Dabar mokslininkai teigia maną radę paaiškinimą, kodėl šio kalmaro akys būtent tokios, kokios yra. Jos padeda šiam kalmarui vadinamojoje vandenyno prieblandos zonoje vienu metu stebėti tiek grobį, tiek jiems pavojų keliančius plėšrūnus, skelbia livescience.com.
Stebėdami šio kalmaro elgesį po vandeniu, tam buvo pasitelktos filmavimo kameros, mokslininkai išsiaiškino, kad šis padaras savo didžiąją akį naudoja žiūrėti į viršų, o mažąją – į apačią. Tokia akių padėtis padeda jam nuolat ieškoti potencialaus maisto ir laiku pastebėti galimas grėsmes.
Šios konkrečios rūšies kalmarų akių dydis ir išsidėstymas mokslininkus glumino nuo pat tada, kai daugiau prieš šimtą metų ši rūšis buvo atrasta.
Histioteuthis heteropsis rūšies kalmarai pasaulį išvysta turėdami to paties dydžio akis, tačiau, bėgant laikui, kairioji akis pradeda sparčiai didėti. Neretai, anot mokslininkų, ji tampa dvigubai didesnė nei dešinioji.
„Pamačius šį neįprastą kalmarą, tiesiog neįmanoma nekelti klausimo, kodėl jis atrodo taip, o ne kitaip“, – teigia biologė Kate Thomas.
Norėdama įminti šio unikalaus kalmaro akių paslaptį, K. Thomas kartu su kolegomis atidžiai žiūrėjo 152 filmukus, kuriuose užfiksuotas minėtasis kalmaras.
Vaizdo medžiagą tyrimams 30 metų rinko „Monterey Bay Aquarium Research Institute“ komanda, pasitelkusi nuotoliniu būdu valdomus povandeninio filmavimo robotus.
Mokslininkai netruko pastebėti, kad Histioteuthis heteropsis plaukioja gana keista pozicija – uodega į viršų ir galva į apačią.
Įdomu tai, kad didžiojo kalmaro akis – kairioji – visą laiką nukreipta į viršų, o štai mažesnioji dešinioji visą laiką žiūri žemyn, nustatė mokslininkai.
Vizualinės simuliacijos atskleidė, kad didžioji akis iš tikrųjų ieško virš kalmaro plaukiojančių gyvų padarų šešėlių ir juos stebi, o štai mažoji akis skenuoja apačioje esančias bioliuminescencijas, paaiškino K. Thomas.
Kitaip tariant, abi akys atlieka skirtingas funkcijas.
Vadinamoji prieblandos zona
Unikalūs regos organai minėtajam kalmarui padeda išgyventi ir orientuotis vadinamojoje prieblandos zonoje – gylyje nuo 200 iki 1000 metrų po vandeniu, paaiškina mokslininkai.
Tokį gylį pasiekia labai menkas kiekis saulės spindulių, o tai reiškia, kad tokiame gylyje tvyro nuolatinė prieblanda ir dominuoja monochrominė mėlyna spalva.
Dauguma gyvų sutvėrimų prisitaikė prie gyvenimo tokiomis sąlygomis, ištobulindami bioliuminiscencijos reiškinį – kitaip tariant, tai gebėjimas skleisti šviesą, paaiškina akademikai.
„Giliai po vandeniu – neįtikėtina gamtinė laboratorija, skirta regos organų tyrinėjimams. Ten galima rasti atsakymus į visus dominančius klausimus, pavyzdžiui, kodėl Histioteuthis heteropsis turi dvi skirtingas akis“, – sako mokslininkai.
