NASA traukia studentus iš Lietuvos: mato rekordinį populiarumą

 (4)
Galimybe stažuotis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA) šiemet susidomėjo rekordinis skaičius Lietuvos studentų ir universitetų atstovai vardija ne vieną to priežastį.
© AP / Scanpix

Skelbta, kad šiemet Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) sulaukė 38 paraiškų dėl 2017 m. konkurso vykti į NASA vasaros ir rudens stažuotes. Anksčiau ji kasmet sulaukdavo apie 20 tokių paraiškų.

„Jauną žmogų visada įkvepia didelės idėjos. Universitete skatiname studentus įsitraukti į didesnius ir ambicingesnius projektus, sprendžiančius globalaus lygmens ateities problemas, - DELFI komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė. - Prie pagausėjusio skaičiaus norinčiųjų išbandyti save NASA stažuotėse prisideda ir jau ten buvusiųjų atsiliepimai, jų sėkmė.“

Ji vardija, kad NASA stažavosi ne vienas VGTU studentas: prieš keletą metų į NASA vyko vieno iš dviejų lietuviškų QB50 palydovų idėjos autoriai VGTU aviacijos inžinerijos bakalaurai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas, o praėjusią vasarą – VGTU inžinerinės informatikos studentė Julijai Semenenko.

„Grįžusieji dalijasi įspūdžiais apie įgytą išskirtinę komandinio darbo patirtį, ypatingą specialistus ugdančią ir motyvuojančią atmosferą. Stažuotėse studentams tenka įsitraukti į tarptautines komandas, vykdančias labai įvairias užduotis. Uždaviniai, kuriuos gauna ten atvykę studentai, taip pat yra nekasdieniški, nestandartiniai – tokie, prie kurių savo profesinėje veikloje jie galėtų prisiliesti tik po kurio laiko“, - komentavo A. Radzevičienė.

Ji pasakoja, kad VGTU studentė J. Semenenko pernai kartu su komanda kūrė satelitus stebinčią taikomąją mobiliąją programą, kuri leido matyti visus realiu laiku aplink Žemę skriejančius objektus – palydovus, raketas ir kitus, iš kurių didžioji dauguma – nuolaužos, tapusios šiukšlėmis. O kosminės šiukšlės yra viena NASA sprendžiamų problemų.

Vilniaus universiteto atstovas patvirtina, kad studentų įspūdžiai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl ten norima vykti.

„Džiaugiamės, jog susidomėjimas stažuotėmis NASA padidėjo, kuriam įtakos galėjo turėti teigiamos VU studentų patirtys, bei, žinoma, pačios organizacijos prestižas. NASA itin noriai priima VU rengiamus fizikos, gyvybės mokslų studentus, kurie padeda atlikti įvairius mokslinius tyrimus, ką įrodo ir tai, jog per praėjusius dvejus metus stažuotes NASA atliko 3 būtent šių sričių VU studentai”, - dėstė VU Ryšių su visuomene specialistas Ervinas Spūdys.

Visgi, kol kas studentai po stažuočių NASA neįsidarbino.

„Atvejų, kuomet po tokių stažuočių studentams buvo pasiūlytos ir nuolatinės darbo vietos, kol kas dar neužfiksavome, tačiau tikrai neatmetame, jog jų bus ateityje. Lietuviškų pavardžių NASA galima sutikti išties nemažai, tiesa, kol kas jų pagrindą sudaro išeivijos atstovai“, - mano E. Spūdys.

„Šios NASA siūlomos stažuotės yra skirtos studentams, t. y. studijų nebaigusiems jaunuoliams, tad ir pats programos tikslas yra studentus ne įdarbinti, o įtraukti jaunus talentus į mokslinius tyrimus: spręsti konkrečius, bet unikalius savo sudėtingumu ir technologiniu lygmeniu, uždavinius. Ši galimybė yra neeilinė pati savaime, tačiau nėra siejama su įdarbinimu. Kaip ir bet kuri kita didelė tarptautinė organizacija, NASA turi atskirą sudėtingą darbuotojų atrankos sistemą, kurioje visi be išimčių kandidatai privalo dalyvauti“, - pastebėjo A. Radzevičienė.

Pašnekovė tikina, kad rinkdamiesi stažuotes, praktikas, galvodami apie karjeros perspektyvas studentai labai vertina galimybę dirbti ir mokytis tarptautinėse organizacijose, kurios turi aiškų mokslo tiriamąjį profilį.

„Turime labai sėkmingos IT mokymų patirties su CERN, Haaso Plattner institutu Vokietijoje, todėl nestebina ir stažuočių NASA populiarumas. NASA veikla, sprendžiami uždaviniai, pozicionavimas viešojoje erdvėje duoda labai stiprų signalą, kad tai organizacija, kuri dirba mokslo ir technologijų proveržio srityse. Jauni žmonės turi ambicijų, jie nori spręsti pasaulines problemas, o NASA būtent tokias galimybes jiems ir pasiūlo“, - apibendrino ji.

DELFI skelbė, kad stažuotės NASA daugiausiai siekia Kauno technologijos universiteto studentai – MITA gavo 19 paraiškų iš šios aukštosios mokyklos.

Vilniaus universiteto studentai pateikė 11 paraiškų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 7, Kauno kolegijos – 1.

Paprastai Lietuva į NASA kasmet išsiunčia po 4 studentus. Šiemet pasisekti gali 6 Lietuvos studentams, tačiau sprendimai dėl to dar nepriimti.

Laimėjusių nacionalinę atranką kandidatų sąrašus MITA paskelbs kovo mėnesį. Juos dar turės patvirtinti NASA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kodėl globėjiškas požiūris į Žemę žmonėms gali būti pavojingas (26)

Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį.

To mokslininkai ir baiminosi labiausiai — nuo Antarktidos gali atskilti dar daugiau ledo (81)

Per Antarktidos ledo skydą Larsen C nusitęsęs plyšys tarp liepos 10 ir 12 dienos atskėlė trilijono tonų ir dešimtadalio Lietuvos dydžio ledkalnį. Tačiau tai gali būti tik pradžia.

Už nuopelnus kosmoso tyrimams pagerbtas lietuvis astronautas (24)

Rusijoje, netoli Maskvos esančiame Žukovskio mieste, liepą atidengta anotacinė lenta lakūnui-bandytojui ir kosmonautui-bandytojui – Rimantui Stankevičiui atminti. Lietuvoje jo vardu yra pavadinta Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla.

Taikosi išnaikinti daugiausiai žmonių pražudančius vabzdžius: mieste išleis 20 mln. kitokių uodų (7)

Per artimiausius penkis mėnesius technologijų gigantė į Fresno miesto gatves išleis 20 mln uodų. Taip Kalifornijoje rengiamasi kovoti su vabzdžiais, platinančiais pavojingų ligų virusus – zika virusą, chikungunya, Dengė karštinę ir geltonąją karštinę.

10 pasaulinės svarbos lobių, kuriuos praradome per paskutinį šimtmetį (16)

Šimtas metų yra ilgas laikas žmogui. Pasaulio paveldui jis buvo dar sunkesnis dėl karų, stichijų, politinės situacijos ar tiesiog žmonių neatsakingumo. Tad ką svarbiausio praradome? Šį sąrašą sudarė Ouvenas Jarusas iš livescience.com.