NASA specialistų teigimu, anksčiau buvo manoma, kad 195 mln. km atstumu nuo saulės klajoja daugiau kaip 1 000 didesnių nei 1 km skersmens objektų.
Tačiau, remdamiesi 2009 m. gruodį į kosmosą paleisto plataus lauko infraraudonųjų spindulių stebėjimo teleskopo (Wide-field Infrared Survey Explorer, WISE) duomenimis, mokslininkai galėjo pateikti tikslesnius duomenis.
Dabar jie mano, kad yra 981 pavojingas objektas, aptikti 911, pranešė Kembridžo universiteto Astrofizikos centro vadovas Timas Sparas. Tarp 911 žinomų asteroidų yra ir tokių, kurių skersmuo siekia 10 ir daugiau kilometrų.
Panašaus dydžio asteroidas apsilankė mūsų planetoje, Jukatano pusiasalyje, Meksikoje, prieš 65 mln. metų ir, manoma, pražudė ne tik dinozaurus, bet ir toje vietoje vandenyno dugne gyvenusius moliuskus.
„Tikimybė, kad didelis asteroidas susidurs su Žeme, o mes apie artėjančią nelaimę sužinosime tik paskutinę minutę, gerokai sumažėjo“, – pažymėjo T. Sparas.
WISE teleskopas taip pat padėjo patikslinti vidutinio dydžio (100–1 000 m skersmens) asteroidų, skriejančių netoli mūsų planetos, skaičių: jų yra ne 35 tūkst., kaip buvo manoma anksčiau, bet 19,5 tūkst.
320 mln. JAV dolerių (812 mln. Lt) kainavęs teleskopas 14 mėnesių stebėjo dangų, per dieną padarydamas 7,5 tūkst. nuotraukų. Naudojant šį teleskopą, buvo stebima 100 tūkst. asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio.
Astronautai ruošiasi išsilaipinti asteroide
NASA labai domisi asteroidais. Netgi JAV prezidentas Barackas Obama iškėlė tikslą iki 2025 m. ant asteroido paviršiaus išlaipinti žmogų. Ši misija turėtų būti žmogaus išlaipinimo Marse programos dalis.
Agentūra neseniai paskelbė, kad 2016 m. ketina paleisti tiriamąjį zondą į asteroidą, pavadintą 1999 RQ-36.
