Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Rusijos raketa „Proton M“ sugedo prieš startą (5)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 15:50
Rusijos kosmoso agentūra trečiadienį pranešė atidėjusi raketos nešėjos „Proton M“, turėjusios iškelti į orbitą vieną Europos ryšių palydovą, startą, kol bus sutaisytas aptiktas gedimas, informuodama apie naujausią sutrikimą, susijusį su šio modelio raketomis.

Japonų idėja - tarsi iš fantastinių filmų: statyti miestus po vandeniu (12)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 12:33
Shimizu vandenyno spiralė
Bendrovės nuotr.
Dievas naujos žemės nebekuria, todėl plotų statyboms lieka vis mažiau ir jie vis labiau brangsta. Tai įvertinusi Japonijos statybų bendrovė sugalvojo genialų planą – statyti miestus ne sausumoje, o po vandeniu, iki pačių giliausių vandenyno gelmių, rašo telegraph.co.uk.

Izraelio įmonė sugalvojo būdą įkrauti telefono akumuliatorių per pusę minutės (12)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 11:06
Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, Izraelio kompanijai „StoreDot“ pavyko sukurti akumuliatoriams skirtą medžiagą, kuri gali žaibiškai priimti krūvį ir saugoti jį su minimaliomis sąnaudomis.

90 proc. visų galaktikų – netinkamos gyventi (117)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 16:55
Tikėtina, kad Visatoje esame gerokai vienišesni nei manyta iki šiol: iki maždaug 100 mlrd. galaktikų, esančių stebimos Visatos erdvėje, gal tik dešimtadalyje gali būti tokių sudėtingų gyvybės formų, kaip Žemėje, tvirtina du astrofizikai. Visur kitur bet kokius gyvybės želmenis, sudėtingesnius už mikrobus, išsvilina žvaigždžių sprogimų sukeliami gama spindulių pliūpsniai. Dėl tų pačių žvaigždžių sprogimų pirmą milijardą Visatos gyvavimo metų jokia gyvybė apskritai nebuvo galima, rašo sciencemag.org.

Nepavyksta susirasti antros pusės? Kaltinkite savo DNR! (8)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 13:25
Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja „vienatvės genas“, kurį turintiems žmonėms tikimybė likti vienišiams išauga net 20 procentų. Manoma, kad tai priklauso nuo „geros savijautos“ hormono – serotonino. Genetiškai paveldėtas mažesnis jo lygis smegenyse nulemia, kad žmogus jaučiasi nepatogiai megzdamas artimus santykius su kitu asmeniu.