Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Po 84 metų laukimo nufilmuota ilgiausio pasaulyje eksperimento kulminacija

2014 balandžio mėn. 25 d. 10:33
Bitumo lašo kritimo eksperimentas
AOP nuotr.
Lašas nukrito. Pirmą kartą užfiksuotas bitumo lašo kritimas ilgiausiai vykstančiame eksperimente.

Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė (1)

2014 balandžio mėn. 24 d. 17:13
Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė
Nuoseklūs vaizdai, kuriuose užfiksuotas dešimties dienų putpelės embrionas, portugalų biologui Gabrieliui G. Martinsui pelnė pirmąjį prizą šių metų „Nikon“ Mažojo pasaulio judesio fotomikrografijos konkurse.

Lietuvių sukurtas radijo retransliatorius sėkmingai išbandytas kosmose (11)

2014 balandžio mėn. 24 d. 16:40
Palydovo "LituanicaSAT-1" FM balso kartotuvas
Projekto autorių nuotr.
Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

Nežemiška civilizacija – prasta žinia žmonijai (236)

2014 balandžio mėn. 24 d. 14:28
Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog už 492 šviesmečių nuo mūsų atrasta egzoplaneta „Kepler-186f“. Ji ypatinga tuo, jog yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta, besisukanti savo žvaigždės gyvenamoje zonoje – joje gali būti skysto vandens, vadinasi, egzistuoja ir gyvybės susiformavimo tikimybė.

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (43)

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:48
Elektromagnetinės patrankos šūvis, nufotografuotas didelio greičio kamera
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas.