Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Lenkų pora iš nurašytų medžiagų pastatė observatoriją

Sutuoktiniai astronomai iš Lenkijos savo sklype pastate asmeninę observatoriją. Dvi radijo antenas jie įsigijo už metalo laužo kainą, nes šios valdininkų buvo nurašytos kaip nebetinkamos naudoti.

Ar žmogus galėtų sukurti dirbtinę gravitaciją? (31)

Matome tai daugybėje mokslinės fantastikos filmų. Ir žinome, kad be to apie tolimas kosmines keliones net neverta pradėti galvoti. Taigi, ar žmogus kada nors sugebės sukurti dirbtinę gravitaciją?

Homoseksualumo tyrimas: mokslininkas prisimanipuliavo (264)

Socialiniai tinklai, laikraščių puslapiai, miesto gatvės ir aikštės, radijo ir televizijos laidos, kartais net jauki virtuvė greitai tampa „kovos lauku“, vos tik prakalbama apie karštesnę temą. Kaip kiekviename kare, taip ir šiose batalijose tikslas pateisina priemones, o priemonės gali būti amoralios ir neetinės. Garbė ir taisyklės nėra labai vertinami dalykai.

Atrasta medžiaga, kuri neišsilydytų net Žemės branduolyje (14)

Brauno universiteto inžinieriai atrado neįtikėtiną kietos agregatinės būsenos medžiagą, kuri nesilydytų Žemės branduolio temperatūroje.

M. Ridley (I): žmoniją pagimdė lytiniais santykiais užsiimančios idėjos (7)

Teigti, kad žmonėms būdinga kultūrinė evoliucija, nėra nei labai originalu, nei labai naudinga. Vien imitacijos ir mokymosi, kad ir kaip gausiai bei išradingai jie būtų praktikuojami, nepakanka, siekiant paaiškinti, kodėl žmonės pradėjo taip unikaliai keistis. Reikia dar kažko, kažko, ką turi žmonės, bet neturi orkos. Atsakymas, manau, yra toks, kad kažkuriuo žmonijos istorijos momentu idėjos pradėjo susitikti ir poruotis, užsiiminėti tarpusavyje lytiniais santykiais.