Elektros srovei sparčiai sklindant nuo neigiamo krūvio debesies link žemiau esančio Žemės paviršiaus, žaibo išlydis neįtikėtinai greitai įkaitina ir išplečia aplinkinį garsą, dėl ko susidarė smūginė garso banga. Ir nors bendrais bruožais griaustinio kilmė mokslininkams buvo žinoma, iki šiol nebuvo jokių detalių duomenų apie fizikinius reiškinius, sukeliančius viso dangaus dundėjimą.
Heliofizikas Maheris Dayeh iš San Antonijo Pietvakarių turimų instituto kartu su kolegomis įžiebė savo žaibą – pasinaudodami nedidele raketa jie iki debesies iškėlė vieną galą varinio, kevlaru padengto laido. O tuomet iš debesies laidu į žemę trenkė žaibas kurį mokslininkai užfiksavo vaizdo kameromis bei fotoaparatais, o jo sukeltą griaustinį įrašinėjo 15 jautrių mikrofonų, išdėstytų 95 metrų atstumu nuo išlydžio smūgio į Žemę vietos.
Garso bangos mikrofonus pasiekė ne tik nuo paties Žemės paviršiaus, bet ir iš didesnio aukščio, todėl dalis garso bangų buvo įrašytos veliau, kaip ir įprastinio griaustinio metu: vienas trumputis žybsnis gali sukelti kelias sekundes trunkantį griaustinį. Tik štai mokslininkai griaustinį įrašė neįtikėtinai detaliai, o gegužės 5 dieną jie savo eksperimento rezultatus pristatė Amerikos geofizikos sąjungos suvažiavime.
Mokslininkai nustatė, kad griaustinio garsumas priklauso nuo to, kokia yra stipriausia žaibu tekanti elektros srovė. Gali būti, kad ateityje šis tyrimas suteiks galimybę vien iš griaustinio garsumo nustatyti, kiek energijos yra sunaudojama žaibo išlydžio generavimui, sakė M. Dayeh.
