Mokslininkai: džiūgauti dėl Marse atrastos nežemiškos gyvybės – per anksti

 (6)
Gyvybė Marse – buvo ar nebuvo? Štai kur klausimas. Atsakymo į jį mokslininkai ieško jau ne vieną dešimtmetį. O žibalo į ugnį pastarosiomis dienomis šliūkštelėjo naujo tyrimo rezultatai: 2011 m. Maroke nukritusio Tisinto meteorito sudėtį ištyrę mokslininkai priėjo išvadą, kad uolienoje rastus anglies junginių pėdsakus galėjo palikti gyvi organizmai. Vis dėlto ne visi mokslininkai sutinka, kad tai – pakankamas pagrindas manyti, jog organinių medžiagų pėdsakus meteorite paliko gyvybė, o ne negyvosios gamtos procesai.
Tissint meteorito fragmentas
© AFP/Scanpix

„Iš Marso atskriejusiame meteorite rasti organinių junginių pėdsakai leidžia prognozuoti, kad Marso paleoaplinkos tyrimai, o gal net ir archainių biologinių procesų paieškos Marse gali būti vaisingos“, – žurnale „Meteoritics & Planetary Science“ rašė tyrimo autoriai.

Tačiau kai kurių mokslininkų manymu, tokie pareiškimai yra per daug aptakūs.

„Kaip yra sakęs pasaulinio garso astronomas Carlas Saganas, „neeiliniams pareiškimams pagrįsti reikia neeilinių argumentų“, – pastebi Karnegio instituto mikrobiologas Andrew Steele'as, kuris taip pat turėjo progą tyrinėti Tisinto meteoritą, tačiau ne su minėto tyrimo autoriais. – Man atrodo, tokiems pareiškimams reikia gerokai svaresnių argumentų, požymių. Kaip suprantu, to tyrimo autoriai tokių kol kas neturi.“

Meteoritas iš Marso

Tisinto meteoritą iš Marso išmušė į Raudonąją planetą pataikęs asteroidas. Marso paviršiaus fragmentas per milijonus metų atkeliavo į Žemę ir 2011 m. liepos 18 d. ankstyvą rytmetį nukrito Maroke.

Pirmųjų meteorito tyrimų rezultatai atskleidė, kad jame yra organinių medžiagų – anglies turinčių cheminių junginių, kurie būdingi Žemėje gyvenantiems organizmams. Mokslo bendruomenėje tada kilo diskusija dėl šių junginių kilmės: kas juos paliko meteorito medžiagoje – gyvi organizmai ar negyvosios gamtos procesai?

Naujausio tyrimo metu Tisinto meteorite rastus organinius junginius tyrinėjo mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Philippe'as Gilletas iš École Polytechnique Fédérale de Lausanne (Šveicarija). Tyrimo autoriai priėjo išvadą: meteorite rasti anglies izotopai yra per lengvi, kad jie būtų kildinami iš Marso atmosferos. Todėl, kaip jau skelbėme, jie nusprendė, kad šios chemines medžiagas uolienoje paliko skystis, kuriame buvo gausu organinių junginių, o šiuos galėjo palikti gyvi organizmai. Tačiau A. Steele ir kiti mokslininkai su tokiomis prielaidomis nėra linkę sutikti.

O gyvybė – ar irgi iš Marso?

2012 m. žurnale „Science“ publikuotas A. Steele'o straipsnis apie Tisinto meteorite ir dar dešimtyje kitų iš Marso kildinamų meteoritų rastus organinius junginius. Straipsnio autorius priėjo išvadą, kad tuos organinius junginius uolienose galėjo palikti vulkaniniai procesai. Tiesa, A. Steele'as meteoritų sudėtyje ieškojo kitokių organinių junginių nei P. Gilleto vadovaujami tyrėjai – pastarieji studijavo sudedamąsias medžiagas, kurios į meteoritą pateko lavai jau sustingus.

„Vis dėlto į Tisinto meteoritą organiniai junginiai galėjo patekti ir kitais būdais, pvz., meteoritas tokių junginių įgijo jau Žemėje arba Marse, kai į Raudonosios planetos paviršių pataikė koks nors kitas meteoritas. Galėjo būti ir kitų nebiologinės kilmės cheminių procesų“, – vardija A. Steele'as.

Mėnulio ir planetų instituto Hiustone (Teksasas, JAV) planetologas, ilgametis NASA „Mars Science Laboratory“ mokslo darbuotojas Allanas Treimanas portalui „Live Science“ elektroniniu paštu priminė, kad „organinių junginių turinčių skysčių yra rasta ir kai kuriose Žemės vulkaninėse uolienose, tačiau buvo prieita išvados, kad su gyvybe tie organiniai junginiai neturi nieko bendro.“

Tisinto meteoritas – ne vienintelis, pakurstęs kontroversiškų pareiškimų dėl gyvybės Marse ugnį. Ne taip seniai, 1996 m. mokslininkai pareiškė, kad meteorite Alan Hills 84001 rado bakterijų fosilijų. Meteoritas buvo rastas Antarktidoje, 1984 m. gruodžio 27 d. Vis dėlto nežemiškos tų bakterijų kilmės galimybė tąsyk kitų mokslininkų buvo paneigta.

Tad buvo Marse gyvybė ar nebuvo – mokslininkai vieningos nuomonės dar neturi. Šiaip ar taip, Raudonojoje planetoje rasta gyvybei būdingų cheminių junginių. Tačiau tokie junginiai būdingi ir negyvajai gamtai. Tad, A. Steele'o teigimu, „pareiškimams, kad Marse egzistavo gyvybė, reiktų svaresnių, konkretesnių argumentų“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šveicarijoje sukurtas pigus universalus robotas-origamis

Moduliniai robotai sudaryti iš daugybės atskirų tarpusavyje sąveikaujančių mažyčių mechanizmų. Vienintelis šių robotų trūkumas tas, jog dažniausiai jie sunkūs, griozdiški, sudėtingai pagaminami ir eksploatuojami. Robotai-origamiai nuo jų skiriasi tuo, jog pastaruosius sudaro vienas vienintelis mechanizmas, galintis įgauti reikiamą formą. Tiesa, juos riboja dydis ir konfigūracijos algoritmai.

Mokslininkai sukūrė daugkartinio naudojimo popierių (7)

Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.

Įspūdingas marsaeigis įkvėps žmones keliauti po Raudonąją planetą (17)

NASA pristato koncepcinį įspūdingo dizaino marsaeigio, skirto keleiviams gabenti, modelį. Kosmoso agentūros atstovai viliasi, kad šis projektas įkvėps žmones vis rimčiau svarstyti tarpplanetinių kelionių galimybes.

Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus (5)

Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.