Mokslininkai kuria begarsio skrydžio technologiją kopijuodami pelėdas

 (15)
Mokslininkai tiria pelėdas, kurios turi skrydžio metu garso neskleidžiančius sparnus, leidžiančius joms nepastebėtoms užklupti grobį. Atradimus jie ketina panaudoti kurdami „tyliąją pelėdų technologiją“ (angl. „silent owl technology“), kuri gali būti pritaikyta lėktuvuose, vėjo turbinose ir povandeniniuose laivuose.
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
© Creative Commons

Pelėdos turi ne mažiau nei tris išskirtinius fizinius bruožus, kurie, manoma, prisideda prie jų galimybės tyliai skristi: standžių plunksnų priekinėje sparno kraštinėje, lanksčią galinę sparno kraštinę ir minkštą pūkinį viršutinės sparno dalies dangalą“, – mokslininką Justiną Jaworskį cituoja portalas HNGN.com. Profesoriaus padėjėjas Lehigho universiteto Mechaninės inžinerijos ir mechanikos fakultete savo tyrimą pristatė sekmadienį Amerikos fizikų draugijos susitikime Pitsburge.

Kitų paukščių skrydį galima lengvai išgirsti dėl kietos galinės sparno linijos. Tyrėjai atrado, kad pelėdų sparno galas yra korėtas ir paslankus, todėl gerokai sumažinamas aerodinaminis triukšmas. Tyrėjai nori sužinoti, ar garsas priklauso nuo šios vienos savybės, ar nuo kokio nors savybių rinkinio.

Įtariama, kad didelę įtaka turi sparno tekstūra.

„Dabar mes nustatinėjame garsą, kurį skleidžia oras, tekėdamas per pūkinę medžiagą, kurią idealiu atveju sudaro daugybė lanksčių plaušelių, ir tiriame, kokia įtaką garsui turi plaušelių sudėtis“, – teigė J. Jaworskis.

Mokslininkai taip pat fotografuoja pelėdų sparnus siekdami nukopijuoti jų geometriją. Pasak J. Jaworskio, atradimai gali padėti sumažinti lėktuvų, vėjo turbinų ir povandeninių laivų skleidžiamą garsą bei jų patiriamą vibraciją.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (48)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Iš Pietų ašigalio evakuotas „antrasis žmogus Mėnulyje“ (9)

Sušlubavus sveikatai iš Pietų ašigalio buvo evakuotas antrasis Mėnulio paviršiumi žengęs žmogus Buzzas Aldrinas, praneša BBC.

Elementų periodinę lentelę papildė 3 nauji vardai (24)

Po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų cheminių elementų periodinę lentelę trečiadienį papildė keturi nauji elementai, o vienas iš jų, nihonis, yra pirmasis, atrastas japonų mokslininkų.

Mokslininkai įspėja, kad nyksta didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje (15)

Antradienį paskelbta, kad Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje – šiemet sunyko kaip niekada istorijoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas kelia didelę grėsmę trapiai didžiausio pasaulyje koralinio rifo ekosistemai.