NASA žada: ateivius rasime per ateinančius 20 metų

 (243)
Viešo susitikimo su NASA vadovu metu agentūros aukščiausio lygio mokslininkai pareiškė, jog nežemiškų gyvybės formų tikimasi rasti jau per ateinančius 20 metų. Deja, besitikintiems, kad ta gyvybė bus kažkur netoli, Marse arba Jupiterio palydove Europoje, tikriausiai teks nusivilti – NASA mokslininkai gana tvirtai įsitikinę, kad nežemiška gyvybė bus atrasta ne Saulės sistemoje.
© Shutterstock nuotr.

Kaip bebūtų, bet kokios gyvybės atradimas už Žemės atmosferos ribų būtų milžiniška naujiena. Gali būti, kad per ateinančius 20 metų sužinosime, kad nesame vieni Visatoje – o tai viską iš esmės pakeistų, rašo extremetech.com.

Įsitikinimo, kad nežemiškos gyvybės požymių pastebėsime per artimiausius 20 metų, priežastis - „Kepler“ kosminio teleskopo sėkminga misija. Šis teleskopas buvo sukurtas specialiai tolimų žvaigždžių su aplink jas besisukančiomis planetomis paieškai – ir tą šis teleskopas darė praktiškai urmu. Vien per 2014 metus analizuojant jau nebeveikiančio teleskopo duomenis mažame dangaus lopinėlyje užregistruota daugiau nei 700 naujų egzoplanetų. Būtent dėl šio teleskopo stebėjimų dabar astronomijos benduomenė yra daugiau ar mažiau įsitikinusi, kad aplink kiekvieną žvaigždę sukasi bent viena planeta – gal ir daugiau nei viena. Įvertinus tai, jog vien Paukščių tako galaktikoje žvaigždžių yra apie 300 milijardų, o Visatoje – milijardai galaktikų (kitaip tariant, planetų kiekis galaktikoje – protu bemaž nesuvokiamas), labai nesunku suvokti, dėl ko daugeliui mokslininkų net abejonių nekyla, kad nežemiška gyvybė turi egzistuoti.

Ir nors „Kepler“ galėjo pastebėti planetas, besisukančias aplink tolimas žvaigždes, jis turėjo du trūkumus: pirmas – jis galėjo užfiksuoti tik santykinai dideles planetas (gerokai didesnes už Žemę); antras – jis negali mums atskleisti, kokios yra pastebėtų planetų atmosferinės sąlygos.

Nors planetos dydis nėra itin svarbus duomuo (kur kas svarbiau – orbitinis periodas ir atstumas iki žvaigždės), tačiau galimybė analizuoti planetos atmosferą yra esminis planetų, kuriose egzistuoja gyvybė, paieškos elementas. Ir netgi jeigu planeta negyvenama, jos atmosferos analizė galėtų padėti nustatyti, ar ją kada nors galėtų aplankyti ar net kolonizuoti žmonės.

Laimei, NASA rengiasi iškelti du naujus teleskopus, lyginant su kuriais pasakiškus Visatos vaizdus fotografuojantis „Hubble“ ir ne Saulės sistemos planetų ieškojęs „Kepler“ atrodys tarsi vaikų žaisliukai. Palydovas TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite), kurį galima vadinti patobulinta „Kepler“ versija, bus iškeltas 2017 metais, o po metų orbitoje pradės suktis ir „Hubble“ įpėdinis JWST (James Webb Space Telescope). Abu kartu šie teleskopai turėtų sugebėti rasti dar tūkstančius planetų ir netgi „išuostinėti“ jų atmosferos sąlygas (tokią galimybę suteiks JWST spektrometras).

NASA atstovų susitikime agentūros vadovas Charlesas Boldenas sakė: „Labai menkai tikėtina, kad beribėse Visatos platybėse mes, žmonės, esame vieni“. NASA astronomas Kevinas Handas pareiškė kategoriškiau: „Manau, kad per ateinančius 20 metų išsiaiškinsime, jog Visatoje nesame vieni“. Buvęs astronautas Johnas Grunsfeldas, dabar vadovaujantis NASA mokslinei veiklai, sakė: „Egzoplanetoms tyrinėti skirtos mūsų naujosios technologijos yra tikros. Jameso Webbo kosminis teleskopas ir kiti pasiekimai jau dabar vystomi. Tai – ne svajonė, tai mūsų darbas NASA agentūroje“.

Pakaktų, kad JWST tolimos planetos atmosferoje aptiktų gyvybės ženklų – metano ar kokių kitų biologinių žymeklių – ir viskas pasikeis. Žinosime, kad Visatoje nesame vieni. Žinosime, kad negalime stovinėti ir nepaliaujamai žaloti Žemės ekologijos. O jei paaiškės, kad daugelis Visatos gyvybei tinkamų planetų jau yra gyvenamos, tuomet teks suskubti ir patiems kolonizuoti bent vieną kitą papildomą planetą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai ieško ateivių pranešimų artimiausioje egzoplanetoje (37)

Egzoplaneta Wolf 1061c yra už kelių „kvartalų“, matuojant Visatos atstumais, todėl mokslininkai, ieškantys nežemiškų civilizacijų neseniai pradėjo stebėti šią planetą, tikėdamiesi užfiksuoti gyvybės pėdsakus, rašoma svetainėje cnet.com

Nustatė, kiek gali pakilti jūros lygis dėl klimato kaitos (31)

Daugiau kaip prieš 100 tūkst. metų Žemės vandenynų ir jūrų paviršiaus temperatūra buvo aukštesnė, todėl jūros lygis buvo pakilęs net devyniais metrais aukščiau nei yra šiandien, rašoma svetainėje sciencealert.com

Nauja karvių dieta - brokuoti saldainiai? (3)

Be jokios abejonės, didžioji JAV žiniasklaidos dalis pastarosiomis dienomis yra užpildyta žiniomis apie naująjį prezidentą ir prieš jį nukreiptus protestus. Šiame kontekste galima pastebėti ir mažą, gana juokingą kitą naujieną – Viskonsino valstijoje iš sunkvežimio išbyrėjo „Skittles“ saldainiai.

Mokslininkai pradėjo Marso misijos imitaciją Havajuose (3)

Šeši mokslininkai įžengė į kupolą, esantį ant atokaus Havajų ugnikalnio. Pasak Havajų universiteto, čia jie praleis izoliacijoje aštuonis mėnesius, siekdami imituoti į Marsą keliaujančių astronautų gyvenimą.

Galaktikos pakraščiuose – vogtos žvaigždės (8)

Paukščių Tako pakraštyje yra žvaigždžių, kurios kadaise priklausė kitai galaktikai. Šis kiek netikėtas atradimas padės nustatyti mūsų Galaktikos medžiagos pasiskirstymą ir tikėtiną aplinkinių galaktikų evoliuciją.