Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo sriuba“: kokį poveikį mums daro vaizdo žaidimai? (2)

2014 spalio mėn. 20 d. 12:43
Žaidimas „Far Cry 3“
Gamintojo nuotr.
Geriausi režisieriai, scenarijų autoriai, animatoriai kuria sudėtingus, įtraukiančius vaizdo žaidimus. Šimtai milijonų žmonių kiekvieną savaitę į juos pasineria. Žaidžia būsimosios mamos, vaikai, statybininkai, geležinkelininkai, mokytojai, bankininkai. Įdomu, kaip jie mus veikia?

75-metį švenčiančio NASA „Ames“ tyrimų centro mokslininkai – Vilniuje

2014 spalio mėn. 20 d. 12:20
NASA raketos SLS projektas
NASA nuotr.
Sparčiai besivystančioje kosmoso pramonėje ir tyrimuose mokslininkai ieško pažangiausių sprendimų. Dalis tyrėjų tikina, kad praeityje naudotus didelius kosmoso palydovus pakeis žymiai mažesni ir pažangesni nanopalydovai. Apie šį technologinį iššūkį antradienį Vilniuje prasidėsiančioje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ savo įžvalgomis dalinsis šiemet 75-metį švenčiančio NASA „Ames“ tyrimų centro mokslininkai.

Pirmas pasaulyje lytinis aktas – prieš 385 mln. metų (8)

2014 spalio mėn. 20 d. 12:33
Galbūt tai nebuvo mums pažįstama meilė, tačiau prieš maždaug 385 mln. metų mūsų labai tolimi protėviai – šarvuotosios žuvys (Placodermi) – įgijo gebėjimą atlikti lytinį aktą.

Pro Marsą praskriejo prieš 4,6 milijardo metų susidariusi kometa (5)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:31
Nedidelio kalno dydžio kometa sekmadienį praskriejo šalia Marso, pradžiugindama astronomijos entuziastus kartą per milijoną metų pasitaikančiu prasilenkimu.

„Mokslo ekspresas“: viešasis ląstelių gyvenimas (1)

2014 spalio mėn. 19 d. 11:56
Įsivaizduokime realybės šou, kurio objektas – ląstelės viduje vykstantys medžiagų apykaitos procesai. Kas atlieka slaptos kameros funkciją ir kodėl nanoinžinieriams svarbu žinoti ląstelės gyvenimo peripetijas?