Mokslininkai kviečia eiti kartu už mokslą rytoj 14 val.

 (12)
Pasaulinę Žemės dieną – 2017 m. balandžio 22 d. – pasaulio ir Lietuvos mokslininkai kyla į Maršą už mokslą (angl. March for Science). Ši taiki akcija yra pirmasis globalaus judėjimo, skelbiančio gyvybiškai svarbią mokslo reikšmę mūsų sveikatai, saugumui, ekonomikai ir valdymui, žingsnis.
© DELFI / Domantas Pipas

Maršą už mokslą inicijavo JAV mokslininkai, protestuodami prieš Donaldo Trumpo administracijos pasisakymus, kuriais kvestionuojami mokslo tyrimais grįsti klimato atšilimo faktai.

Akcija vienu metu vyks daugybėje JAV ir kitų šalių miestų, šiuo metu skaičiuojama virš 500 vietų, tarp kurių yra ir Vilnius.

„Su kolegomis nusprendėme, kad ir Lietuva turi solidarizuotis su JAV mokslininkais. Tai bus „maršas mokslui“ arba „už mokslą“, kuriame kviečiami dalyvauti visi neabejingi mokslui žmonės, ne tik mokslininkai ir tyrėjai, bet ir studentai, mokytojai – visi, kurie suvokia mokslo vertę ir pasisako už atsakingą, mokslo tyrimų paisančią bei gamtinę ir kultūrinę aplinką tausojančią politiką. Juk visi žmonės kasdien naudojasi mokslo rezultatais. Už paprastų dalykų slypi kruopštus mokslininkų darbas.Būtų puiku, jei prisijungtų verslo žmonės, bent jau tie, kurių verslo pagrindą sudaro mokslo rezultatai“, - sakė Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius Juozas Lazutka.

Vilniaus universiteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros mokslininkas dr. Saulius Serva skatina solidarizuotis su mokslininkais.

„Mokslas, mokslininkai ir žiniomis grįstas pasaulis pavojuje. Archajiška mokslo finansavimo politika, biurokratizuotas požiūris į aukštojo mokslo ir studijų sistemas, lyderystės mokslo politikoje stoka žudo mūsų šalį, kurios vienintelė išlikimo galimybė – inovacijomis pagrįsta ekonomika. Turime daug bėdų ir iššūkių, kuriuos privalu nugalėti. Mokslo žinių ignoravimas žeidžia mus visus, kelia pavojų mūsų sveikatai, maistui, aplinkai ir darbui. Atėjo laikas visiems neabejingiems mokslui žmonėms išeiti į gatves ir būti išgirstiems", - sakė S. Serva.

Literatūros tyrinėtoja dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė pabrėžia, kad kiekviena prie eisenos prisijungianti šalis akcentuoja ne tik globalius, bet ir regioninius klausimus.

„Akcija siekiama atkreipti dėmesį ne tik į gamtosaugos problemas, bet ir į mokslo įtaką visuomenės gerovei bei demokratiniams procesams. Lietuvoje Maršas už mokslą turi ir papildomą reikšmę – aukštojo mokslo finansavimo krizės bei sisteminės pertvarkos akivaizdoje pasisakome už mokslo finansavimo didinimą ir mokslininko profesijos prestižo atkūrimą“, - kalbėjo ji.

Atskiros mokslo kryptys jaučia supratimo ir visuomenės palaikymo stygių – į tą taip pat bandoma atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, kalbos apie tai, kad mokslas turi visur taikytis prie verslo sąlygų, visiškai netinka humanitariniams mokslams, kurie sukuria nematerialią vertę, stiprina kultūrą, ugdo pilietiškumą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas primena liūdną humanitarinių mokslų situaciją, jo aprašytą 2016 metų esė knygoje Uosto fuga: „Visur tas pats: biurokratizacija, vis absurdiškesni reglamentai, humanitarinių studijų siaurinimas ir taikymasis prie rinkos, akademinių bendruomenių susiskaldymas, katedrų ir profesūrų silpimas, užsiiminėjimas trumpalaikiais projektais, pseudomokslu. Deja, tai europinė tendencija. Labai blogas ženklas. Nes ten, kur silpsta humanistika, stiprėja barbarybė.“

Leidimas akcijai suteiktas, pradžia – 14 val.

Renginiui yra gautas oficialus Vilniaus miesto savivaldybės leidimas, – tą patvirtina akcijos koordinatorė Vilniaus universiteto Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė Eglė Lastauskienė.

Eisenai pasirinktas simbolinis maršrutas –nuo Vašingtono aikštės Vilniuje, pagerbiant amerikiečių mokslininkų iniciatyvą, iki mokslo ir žinių simbolio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Tikimasi, kad prie akcijos spės prisijungti ir švaros akcijos „Darom“ dalyviai. Eisenos dalyviai renkasi 14.00 val. Vašingtono aikštėje.

Eisena vyks 2017 balandžio 22 d., pradžia 14.00 val. nuo Vašingtono aikštės Vilniuje (netoli Lukiškių aikštės) iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Išbuvo 69 dienas po žeme: ilgas buvimas tamsoje gadina regėjimą? (1)

Ar esate girdėję teiginį, kad kelias paras ar ilgiau tamsoje praleidęs žmogus susigadintų regėjimą ar net apaktų? Ar tai tiesa? Neskubėkite su atsakymais - tikrasis gali jus nustebinti.

Nauji atradimai rodo, kad Australijos žmonių istorija prasidėjo anksčiau, nei manyta (2)

Sprendžiant iš kirvių galvų ir girnapusių, rastų oloje Australijos šiaurėje, žmonės atkeliavo į šį žemyną prieš 65 000 metų, t. y. 18 000 metų anksčiau, nei manyta, rašoma tyrime.

Naujausias tyrimas: tiranozauras nemokėjo bėgioti (23)

Tiranozauras laikomas vienu iš baisiausių sutvėrimų, kada nors vaikščiojusių mūsų Žemėje. Pasirodo, jis ir temokėjo tik vaikščioti. Tyrėjai iš Mančesterio universiteto sako, kad naujausias kompiuterinis modelis parodo, kad tiranozauras dėl savo dydžio ir svorio fiziškai nesugebėjo bėgioti.

Astronomai aptiko „keistus signalus“ (39)

Astronomai teigia aptikę „keistus signalus“, sklindančius iš mažos, blausios žvaigždės už 11 šviesmečių nuo Žemės.

Už uždarų laboratorijos durų: ką veikia biomechanikai? (2)

Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas – biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos.