Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (36)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Asteroidai „nuvirino“ 100 metrų nuo vandenynų (11)

Netrukus po Saulės sistemos susikūrimo, čia tvyrojo siaubingas chaosas. Netgi po to, kai susiformavo planetos, kosminių šiukšlių tankis buvo toks didelis, kad dažni ir stiprūs asteroidų smūgiai ne kartą supurtė besiformuojančią Žemės plutą. Bet po intensyvios kosminio bombardavimo fazės, asteroidų smūgiai maždaug prieš 4,1-3,8 mlrd. metų praretėjo. Bet tik santykinai, rašo arstechnica.com.

Astrofotografas užfiksavo, kaip Jupiterį perveria ryškus žybsnis (24)

Prancūzų astrofotografas Thierry Legault užfiksavo, kaip į naktiniame danguje karaliaujantį Jupiterį staiga atskrieja šviesus taškas, o jam perskrodus Jupiterį, planetą-milžinę netikėtai perskrodžia ryškus šviesos žybsnis, rašo universetoday.com. Ne mažiau įspūdingi to paties įvykio kadrai užfiksuoti ir pro teleskopo objektyvą. Kas atsitiko didžiausiai Saulė sistemos planetai?

Staigus Antarktidos ledų tirpsmas keičia Žemės gravitacijos lauką (10)

Mokslininkų grupė paskelbė, kad dėl staigaus ledo tirpimo pagreitėjimo iki šiol stabiliame Antarktidos regione stebimi nedideli Žemės gravitacijos lauko pokyčiai.

Iš Rusijos kosmoso programos biudžeto per metus „išgaravo“ 92 mlrd. rublių (99)

Rusijos kosmoso pramonė išgyvena toli gražu ne pačius geriausius laikus. Raketos nekyla, o jei kyla – ne taip, kaip reikia, valstybinis finansavimas karpomas, o aukščiausi valstybės pareigūnai teigia, kad agentūroje „Roskosmos“ vyksta „moralinis puvimas“, rašo CNN.

Lietuviškos „Šlovės laboratorijos“ laurai – už pranešimą apie bioninę ranką (1)

Savaitgalį nuspręsta, kas konkurse „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) Jungtinėje Karalystėje atstovaus Lietuvai. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vykusiame nacionaliniame finale nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biomechanikos studentė Ramunė Švaraitė. Vaizdžiai ir gyvai papasakojusi apie bioninės rankos protezą, ji pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.