Mokslininkai kuria begarsio skrydžio technologiją kopijuodami pelėdas

 (15)
Mokslininkai tiria pelėdas, kurios turi skrydžio metu garso neskleidžiančius sparnus, leidžiančius joms nepastebėtoms užklupti grobį. Atradimus jie ketina panaudoti kurdami „tyliąją pelėdų technologiją“ (angl. „silent owl technology“), kuri gali būti pritaikyta lėktuvuose, vėjo turbinose ir povandeniniuose laivuose.
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
© Creative Commons

Pelėdos turi ne mažiau nei tris išskirtinius fizinius bruožus, kurie, manoma, prisideda prie jų galimybės tyliai skristi: standžių plunksnų priekinėje sparno kraštinėje, lanksčią galinę sparno kraštinę ir minkštą pūkinį viršutinės sparno dalies dangalą“, – mokslininką Justiną Jaworskį cituoja portalas HNGN.com. Profesoriaus padėjėjas Lehigho universiteto Mechaninės inžinerijos ir mechanikos fakultete savo tyrimą pristatė sekmadienį Amerikos fizikų draugijos susitikime Pitsburge.

Kitų paukščių skrydį galima lengvai išgirsti dėl kietos galinės sparno linijos. Tyrėjai atrado, kad pelėdų sparno galas yra korėtas ir paslankus, todėl gerokai sumažinamas aerodinaminis triukšmas. Tyrėjai nori sužinoti, ar garsas priklauso nuo šios vienos savybės, ar nuo kokio nors savybių rinkinio.

Įtariama, kad didelę įtaka turi sparno tekstūra.

„Dabar mes nustatinėjame garsą, kurį skleidžia oras, tekėdamas per pūkinę medžiagą, kurią idealiu atveju sudaro daugybė lanksčių plaušelių, ir tiriame, kokia įtaką garsui turi plaušelių sudėtis“, – teigė J. Jaworskis.

Mokslininkai taip pat fotografuoja pelėdų sparnus siekdami nukopijuoti jų geometriją. Pasak J. Jaworskio, atradimai gali padėti sumažinti lėktuvų, vėjo turbinų ir povandeninių laivų skleidžiamą garsą bei jų patiriamą vibraciją.

www.lrt.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mokslininkai kategoriški: mobilusis telefonas gali sukelti mirtiną ligą (4)

Mobiliųjų telefonų poveikio vartotojų sveikatai tema visada traukė mokslininkus iš viso pasaulio. Kai kurie tyrinėtojai padarė išvadą, kad žalos potencialas yra, o kiti neranda aiškių kenkimo sveikatai įrodymų.

Į Žemę trenkęsis lemtingas asteroidas nužudė ne tik dinozaurus (7)

Gali būti, kad dinozaurus nužudęs asteroidas, atėmė gyvybę ir dar kai kam. Mokslininkai žino, kad yra dar kelios vietos, kuriose dėl tos pačios priežasties žuvo kiti gyvūnai, rašo sci-tech-today.com.

Naujas mokslininkų atradimas pateisina jų pakvaišusią idėją (9)

Mokslininkai jau seniai diskutavo apie galimybę nuskraidinti kai kuriuos pagrindinius Žemėje esančios gyvybės elementus į naujai iš kometų ir asteroidų sudarytą planetą.

Mokslininkai to nesitikėjo: surastas ryšys tarp karingos civilizacijos ir europiečių (20)

Atlikus 2,5 tūkst. metų senumo Kartaginoje rastų finikiečio palaikų genomo analizę, paaiškėjo, kad jaunuolis priklauso retai europiečių haplogrupei, rašo newhistorian.com.

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai (3)

Gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.