Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Archeologai ieško viduramžių Škotijos karaliaus kapo (2)

Archeologai ir virtualiosios realybės specialistai šeštadienį pradėjo naują aukštųjų technologijų projektą ir tikisi galbūt surasti, kur yra palaidotas viduramžių karalius, kurio nužudymas pakeitė Škotijos istorijos eigą.

Filipinuose jūra į krantą išmetė mįslingo gyvio liekanas (17)

Filipinų Dinagato salos pakrantėje trečiadienio, vasario 23 dienos, popietę vietos gyventojai aptiko mįslingo milžiniško jūrų gyvio liekanas. Padaro ilgis – net 4,5 metro.

Lietuvoje sukurtos pakuotės ne tik padeda išsaugoti maistą (13)

Kauno technologijos universiteto mokslininkai kuria naujo pristato naujo tipo pakuotes: jos išlaiko maistą šviežią ir gamtoje natūraliai suyra.

Nuo ledyno Antarktidoje gali atskilti Velso dydžio ledkalnis (16)

Įtrūkis, prieš kelerius metus pastebėtas Larseno šelfiniame ledyne Antarktidoje, vien gruodį pailgėjo 16 kilometrų. Šiuo metu jo ilgis siekia 80 kilometrų. Dar 20 kilometrų – ir nuo ledyno atsiskirs įspūdingo dydžio ledkalnis.

Harvardas paskelbė Rihanną metų filantrope (10)

Rihanna galbūt labiausiai garsėja kaip ritmenbliuzo superžvaigždė, bet šį trečiadienį ji už savo labdaringą veiklą buvo paskelbta Harvardo universiteto 2017 metų „filantrope“.