Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Honkonge bandoma unikali veidų atpažinimo programa (2)

2014 liepos mėn. 25 d. 16:13
Stebėjimo kameros įrodė esančios puiki priemonė stebint minią ir ieškant galimų pavojaus ženklų. Tačiau bandymai atpažinti įtarimų sukėlusi asmenį – tarsi adatos paieškos šieno kupetoje. Pasitelkus naująją veidų atpažinimo programą, kurią sukūrė Honkongo universiteto profesorius Xiaoou Tangas ir jo komanda, tai taps įmanoma.

Kaip pragarą paversti tinkamu žmonėms gyventi? (15)

2014 liepos mėn. 25 d. 15:34
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Oro temperatūra +500°C. Atmosferos slėgis – 91 Žemės atmosfera. Krituliai – sieros rūgšties lietūs. Vis dėlto teraformuoti Venerą vieną dieną gali tapti įmanoma. Žinoma, kai būsime pasiekę pakankamą technologinį lygį. Tačiau iššūkiai Žemės sesėje bus visiškai kitokie nei teraformuojant Marsą.

Kinai ketina statyti dukart už LHC didesnį greitintuvą (24)

2014 liepos mėn. 25 d. 13:48
Šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didysis hadronų greitintuvas (LHC) yra pats didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – ką patvirtina ir epitetas „Didysis“. Bet netrukus tas „Didysis“ gali tapti „Antruoju pagal dydį“, mat Kinijoje planuojamas dar greitesnis dalelių greitintuvas.

Iš vieno medžio – 40 skirtingų vaisių rūšių (6)

2014 liepos mėn. 25 d. 12:03
40 vaisių medis (S. Van Akeno iliustr.)
Sirakūzų universitete (JAV) dirbantis skulptorius Samas Van Akenas sukūrė „40 vaisių medį“, kuris, kaip galima spėti iš pavadinimo, veda 40 skirtingų vaisių. Didžiąją metų dalį šis medis niekuo nesiskiria iš aplinkos, tačiau pavasarį jis pražysta bemaž visomis vaivorykštės spalvomis: rožine, ryškiai raudona, balta, violetine. O nuo liepos iki spalio jis brandina 40 skirtingų kaulavaisių rūšių: migdolus, abrikosus, vyšnias, nektarinus, persikus, slyvas ir panašiai.

Žemė prieš dvejus metus vos išvengė kosminės katastrofos (47)

2014 liepos mėn. 25 d. 11:40
Šiaurės pašvaistės vaizdas iš kosmoso
AOP nuotr.
Prieš dvejus metus Saulėje įvykusio galingos žybsnio paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę, tačiau jis grasino sukelti geomagnetinę audrą, kuri tikriausiai būtų buvusi pakankamai smarki, kad „nublokštų šiuolaikinę civilizaciją atgal į XVIII amžių“, paskelbė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).