Šią hipotezę pateikė „Global Brain“ instituto mokslininkas Cadellis Lastas ir jo komanda, kurie tvirtina, jog žmonija šiuo metu išgyvena svarbias „evoliucines permainas“. Pasak jų, ateityje gyvensime gerokai ilgiau, vaikų susilauksime senesniame amžiuje ir net kasdienių užduočių atlikimui į pagalbą pasitelksime dirbtinį intelektą. Šis pokytis bus toks didelis, kad tai prilygs pasikeitimui iš beždžionės į žmogbeždžiones ir iš žmogbeždžionių į žmones.

„Jūsų 80-ieji arba 100-ieji gyvenimo metai nuo jūsų senelių skirsis radikaliai“, – teigia C. Lastas ir priduria, kad ateityje daugiausia laisvo laiko praleisime virtualioje realybėje. Kai kurie evoliucijos mokslininkai mano, kad gyvenimo trukmė per ateinantį pusę amžiaus gali išaugti net iki 120 metų.

Remdamasis Christinos Sterbenz ataskaita, C. Lastas padarė išvadą, jog žmonės lytiškai subręs vėliau. Tai vadinama gyvybės istorijos teorija. Pagal ją aiškinama, kaip natūrali atranka formuoja pagrindinius žmogaus gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, reprodukciją.

Pagal mokslininkus, išaugus smegenų tūriui, organizmui reikės daugiau energijos ir laiko pasiekti visą savo potencialą. Todėl vietoj greito gyvenimo ir mirties ankstyvame amžiuje, žmonės gyvens lėtai ir mirs gerokai senesni negu dabar.

„Visuomenėje šiuo metu yra visiška netvarka. Tačiau krizės akivaizdoje išryškėja galimybės, ir apokalipsės metu gali prasidėti metamorfozė, – tvirtina C. Lastas, – Manau, ateityje žmonija sukurs daug sudėtingesnę, sąžiningesnę, ir galingesnę civilizaciją, sugebančią sustabdyti biologinį laikrodį.

Šie pakitimai vyksta jau dabar. Šiandien, vidutinis pirmo kūdikio besilaukiančios moters amžius Didžiojoje Britanijoje yra 29,8 metai ir šis skaičius nuolat auga. JAV vyresnių nei 35 metų amžiaus moterų, susilaukusių pirmojo vaiko, skaičius nuo 1970 metų išaugo net 15 procentų.

„Kai šalys tampa ekonomiškai labiau pažengusiomis, vis daugiau ir daugiau žmonių, ypač moterų, turi galimybę ilgesnį laiko tarpą gyventi be vaikų, – prideda mokslininkas, – Ateityje dirbtinis intelektas kompensuos žemos kvalifikacijos darbo vietų poreikį, o mes praleisime daug laiko gyvendami virtualioje realybėje“.

Jo hipotezė išdėstyta moksliniame darbe, pavadinimu „Žmogaus evoliucija, gyvybės istorijos teorija ir biologinės reprodukcijos pabaiga“.