Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Aptikta pirma galimai gyvenama egzoplaneta (27)

2014 balandžio mėn. 18 d. 11:34
Galima "Kepler-186f" išvaizda
AP/Scanpix
Astrofizikų grupė iš SETI instituto ir NASA Ames tyrimų centro paskelbė apie itin svarbų atradimą: pirmą kartą istorijoje atrasta Žemės dydžio planeta, apie savo žvaigždę besisukanti zonoje, kur gali egzistuoti skystas vanduo (šią zoną astronomai vadina Goldilocks arba gyvenamąja zona).

„Google“, Rayus Kurzweilas, dirbtinis intelektas ir kita fantastika (31)

2014 balandžio mėn. 18 d. 10:18
Robotų sukilimas – kartais tema jau atrodo net ir banali, bet kai apie tai pradeda kalbėti tokios asmenybės, kaip „Google“ direktoriai, visai įdomu paklausyti, ar ne?

Lietuvoje sukurtas vėžio diagnostikos patobulinimas susilaukė tarptautinio pripažinimo (6)

2014 balandžio mėn. 17 d. 13:56
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė išmanųjį elektronikos lustą trimačiams vaizdams medicinoje gauti. Ši technologija palengvins onkologinių ligų diagnostiką ir prisidės prie naujos kartos kišeninių ultragarso aparatų gamybos. Mikro- ir nanoelektronikos kūrėjus, tyrėjus ir gamintojus vienijanti tarptautinė asociacija „Europractice“ šį lietuvių kūrinį atrinko į geriausių 2013-ųjų gaminių dešimtuką. Konkursui buvo pasiūlyti 538 darbai iš 41 šalies. Išmanusis lustas įvertintas už inovacijos svarbą ir aktualumą mokslui bei pramonei.

Idėja, galinti apsaugoti nuo globalinio atšilimo: bezdalų maišai karvėms (76)

2014 balandžio mėn. 17 d. 12:01
Galvijas su metano maišu (INTA nuotr.)
Mokslininkai tikina, kad metanas – vienos pagrindinių globalinio atšilimo efektą sukeliančių dujų. O vienas iš pagrindinių šių dujų šaltinis, pagaminantis net 25 proc. metano – karvės, tiksliau, jų žarnyno veikla. Problema didelė, tad natūralu, kad jai reikalingas sprendimas. Jį pasiūlė Argentinos Nacionalinio žemės ūkio technologijų instituto (INTA) mokslininkai, sukūrę biologinių dujų maišus karvėms, rašo outsideonline.com.

Ligas sukeliančios bakterijos - blogai, be jų - dar blogiau (2)

2014 balandžio mėn. 16 d. 16:05
Pseudomonas syringae infekcija ant moliūgo lapo
AOP nuotr.
Mūsų draugai ir priešai, neįkainojami sąjungininkai ir negailestingi žudikai. Kas jie? Bakterijos. Rauginti močiutės kopūstai, per televiziją reklamuojami sveikatą gerinantys jogurtai, pagalba virškinant maistą, plaučių uždegimas, gangrena ir kartais net lietus. Visa tai – šių padarėlių darbas.