Mokslininkai kuria begarsio skrydžio technologiją kopijuodami pelėdas

 (15)
Mokslininkai tiria pelėdas, kurios turi skrydžio metu garso neskleidžiančius sparnus, leidžiančius joms nepastebėtoms užklupti grobį. Atradimus jie ketina panaudoti kurdami „tyliąją pelėdų technologiją“ (angl. „silent owl technology“), kuri gali būti pritaikyta lėktuvuose, vėjo turbinose ir povandeniniuose laivuose.
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
© Creative Commons

Pelėdos turi ne mažiau nei tris išskirtinius fizinius bruožus, kurie, manoma, prisideda prie jų galimybės tyliai skristi: standžių plunksnų priekinėje sparno kraštinėje, lanksčią galinę sparno kraštinę ir minkštą pūkinį viršutinės sparno dalies dangalą“, – mokslininką Justiną Jaworskį cituoja portalas HNGN.com. Profesoriaus padėjėjas Lehigho universiteto Mechaninės inžinerijos ir mechanikos fakultete savo tyrimą pristatė sekmadienį Amerikos fizikų draugijos susitikime Pitsburge.

Kitų paukščių skrydį galima lengvai išgirsti dėl kietos galinės sparno linijos. Tyrėjai atrado, kad pelėdų sparno galas yra korėtas ir paslankus, todėl gerokai sumažinamas aerodinaminis triukšmas. Tyrėjai nori sužinoti, ar garsas priklauso nuo šios vienos savybės, ar nuo kokio nors savybių rinkinio.

Įtariama, kad didelę įtaka turi sparno tekstūra.

„Dabar mes nustatinėjame garsą, kurį skleidžia oras, tekėdamas per pūkinę medžiagą, kurią idealiu atveju sudaro daugybė lanksčių plaušelių, ir tiriame, kokia įtaką garsui turi plaušelių sudėtis“, – teigė J. Jaworskis.

Mokslininkai taip pat fotografuoja pelėdų sparnus siekdami nukopijuoti jų geometriją. Pasak J. Jaworskio, atradimai gali padėti sumažinti lėktuvų, vėjo turbinų ir povandeninių laivų skleidžiamą garsą bei jų patiriamą vibraciją.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ar galima išmokti pamiršti? (1)

Bandydami valingai išmokti ką nors pamiršti, galime sukelti lengvą amnezijos formą, kai užslopinsime prisiminimus, kurių galbūt net visai nenorėjome pamiršti. Taip LRT.lt teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys. „Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas.

Zondas „Rosetta“ baigė 12 metų trukusią misiją atnaujinta

Naujus kelius kosmoso tyrimuose pramynęs Europos kosminis zondas „Rosetta“ penktadienį baigė 12 metų trukusią odisėją, kai buvo nukreiptas įsirėžti į kometą, kurią lydėjo pastaruosius dvejus metus, ieškant atsakymų į Saulės sistemos ankstyvosios raidos paslaptis, pranešė skrydžio valdymo centras.

Gvatemaloje rasta nesantaikos tarp dviejų majų miestų įrodymų

Šiaurės Gvatemaloje esančioje Peteno provincijoje mokslininkai rado dviejų majų miestų-imperijų sąveikos įrodymų. Šie radiniai gali atskleisti daugiau faktų apie Tikalio ir Kaanulio dinastijų kovas.

Mokslininkai sunerimę: mažėja gyvybiškai svarbios medžiagos kiekis (29)

Naujai publikuoto tyrimo išvadose mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje deguonies kiekis mažėja.

Mokslininkas: Žemė kol kas saugi (15)

Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.