Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Marso eksperimentas: šeši mokslininkai metus praleis visiškoje izoliacijoje (9)

Snaudžiantis Mauna Loa ugnikalnis Havajuose vėl taps NASA eksperimento vieta. Šeši mokslininkai – trys vyrai ir trys moterys visu metus čia gyvens visiškoje izoliacijoje. Eksperimento dalyviai gyvens dviejų aukštų kupole, kurio skersmuo – 11 metrų, o aukštis – 6 metrai. Viduje yra oro regeneracijos ir valymo įrenginys, taip pat specialaus maisto kosmosui atsargos metams.Eksperimento tikslas – ištirti medicinines ir psichologines problemas, su kuriomis gali susidurti kosminio laivo ekipažas kosmose.

Marso krateris užminė daug mįslių: vyksta kažkas keista (18)

Mokslininkų dėmesį patraukė „beprotiškai atrodantis“ Marso krateris. Paprasti skaičiavimai atskleidė, kaip jis įgavo savo keistą formą, bet taip pat sukėlė keletą klausimų dėl praeityje šioje planetoje tvyrojusio klimato.

Nusitaikė dar toliau: po istorinio skrydžio pro Plutoną iškėlė naują tikslą (16)

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) zondui „New Horizons“ po istorinio skrydžio pro Plutoną iškeltas naujas tikslas. Tai yra 2014 MU69: vienas iš dviejų į kometas panašių objektų, kuriuos svarstė su šia misija dirbantys mokslininkai, rašo bbc.com.

Lietuviai kuria technologiją, sunaikinsiančią nuodingąjį rentgeną (14)

„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi gamyboje, aviacijoje, medicinoje ir kitur“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.

Albertui Einšteinui tai nepatiktų: eksperimentu įrodytas kvantinis visatos keistumas (49)

Dabar tai jau oficialu: visata yra keista. Kasdienė mūsų patirtis byloja, kad tolimi objektai negali veikti vienas kito, ir nepranyksta tik todėl, kad į juos niekas nežiūri. Netgi Albertas Einšteinas buvo mirtinai prieš tokias idėjas nusiteikęs, kadangi jos klaikiai nederėjo su mūsų realaus pasaulio įsivaizdavimu.