Nuo pat savo iškėlimo į kosmosą „Messenger“ be jokių kaprizų rinko ir į Žemę perdavinėjo mokslinius duomenis. Ir zondo misijos pabaigą lėmė visai ne techninis gedimas – jam elementariai baigėsi kuras, rašo arstechnica.com.

Nežinia kodėl, bet Merkurijus ir „Messenger“ misija visuomenės, žiniasklaidos ir kosmoso entuziastų dėmesio nepatraukė. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šio zondo vykdyti tyrimai buvo nesvarbūs ar neįdomūs.

Pavyzdžiui, kraterių, esančių ties Merkurijaus ašigaliais, šešėliuose „Messenger“ pastebėjo vandens ir kitų lakių cheminių junginių pėdsakų, kas gana stebina žinant, kaip arti Saulės sukasi ši planeta. Mokslininkai iki zondo misijos buvo iškėlę hipotezę, kad Merkurijus po susiformavo vėso ir traukėsi, o „Messenger“ šią hipotezę patikslino skaičiais: po susiformavimo Merkurijaus spindulys sumažėjo 5-7 kilometrais.

Šiuoje nuotraukų kombinacijoje atvaizduoti Merkurijaus atmosferos ir paviršiaus sudėties spektrometro MASCS, sumontuoto "Messenger" zonde, analizės duomenys. Spalvinimas buvo sukurtas planetos egzosferos ir paviršiaus tyrimams.
Nors Merkurijuje tektoninių plokščių ir nėra, „Messenger“ šioje planetoje pastebėjo aktyvios vulkaninės veiklos ir kitų tektoninių ženklų. Veikiausiai jų priežastis yra būtent planetos traukimasis. Be to, zondas surinko duomenų, kurie mokslininkams suteikė galimybę svarstyti, iš ko sudarytas planetos vidus. Panašu, kad Merkurijus, kaip ir Žemė, turi tvirtą plutą, kuri dengia pusiau skystų uolienų mantiją. Bet, skirtingai nei Žemė ar bet kuri kita ištirta planeta, Merkurijus taip pat turi kietą sluoksnį, skiriantį mantiją nuo skysto branduolio.

Žis NASA zondas ilgą laiką veikė neįprastai nepalankiomis sąlygomis: jam ne tik reikėjo iškęsti itin intensyvią Saulės šviesą – jį taip pat bombardavo kur kas energingesnės dalelės iš Saulės, nei kad pasiekia aplink Žemę besisukančius palydovus. Inžinieriai zondą padengė itin efektyviai šviesą atspindinčia danga, kuri įkaisdavo net iki 350 ºC, tačiau apsaugodavo zondą taip, kad jo viduje vyravo patogi kambario temperatūra. Vykdant praskridimus žema Merkurijaus orbita problemų kėlė ir karštas planetos paviršius – kaitros pertekliui išsklaidyti reikėjo gausybės radiatorių ir šilumos perdavimo vamzdelių.

Zondas buvo apšviečiamas tokios intensyvios Saulės šviesos, kad saulės energiją surenkantys skydai buvo padengti iš 70 proc. šviesos atspindinčiais skydais, saugančiais visą kitą fotovoltinę įrangą nuo perkaitimo.

Deja, „Messenger“ – ne augalas, jis Saulės šviesos ir paprastų cheminių elementų į cheminį kurą perdirbti negali, o be cheminio kuro negali veikti zondo kryptį ir greitį koreguojantys varikliai. Taupiai naudojant turimus išteklius inžinieriai sugebėjo „Messenger“ Merkurijaus apylinkėse išlaikyti net kelis kartus ilgiau nei iš pradžių numatyta vienerių metų trukmės misija. O šiandien smūgiu į planetos paviršių baigsis jau mėnesį trunkantis lėtas leidimasis ir Merkurijaus paviršiaus fotografavimas. Dabar zondas geba nufotografuoti net tokius mažučius kraterius, kokį pats netrukus paliks.

Numatoma "Messenger" kritimo vieta ir laikas
Prognozuojama, kad zondas planetos paviršių pasieks 22:26:02 (Lietuvos laiku). Numatoma kritimo vieta yra nuo Žemės nusigręžusioje Merkurijaus pusėje, tad mokslininkai su zondu atsisveikins likus trims minutėms iki jo neišvengiamos žūties.

„Messenger“ pavadinimas yra ilgo pavadinimo (MErcury Surface, Space, ENvironment, GEochemistry and Ranging) trumpinys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)