Ročesterio universiteto geologų komanda atrado naują paukščių rūšį, gyvenusią prieš 90 mln. metų – tai vienas seniausiai Šiaurės pusrutulyje gyvenusių paukščių, kurio fosilijas yra pavykę rasti mokslininkams.
Paukščio, kuriam suteiktas Tingmiatornis arctica vardas, kaulai rodo, kad jis šiek tiek priminė dviejų jūrinių paukščių hibridą – žuvėdros ir kormorano. Jo išskleistų sparnų ilgis galėjo siekti kiek daugiau nei metrą.
Rūšies pavadinime panaudotas žodis „Tingmiatornis“ kildinamas iš centrinėje ir rytinėje Kanados Arktyje gyvenančios Inuktitutų genties kalbos žodžio „Tingimiat“, reiškiančio „tie, kurie skraido“. Tingmiatornis arctica snapas turėjo gan aštrius dantis ir galėjo nardyti vandenyje.
Kartu su kitomis fosilijomis iš ankstesnių ekspedicijų, šio paukščio liekanos leidžia mokslininkams susidaryti aiškesnį vaizdą apie toje geografinėje platumoje egzistavusias sąlygas prieš daugiau nei 90 mln. metų. Mokslininkams šie atradimai turėtų suteikti tam tikrų įžvalgų ir apie pasaulinį klimato atšilimą, kuris vyko būtent tuo metu. Tai padėtų geriau prognozuoti ir dabartinės klimato kaitos pasekmes bei sukurti modelį, kaip skirtingos rūšys ir ištisos ekosistemos prisitaiko prie besikeičiančio klimato.
„Prieš surandant šio paukščio fosilijas, buvo susidariusi nuomonė, kad Kanados Arktyje, nors ir buvo šilčiau, tačiau tam tikrais metų laikais viską užtraukdavo ledas. Mūsų hipotezė teigia, kad išties tuo metu buvo daug šilčiau, nes šis paukštis rasdavo maisto apskritus metus. Visa ekosistema negalėtų išgyventi, jei periodiškai būtų sukaustoma ledo“, – sako geologų ekspedicijai vadovavęs Johnas Tarduno iš Ročesterio universiteto.
Pagal surastas fosilijas ir uolienų pėdsakus iš to laikotarpio, geologų komanda padarė išvadą, kad Tingmiatornis arctica gyveno vulkaninės kilmės aplinkoje, kur buvo apstu vėžlių, roplių bei kito ropojančio ir plaukiojančio „maisto“. Paukščio fosilijos rasto virš lavos plotų, kurie susiformavo dėl serijos galingų ugnikalnių išsiveržimų. Jų metu į atmosferą buvo išmestas didžiulis kiekis anglies dvideginio, sukėlęs šiltnamio efektą ir sušildęs žemę iki rekordinių temperatūrų.
