją pakrikštyti robotu iš 1999 m. animacinio filmo „The Iron Giant“ (Plieninis Milžinas).

30-metis programinės įrangos vadybininkas iš Airijos Nickas O'Donoghue avialinijų „EasyJet“ skrydžių keliavo iš Austrijos į Corką (Airija), kai staiga tolumoje, ant debesų šydo pastebėjo keistą figūrą. Keleivis įsijungė fotoaparatą ir nieko nelaukdamas įamžino debesimis vaikščiojusį mįslingą milžiną.

„Skridau namo iš Austrijos, mano vieta buvo prie iliuminatoriaus, o šalia sėdėjo du kolegos, – apie įsimintiną skrydį pasakojo įspūdingo reginio autorius. – Draugai pliurpė visokias nesąmones, o aš žiūrėjau pro langą – ką daugiau daryti? Staiga tolumoje pastebėjau priešais mus juoduojančią kažkokią figūrą. Kai lėktuvas priskrido arčiau, figūra pasirodė visu gražumu.“

„Paklausiau už manęs sėdinčių damų, ar jos irgi mato tą patį, ką ir aš – nebuvau tikras tuo, ką matau, – prisimena airis. – Pažvelgusios pro iliuminatorių keleivės irgi apstulbo. Tuomet aš įsijungiau fotoaparatą ir, kai lėktuvas skrido pro šalį, keletą kartų nufotografavau tą būtybę ant debesų.

„Juodasis siluetas matėsi apie porą minučių, nors buvo tolokai nuo mūsų lėktuvo, – pasakoja įspūdingų kadrų prišaudęs lėktuvo keleivis. – Man asmeniškai ta žmogysta buvo panaši į Michelin logotipo žmogeliuką, bet, jei atvirai, aš nė neįsivaizduoju, kas ten galėjo būti iš tikrųjų.“

„Kai kuriuose komentaruose perskaičiau, kad tai galėjo būti dūmų tumulai – jų šiluma iškėlė juos virš debesies, – sako N. O'Donoghue. – Bet man taip neatrodo. Ar galėjo dūmai būti tokie vientisi? Manyčiau, ten buvo tiesiog keistos formos debesis – ir tiek. Tiesa, būtų įdomu išgirsti apie debesis išmanančio specialisto nuomonę ir komentarą.“

„Greičiausiai tai optinė iliuzija, kaip kad antropomorfiškos formos Marse“, – komentaruose vaizdą vertino skaitytojai, tvirtinę, kad iš tokios kokybės nuotraukų mažai ką galima pasakyti.

Etnokosmologas nesureikšmina

Komentuodamas paslaptingą žmogaus figūrą ant debesų, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas tvirtino, kad kai kurie internautai įžiūri ir „debesų žmogaus“ veidą, kalba apie jo akis, nosį, tačiau ekspertas šį vaizdą linkęs vertinti skeptiškai: „Tai – properša debesyse, atsiradusi dėl labai natūralių priežasčių – gal miesto poveikio, gal kokios šiltos srovės nuo gamyklos. Priežastys gali būti įvairiausios, tačiau tikrai nėra kokios antgamtinės.“

Jis tvirtino, kad properša atsitiktiniu būdu įgavo žmogaus ir jo šešėlio formą, kuri labai išsiskiria monotoniško debesuotumo fone.

„Žmogaus psichika visada kažką su kažkuo bando palyginti, visada vertina netaisyklingas figūras, bando suprasti nepažįstamus vaizdus, susieti juos su tuo, ką pažįsta ir žino“, – sakė J. Vaiškūnas.

Jis tvirtino, kad tokių atvejų, kai žmogaus smegenys sukuria ar prideda gamtos reiškiniams ar objektams papildomų reikšmių yra labai daug. Jis paminėjo neseną atvejį, kai Virdžinijos valstijoje (JAV) žmogaus akis audros metu pamatė Maiklo Džeksono įsikūnijimą, pasaulį anksčiau yra apskriejusios ir Marso sfinkso nuotraukos.

„Pažįstamų objektų paieška žmogaus smegenys vykdo ne tik tada, kai jis žvelgia į dangų ar dangaus kūnus, bet ir Žemėje. Katovicuose (Lenkija) žmonėms minint Jono Pauliaus II-ojo mirties metines, daugeliui susirinkusiųjų liepsnoje pasirodė pats popiežius – taip pat atstatęs ranką, laiminantis, kiek pasikūprinęs. Tai gali nutikti netgi stebint aliejų keptuvėje“, – pasakojo J. Vaiškūnas ir patarė daugeliui vasarą ilgesnį laiką pastebėti debesis, pagalvoti, į ką jie panašūs.

Jo nuomone, natūralu, kad kai žmonės apie kažką galvoja, tai aplinkui jie daugelį dalykų susieja su tuo, kas jų mintyse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo sriuba“: ką veikti su 100 tūkst. tonų nuotekų dumblo? (3)

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas produktas.

„Istorijos piliulės“: baltų kalbos (7)

Lietuvių ir latvių kalbos – vienintelės išlikusios gyvos kalbos iš baltų kalbų grupės. Tačiau jų buvimą primeną įvairūs vietų, upių, gyvenviečių vardai. Išnykusioms baltų kalboms Vilniaus Universitete yra skirtas labai gražus Petro Repšio paminklas.

„Istorijos piliulės“: kuršiai (7)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.