Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Marsaeigis „Opportunity" per 10 metų įveikė rekordinį atstumą

2014 liepos mėn. 30 d. 12:15
Marsaeigis „Opportunity" per 10 metų įveikė rekordinį atstumą
Jau dešimt metų Marse esantis marsaeigis „Opportunity“ pasiekė naują už Žemės orbitos įveikto atstumo rekordą. Šis prietaisas įveikė daugiau nei 40 Marso paviršiaus kilometrų bei tokiu būdu pagerino 1973 m. Rusijos zondo Mėnulyje pasiektą rekordą.

Dirbtinis „kvėpuojantis lapas“ gali tapti žmonijos bilietu kosminėms kelionėms (7)

2014 liepos mėn. 30 d. 11:23
Dirbtinis lapas
Stopkadras/Vimeo
Vienas iš nuolatinių iššūkių, kuomet kalbama apie pilotuojamus kosminius tyrimus – deguonies stoka bemaž visoje mums įžiūrimoje Visatoje. Čia, Žemėje, medžiai ir kiti augalai mums padeda sutraukdami mūsų iškvepiamą anglies dvideginį ir išskirdami švarų deguonį, kuriuo mes kvėpuojame. O kosmose?

Europa paleido paskutinę TKS aprūpinimo kapsulę

2014 liepos mėn. 30 d. 10:36
Sunkioji raketa nešėja „Ariane 5 ES“ antradienio vakarą pakilo iš Pietų Amerikos, nešdama Europos penktąją ir paskutinę automatinę krovininę kapsulę, kuri vėliau susijungs su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), pranešė skrydžių valdymo centras.

Idėja, kurios net fantastikos knygose nebuvo: terabaitas arbatiniame šaukštelyje (14)

2014 liepos mėn. 29 d. 15:22
Mokslininkai iš Mičigano universiteto ir Niujorko universiteto (abu JAV) kuria tokias technologijas, kokias sugalvoti fantazijos pristigo net mokslinės fantastikos autoriams: jie ketina pagaminti skystus informacijos kaupiklius nanodalelių suspensijos pavidalu. Ir jeigu jiems pavyks, viename arbatiniame šaukštelyje gali tilpti visas terabaitas, rašo „Wired“.

Norime kolonizuoti egzoplanetą? Reikės 40 tūkst. žmonių ekspedicijos (10)

2014 liepos mėn. 29 d. 15:07
Jei žmonija kada nors panūs kolonizuoti kurią nors ne Saulės sistemos planetą, tokiai misijai reikės 20-40 tūkst. žmonių ekspedicijos. Ir, savaime suprantama, milžiniško žvaigždėlaivio, rašo „Space.com“.