1998 metais dviems mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus sudrebėjo kosmologijos mokslo pagrindai. Viena mokslininkų grupė, vadovaujama Saulo Perlmutterio, savo veiklą pradėjo 1988 metais, kita, vadovaujama Briano Schmidto, pradėjo veikti 1994 metais. Pastarojoje itin svarbų vaidmenį atliko Adamas Riessas.
Mokslininkai lenktyniaudami tarpusavyje ieškojo tolimiausių supernovų. Vis sudėtingesni žemės paviršiuje ir orbitoje esantys teleskopai, vis galingesni kompiuteriai ir nauji optiniai jutikliai (už kuriuos 2009 metais taip pat skirta Nobelio fizikos premija) atvėrė galimybes paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsakyti į kai kuriuos kosmologijos klausimus.
Mokslininkai pasinaudojo ypatinga supernova, priskiriama Ia tipui. Tai yra senos nedidelės žvaigždės, kuri yra Saulės masės, bet Žemės dydžio, sprogimas. Viena tokia supernova gali išskirti tiek pat šviesos, kiek visa galaktika. Iš viso mokslininkai rado daugiau nei 50 tolimų supernovų, kurių šviesa buvo silpnesnė nei tikėtasi – tai yra ženklas, kad Visatos plėtimasis greitėja. Sprendžiant šį mokslinį klausimą yra galimybė suklysti daugybėje vietų, todėl pasaulio mokslininkus šiek tiek nuramino faktas, kad tą pačią išvadą pateikė dvi nepriklausomos mokslininkų grupės.
Daugiau nei šimtmetį yra žinoma, kad Visata plečiasi po Didžiojo sprogimo, kuris įvyko prieš 14 mlrd. metų. Jos plėtimosi greitėjimas tęsis tol, kol Visata nesušals.
Manoma, kad greitėjimą skatina tamsioji energija, tačiau kas yra ta tamsioji energija – niekam nežinoma. Tai yra bene didžiausia šių laikų fizikos paslaptis. Žinoma tik tie, kad tamsioji energija sudaro apie tris ketvirčius Visatos. Todėl 2011 metų fizikos Nobelio premijos laureatų atradimai padėjo atskleisti Visatos dalį, kuri mokslui iš esmės nėra žinoma. Ir atvėrė daugybę naujų tyrimų galimybių, rašo guardian.co.uk.
