Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (6)

2014 balandžio mėn. 23 d. 15:35
Elektromagnetinis ginklas
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas. Šis šaunamasis ginklas naudoja elektromagnetinę jėgą, šaudmuo skrenda 8 500 kilometrų per valandą greičiu ir pataiko 200 kilometrų atstumu.

Nuo amžiaus pradžios Žemėje tarsi atominės bombos sprogo dešimtys asteroidų (8)

2014 balandžio mėn. 23 d. 13:42
Pasirodo, nuo 2000 m. į Žemę yra rėžęsi dešimtys didžiulių asteroidų. Daugelio jų sprogimai būdavo galingesni nei bet kurį didmiestį nuo Žemės paviršiaus nušluoti galinčios galingos atominės bombos sprogimas. Visa laimė, kad jie pataikė ne į miestus. Žemės dienos proga fondas „B612“ internete išplatino vaizdo siužetą apie visus XXI a. sprogusius asteroidus.

Arecibo teleskopas užfiksavo paslaptingą energingų radijo bangų pliūpsnį (16)

2014 balandžio mėn. 23 d. 11:44
Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius signalus pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl šių signalų kilmės.

Įdomioji fizika: balionas prieš inerciją (14)

2014 balandžio mėn. 22 d. 18:22
Eksperimentas su helio balionu
Stopkadras/Youtube.com
Pradedate važiuoti, automobilyje esantis balionas skrenda į priekį, o ne atgal. Ką? Ar balionai nėra veikiami inercijos? Kur išnyko pagrindiniai fizikos dėsniai? Mokslo entuziastas Dustinas savo vaizdo tinklaraštyje „SmarterEveryDay“ atskleidžia, kad iš tikrųjų čia viskas gerai ir tai tik elementarus mokslas.

Kas nuplovė marseigį „Opportunity“? Jis nufotografuotas švaresnis nei kada nors anksčiau (47)

2014 balandžio mėn. 22 d. 17:18
Marsaeigis "Opportunity"
NASA nuotr.
Per 10 metų Marse NASA marsaeigis „Opportunity“ buvo kaip reikiant apdulkėjęs. Tačiau neseniai darytos palydovinės robotizuoto aparato nuotraukos negali negluminti – marsaeigis staiga tapo švaresniu nei kada nors anksčiau.