NASA dėmesio sulaukusi lietuvių įmonė gavo rekordinę investiciją

 (27)
Bostone (JAV) yra apie 500 gyvybės mokslų startuolių, gavusių investicijas, tarp jų – ir lietuvių įkurta neurodiagnostinės įrangos įmonė „Vittamed“. Bostonas yra laikomas vienu didžiausių ir svarbiausių gyvybės mokslų centrų pasaulyje. Palyginimui: vien investicijas gavusių gyvybės mokslų startuolių ten yra dvigubai daugiau negu visų sričių startuolių Lietuvoje, net ir nepritraukusių finansavimo, kartu sudėjus.
Neinvazinė galvospūdžio matavimo technologija
© Bendrovės nuotr.

Naujausias startuolio „Vittamed“ pasiekimas – 10 mln. JAV dolerių – didžiausia Baltijos šalyse A serijos investicija. 8 mln. JAV dolerių įmonė pritraukė iš Malaizijos rizikos kapitalo fondo „Xeraya Capital“, dar 2 mln. JAV dolerių iš ankstesnių investuotojų. Už šiuos pinigus „Vittamed“ žada plėstis ne tik JAV, bet ir Europoje, Australijoje, o Lietuvoje svarsto galimybę statyti pilotinę vienintelio pasaulyje neinvazinio galvospūdžio matuoklio surinkimo liniją. Apie šio startuolio veiklą bei gyvybės mokslų potencialą Lietuvoje bei tendencijas pasaulyje – pokalbis su „Vittamed“ vadovu Remiu Bistru, Bostone gyvenančiu ir gyvybės mokslų srityje dirbančiu jau daugiau nei 15 metų.

Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš JAV, kur gyvybės mokslai plėtojami gerokai aktyviau?

Bostonas yra vienas iš svarbiausių gyvybės mokslų centrų pasaulyje, o startuolių kiekiu konkuruoja su Silicio slėnio. Čia yra 400-500 gyvybės mokslų startuolių, kurie jau yra gavę finansavimą. O kiek dar tokių, kurie jo ieško. Bostone gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą užtikrina verslininkų bendradarbiavimas su universitetais ir tyrimų laboratorijomis, čia esanti daugybė rizikos kapitalo fondų bei talentai. Paprastai Bostone startuoliai samdo pačius geriausius ir jau patyrusius žmones. Taip yra todėl, kad mes neturime laiko jų mokyti ir negalime klysti – konkurencinėje aplinkoje tau labai retai duoda antrą šansą. Lietuvoje gyvybės mokslų ekosistema vystytųsi greičiau, jeigu čia būtų daugiau rizikos kapitalo fondų ir patyrusių, idėjos komercializacijos kelią nuėjusių gyvybės mokslų srities ekspertų, kurie prisijungtų prie jaunų komandų arba jas bent pakonsultuotų. Idėjų Lietuvoje daug, tačiau jų yra visame pasaulyje, todėl svarbu investuoti į tyrimus ir, kad patyrusieji pasidalintų patirtimi, kaip idėjas paversti verslu.

Kuo Lietuvos gyvybės mokslai išsiskiria pasaulyje?

Lietuva turi potencialo gyvybės mokslų srityje. Didelė jo dalis jau yra realizuota, anksčiau įkurtos biotechnologijų ir vaistų įmonės transformavosi, buvo parduotos konglomeratams. Dabar ateina nauja gyvybės mokslų ir medicininės įrangos kompanijų ir produktų banga, „Vittamed“ – viena iš jų.

Lietuvoje yra gera dirva, tačiau reikia ir gerų sėklų. Kalbėdamas apie gerą dirvą, turiu omenyje universitetus, kurie jau orientuojasi į pasaulinį lygį, bei mokslininkus, kurie yra pripažinti pasaulyje. Svarbu, kad gyvybės mokslus Lietuvoje palaiko valdžia – jie yra paskelbti prioritetine kryptimi. Sėklos yra tyrimai, kurie turi būti patentuojami. Bet kokia sėkla bet kokioje dirvoje neaugs, jeigu nebus laistoma. Šiuo atveju laistymas – investicijos. Geriausia sėkla net geriausioje dirvoje neišaugs be investicijų.

Kuo išskirtinis jūsų produktas ir kaip pavyko pritraukti rekordinio dydžio Baltijos šalyse A serijos investiciją?

Arminas Ragauskas
Arminas Ragauskas
© Organizatorių nuotr.

