Bent jau taip buvo anksčiau. Keičiantis pienininkystės procesams pradėjo keistis ir sūris: per pastaruosius 15 metų skylės pradėjo mažėti, retėti ir apskritai nykti. Todėl Šveicarijos žemės ūkio instituto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kuris iš pienininkystės procesų lėmė sūrio skylių nykimą.
Paaiškėjo, kad dabar sūris gaminamas „per švariai“: visiškai automatizuotuose ūkiuose naudojamos pramoninės melžimo sistemos užtikrina tokią pieno švarą, kad į jį visiškai nepatenka šieno dulkių, kurių neįmanoma išvengti melžimą vykdant įprastai, rankomis.
Tokios prielaidos teisingumą mokslininkai įrodė į pieną įberdami skirtingus kiekius šieno dulkių – paaiškėjo, kad šieno dulkėmis iš esmės galima reguliuoti sūryje susidarančių skylučių kiekį.
Sūrio skylių klausimas nagrinėjamas jau nuo 1917 metų – amerikietis Williamas Clarkas anuomet publikavo tyrimą, kuriuo išaiškino, kad skylutes išpučia pieną fermentuojančios bakterijos, o dabartiniu tyrimu nustatyta, kad vien bakterijų skylėms susidaryti nepakanka.
Taigi, dabar pasinaudojus pastarojo tyrimo rezultatais sūrininkai galės šiek tiek „užteršti“ savo pernelyg sterilias sūrio gamybos sistemas ir vėl gaminti gardumynus, su gražiomis, didelėmis skylėmis.
