Grupė mokslininkų iš Paryžiaus Žemės fizikos instituto atkreipė dėmesį, kad apie 15 procentų Žemę supančioje kosminėje erdvėje skraidančių asteroidų yra dvinariai (kitais žodžiais, jie skraido poromis). Tačiau žemės paviršiuje aptikta gerokai mažiau dvigubų kraterių – nuo 2 iki 4 procentų.
Tyrėjams vadovaujanti Katarina Milkovič tiki, kad paskutinis skaičius yra klaidingas. Jos teigimu, daugelio dvinarių asteroidų krateriai persikloja ir dėl neteisingai priskiriami prie paprastų kraterių.
Prancūzijos mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo siekė įrodyti, kad dvinarių ir paprastų asteroidų kraterių forma skiriasi. Kai kurie krateriai yra žemės riešuto, kiti – nukritusio į smėlį vandens lašo formos. Kitais žodžiais, atidžiai ištyrus kraterių kontūrus, galima nustatyti, kurie iš jų buvo suformuoti dvinarių meteoritų.
K.Milkovič grupė teigia, kad į Žemę trenkėsi žymiai daugiau dvigubų asteroidų, nei buvo manoma anksčiau. Įdomiausia, kad Meksikoje esantis Čiksulubo krateris priskirtinas prie dvinarių. Būtent šį kraterį palikęs meteoritas, kaip manoma, ir sukėlė ekologinę katastrofą prieš 65 mln. metų, kreidos periodo pabaigoje. Jei tikėti prancūzų mokslininkais, Jukatano pusiasalyje esantis krateris susiformavo po to, kai į žemę trenkėsi vienas paskui kitą du didžiuliai dangaus kūnai.
Akivaizdu, kad dvigubas asteroidų smūgis padarė žymiai daugiau žalos žemės ekosistemai. Kažin, ar būtų išgyvenęs tiranozauras, jei jo pasaulį būtų sukrėtęs tik vienas meteoritas?