Mūsų produktas – neinvazinis galvospūdžio matuoklis – vienintelis toks pasaulyje, nes iki šiol galvospūdis matuojamas į smegenų audinį įdedant specialų jutiklį. Mūsų technologija yra pigesnė, saugesnė, pritaikyta naudoti ir lauke – ja jau susidomėjo NASA. Matuoklį prieš daugiau nei 20 metų pradėjo kurti Kauno technologijos universiteto profesorius Arminas Ragauskas. Su juo 2012 metais susitikome VšĮ „Versli Lietuva“ pirmą kartą organizuotame tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ – tuomet mokslas susiliejo su verslu, dabar A. Ragauskas yra „Vittamed“ techonologijų vadovas. „Vittamed“ renginyje tapo startuolių sesijos nugalėtoju, o štai šiandien jau esame pritraukę 10 mln. JAV dolerių investiciją. Šis kas dvejus metus vykstantis renginys formuoja Lietuvos gyvybės mokslų sektorių ir atveria vartus naujoms sėkmės istorijoms atsirasti, nes jame susitinka vietiniai talentai su profesoriais, verslininkais, mokslininkais iš Izraelio, JAV, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių, kur ši sritis labiau išvystyta. Lietuvoje mūsų produktui rinkos nėra, tad kompaniją registravome JAV, tačiau ją pilnai valdo Lietuvoje įsteigtas padalinys. Nors statyti pirmąją gamyklą mus kalbina Malaizija, kelios JAV valstijos, Airija, esame pasiruošę ją atidaryti būtent Lietuvoje, jei nepatirsime biurokratinių kliūčių, taip pat jei sugebėsime bendromis pastangomis su valdžia užtikrinti finansavimą. Čia įdarbintumėme žmonių, toliau vystytumėme pačią technologiją. Visam gyvybės mokslų sektoriui yra svarbi valstybės parama, nes investuoti pinigai ir laikas sugrįžta.

Ką patartumėte Lietuvos gyvybės mokslo startuoliams?

Daugiau nei 3 metus dirbau vienoje didžiausių pasaulio farmacijos kompanijų „Novartis“, rūpinausi naujų mažų įmonių pirkimu ir sujungimu. Pirmas klausimas, kurį jau tuomet užduodavau startuoliams – ar jūsų produktas pakeis šiuolaikinę mediciną? Jeigu ne – nieko nebus. Pradedantiesiems labai svarbu turėti savo nišą, atlikti pasaulinio lygio biologinius ar biotechnologinius tyrimus ir pasiekti, kad jų kuriama technologija būtų 2 kartus geresnė, 3 kartus pigesnė ir galinti konkuruoti su jau egzistuojančiomis. Daugumai gyvybės mokslų produktų Lietuvos rinkoje nėra vietos, todėl galvojant apie pardavimus būtina iš karto orientuotis į užsienį.

Kitas svarbus dalykas – patentuoti savo sukurtas technologijas ir saugoti intelektinę nuosavybę. Tik tuomet, kai atsiranda patentai, o technologija tampa panašesnė į realų produktą, galima pradėti siekti investicijų iš rizikos kapitalo fondų. Dažniausiai į pradedančiuosius jie investuoja tam, kad po kelių metų galėtų sėkmingai parduoti technologiją ar produktą didelėms kompanijoms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kaip iš reklamos: sukurta žaibo greitumu teršalus surenkanti medžiaga

Rodos laikas, kai į aplinką išsilieję teršalai reiškia ne ką kitą kaip tik katastrofą, pagaliau praeityje. Mokslininkai sukūrė kempinę primenančią medžiagą, galinčią absorbuoti iki 90 proc. savo pačios svorio teršalų. O tai, kaip greitai šis procesas vyksta, tiesiog užburia, ir demonstracinį video norisi žiūrėti dar ir dar kartą.

Elektros rijikai: nenaudojami išpučia jūsų sąskaitas (64)

Atrodo, jei prietaiso nenaudojate, jis elektros „nevalgo“, deja, tai – netiesa. Net toks nekaltas daiktas, kaip elektros lizde paliktas telefono kroviklis, kuris nekrauna telefono, elektrą naudoja.

Eksperimentas: kas nutinka po žemės drebėjimo (5)

Žemės drebėjimai pražūtingi patys savaime, tačiau ne ką mažesnę žalą vėliau gali padaryti ir jų paveiktas dirvožemis. Puraus, suslėgto grunto ir smėlio mišinys – ideali kombinacija leidžianti žemės paviršiui transformuotis į šį tą siurrealaus.

„Mokslo sriuba“: kosmoso turistui bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (5)

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Dirba 100 metrų po žeme ir į Lietuvą atveža žinią, kodėl mes išgyvenome (26)

Šią savaitę į Lietuvą atvyksta Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikas Stevenas Goldfarbas. Interviu DELFI mokslininkas pasakoja apie savo kasdienybę ir žinią, kurią atveža į Lietuvą.