Mokslininkai kuria begarsio skrydžio technologiją kopijuodami pelėdas

 (15)
Mokslininkai tiria pelėdas, kurios turi skrydžio metu garso neskleidžiančius sparnus, leidžiančius joms nepastebėtoms užklupti grobį. Atradimus jie ketina panaudoti kurdami „tyliąją pelėdų technologiją“ (angl. „silent owl technology“), kuri gali būti pritaikyta lėktuvuose, vėjo turbinose ir povandeniniuose laivuose.
Laplandinė peleda/ (CA-SA/ Flickr./ Arne List nuotr.)
© Creative Commons

Pelėdos turi ne mažiau nei tris išskirtinius fizinius bruožus, kurie, manoma, prisideda prie jų galimybės tyliai skristi: standžių plunksnų priekinėje sparno kraštinėje, lanksčią galinę sparno kraštinę ir minkštą pūkinį viršutinės sparno dalies dangalą“, – mokslininką Justiną Jaworskį cituoja portalas HNGN.com. Profesoriaus padėjėjas Lehigho universiteto Mechaninės inžinerijos ir mechanikos fakultete savo tyrimą pristatė sekmadienį Amerikos fizikų draugijos susitikime Pitsburge.

Kitų paukščių skrydį galima lengvai išgirsti dėl kietos galinės sparno linijos. Tyrėjai atrado, kad pelėdų sparno galas yra korėtas ir paslankus, todėl gerokai sumažinamas aerodinaminis triukšmas. Tyrėjai nori sužinoti, ar garsas priklauso nuo šios vienos savybės, ar nuo kokio nors savybių rinkinio.

Įtariama, kad didelę įtaka turi sparno tekstūra.

„Dabar mes nustatinėjame garsą, kurį skleidžia oras, tekėdamas per pūkinę medžiagą, kurią idealiu atveju sudaro daugybė lanksčių plaušelių, ir tiriame, kokia įtaką garsui turi plaušelių sudėtis“, – teigė J. Jaworskis.

Mokslininkai taip pat fotografuoja pelėdų sparnus siekdami nukopijuoti jų geometriją. Pasak J. Jaworskio, atradimai gali padėti sumažinti lėktuvų, vėjo turbinų ir povandeninių laivų skleidžiamą garsą bei jų patiriamą vibraciją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Lietuva tapo CERN nare: kas pasikeis (4)

Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN asociuotąja nare. Kokia to nauda?

Nyderlandų mokslininkai švenčia reto meteorito atradimą

Nyderlandų mokslininkai pirmadienį šventė meteorito atradimą. Tai tik šeštas per porą šimtmečių Olandijoje rastas 4,5 mlrd. metų senumo meteoritas, kuris gali padėti atskleisti mūsų Saulės sistemos gimimo paslaptį.

Pirmą kartą nufilmuotas DNR atkartojimo procesas: anksčiau jis suprastas neteisingai (4)

Pirmą kartą buvo nufilmuotas DNR atkartojimo arba replikacijos procesas. Mokslininkai tikėjosi tiesiog gyvai išvysti replikacijos eigą, t.y. pamatyti tai apie ką jau senai gerai žinoma teoriškai. Tačiau gautas vaizdas mokslininkus pribloškė. Pasirodo DNR replikacijos procesą supratome visiškai neteisingai.

Ištyrė kates: su žmonėmis jos seniau nei manyta (11)

Išsamus kačių DNR tyrimas atskleidė, kad tūkstančius metų katės gyveno ir keliavo kartu su žmonėmis.

Suprato, kaip driežai keičia lytį (4)

Dėl temperatūros pokyčių barzdotosios agamos embrionai, dar būdami kiaušinyje, iš moteriškos lyties gali virsti vyriška.