NASA žada: ateivius rasime per ateinančius 20 metų

 (243)
Viešo susitikimo su NASA vadovu metu agentūros aukščiausio lygio mokslininkai pareiškė, jog nežemiškų gyvybės formų tikimasi rasti jau per ateinančius 20 metų. Deja, besitikintiems, kad ta gyvybė bus kažkur netoli, Marse arba Jupiterio palydove Europoje, tikriausiai teks nusivilti – NASA mokslininkai gana tvirtai įsitikinę, kad nežemiška gyvybė bus atrasta ne Saulės sistemoje.
© Shutterstock nuotr.

Kaip bebūtų, bet kokios gyvybės atradimas už Žemės atmosferos ribų būtų milžiniška naujiena. Gali būti, kad per ateinančius 20 metų sužinosime, kad nesame vieni Visatoje – o tai viską iš esmės pakeistų, rašo extremetech.com.

Įsitikinimo, kad nežemiškos gyvybės požymių pastebėsime per artimiausius 20 metų, priežastis - „Kepler“ kosminio teleskopo sėkminga misija. Šis teleskopas buvo sukurtas specialiai tolimų žvaigždžių su aplink jas besisukančiomis planetomis paieškai – ir tą šis teleskopas darė praktiškai urmu. Vien per 2014 metus analizuojant jau nebeveikiančio teleskopo duomenis mažame dangaus lopinėlyje užregistruota daugiau nei 700 naujų egzoplanetų. Būtent dėl šio teleskopo stebėjimų dabar astronomijos benduomenė yra daugiau ar mažiau įsitikinusi, kad aplink kiekvieną žvaigždę sukasi bent viena planeta – gal ir daugiau nei viena. Įvertinus tai, jog vien Paukščių tako galaktikoje žvaigždžių yra apie 300 milijardų, o Visatoje – milijardai galaktikų (kitaip tariant, planetų kiekis galaktikoje – protu bemaž nesuvokiamas), labai nesunku suvokti, dėl ko daugeliui mokslininkų net abejonių nekyla, kad nežemiška gyvybė turi egzistuoti.

Ir nors „Kepler“ galėjo pastebėti planetas, besisukančias aplink tolimas žvaigždes, jis turėjo du trūkumus: pirmas – jis galėjo užfiksuoti tik santykinai dideles planetas (gerokai didesnes už Žemę); antras – jis negali mums atskleisti, kokios yra pastebėtų planetų atmosferinės sąlygos.

Nors planetos dydis nėra itin svarbus duomuo (kur kas svarbiau – orbitinis periodas ir atstumas iki žvaigždės), tačiau galimybė analizuoti planetos atmosferą yra esminis planetų, kuriose egzistuoja gyvybė, paieškos elementas. Ir netgi jeigu planeta negyvenama, jos atmosferos analizė galėtų padėti nustatyti, ar ją kada nors galėtų aplankyti ar net kolonizuoti žmonės.

Laimei, NASA rengiasi iškelti du naujus teleskopus, lyginant su kuriais pasakiškus Visatos vaizdus fotografuojantis „Hubble“ ir ne Saulės sistemos planetų ieškojęs „Kepler“ atrodys tarsi vaikų žaisliukai. Palydovas TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite), kurį galima vadinti patobulinta „Kepler“ versija, bus iškeltas 2017 metais, o po metų orbitoje pradės suktis ir „Hubble“ įpėdinis JWST (James Webb Space Telescope). Abu kartu šie teleskopai turėtų sugebėti rasti dar tūkstančius planetų ir netgi „išuostinėti“ jų atmosferos sąlygas (tokią galimybę suteiks JWST spektrometras).

NASA atstovų susitikime agentūros vadovas Charlesas Boldenas sakė: „Labai menkai tikėtina, kad beribėse Visatos platybėse mes, žmonės, esame vieni“. NASA astronomas Kevinas Handas pareiškė kategoriškiau: „Manau, kad per ateinančius 20 metų išsiaiškinsime, jog Visatoje nesame vieni“. Buvęs astronautas Johnas Grunsfeldas, dabar vadovaujantis NASA mokslinei veiklai, sakė: „Egzoplanetoms tyrinėti skirtos mūsų naujosios technologijos yra tikros. Jameso Webbo kosminis teleskopas ir kiti pasiekimai jau dabar vystomi. Tai – ne svajonė, tai mūsų darbas NASA agentūroje“.

Pakaktų, kad JWST tolimos planetos atmosferoje aptiktų gyvybės ženklų – metano ar kokių kitų biologinių žymeklių – ir viskas pasikeis. Žinosime, kad Visatoje nesame vieni. Žinosime, kad negalime stovinėti ir nepaliaujamai žaloti Žemės ekologijos. O jei paaiškės, kad daugelis Visatos gyvybei tinkamų planetų jau yra gyvenamos, tuomet teks suskubti ir patiems kolonizuoti bent vieną kitą papildomą planetą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Iš Lietuvos emigravę mokslininkai – ant prestižinio „Nature“ viršelio (5)

Du iš Lietuvos kilę mokslininkai kartu su kitų šalių tyrėjais pateko ant prestižinio žurnalo „Nature“ viršelio: jie tyrė debesų kondensavimosi procesus.

Parduotas „Žvaigždžių karų“ filmuose naudotas droidas

Keliuose mokslinės fantastikos „Žvaigždžių karų“ (angl. „Star Wars") filmuose naudotas droidas R2-D2 trečiadienį aukcione buvo parduotas už 2,76 mln. dolerių (2,5 mln. eurų).

Lietuvoje kuriamam elektra varomam laivui – 150 tūkst. eurų (10)

Viešosios įstaigos „Žalieji laivai“ įkūrėjai Tomas Žapnickas ir Evaldas Narušis projektuojamam elektriniam laivui kurti laimėjo finansavimą – 150 tūkst. eurų.

NASA reagavo į „Anonymous“ pareiškimą apie ateivius (121)

Pastaruoju metu internete galima pamatyti vis daugiau pranešimų apie programišių grupės „Anonymous“ pareiškimą, kuriuo jie teigia išsiaiškinę, kad NASA netrukus paskelbs pranešimą apie nežemiškos gyvybės egzistavimą. NASA neigia, kad ruošia tokį pranešimą nors tyrimai ieškant gyvybės įrodymų tęsiami.

Brazilijoje atkastos vergių skeletų liekanos atskleidžia naujų vergovės laikų aspektų (12)

Grupelė archeologų, atliekančių kasinėjimus vergų kapinėse netoliese Rio de Žaneiro, aptiko puikiai išsilaikiusių jaunų iš Afrikos atkeliavusių moterų skeletų liekanų. Kasinėjimai kapinėse, pavadinimu „Pretos Novos“, vykdomi jau septynis mėnesius. Spėjama, kad kai kurie palaikai gali būti ir 200 metų senumo – būtent tuo metu klestėjo prekyba žmonėmis.