Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Apsauga nuo persidirbimo – du kompiuteriai (3)

2014 spalio mėn. 2 d. 14:45
Biure praleistų valandų skaičius ne visada priklauso nuo darbų kiekio. Neretai darbuotojai prasiilgina darbo dieną tiesiog tvarkydami asmeninius reikalus – apmokėdami sąskaitas, redaguodami atostogų nuotraukas. Vadybos specialistai pastebi, kad šią problemą galima išspręsti darbe ir namuose naudojant skirtingus kompiuterius, rašoma pranešime spaudai.

Būsimi oro erdvių užkariautojai (2)

2014 spalio mėn. 2 d. 14:01
"CanSat" palydovų ir bepiločių orlaivių konkursas (Lietuvos kosmoso asociacijos nuotr.)
Daugelis išgirdę žodį „konkursas“ tikriausiai galvoja apie išsirikiavusias gražias merginas, šokančius, dainuojančius ar beveik ant ausų stovinčius žmones. O prie įvairiausių varžtų, laidų palinkę, kuriantys palydovus, bepiločius orlaivius ir būsimaisiais NASA darbuotojais vadinami jaunuoliai nėra dažnas „konkurso“ sinonimas.

Sukurta medžiaga, kurios šaukštas sutraukia visą deguonį iš kambario (75)

2014 spalio mėn. 2 d. 12:06
Šaukštelis
AOP nuotr.
Danijos pietų universiteto mokslininkai sintezavo kristalines medžiagas, pasižyminčias itin efektyviu gebėjimu surišti oro deguonį didelėmis koncentracijomis. Jų efektyvumas yra toks didelis, kad vieno šaukšto pakanka absorbuoti visą kambario deguonį. O kai prireikia – visą tą deguonį galima vėl išskirti.

VU mokslininkų pakinkytas 3D spausdinimo ir lazerių derinys tarnaus gyvybės mokslui (2)

2014 spalio mėn. 2 d. 10:59
Dr. Mangirdas Malinauskas
Asmeninio archyvo nuotr.
Pristatytas naujas būdas formuoti trimačius mikroporėtus darinius. Tokie objektai gali būti taikomi kaip karkasai ląstelių auginimui ir audinių inžinerijai, mikrofluidikoje ir mikromechanikoje. Šis metodas paremtas terminės ekstruzijos 3D spausdinimu ir lazeriniu mikroapdirbimu – šių abiejų technologijų jungimas leidžia greitai ir pigiai gaminti porėtus mikrodarinius, lanksčiai keisti jų geometriją, fizikinius, cheminius, biologinius parametrus. Dabar ši unikali technologija įdiegta ir veikia Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre, o Biochemijos institute tiriamos galimybės šiuos gaminius pritaikyti audinių inžinerijai. Tai Lietuvos lazerių, biochemijos ir medicinos sričių mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas.

Sužavėjo Hario Poterio nematomumo apsiaustas? Panašų galite pasigaminti namie (10)

2014 spalio mėn. 1 d. 16:41
Vaikai žaidžia su "nematomumo apsiaustu"
Stopkadras/Youtube.com
Mokslininkai, įkvėpti Hario Poterio nematomumo apsiausto, neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. Be to, paaiškino visiems, kaip tai pasidaryti namuose.