Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mokslininkai prarado viltis atgaivinti zondą „Philae“ (9)

Europos mokslininkai penktadienį pranešė liovėsi siųsti komandas kosminiam zondui „Philae“. Tai padaryta išblėsus viltims, kad dar pavyks atgaivinti tą aparatą, prieš daugiau negu metus tapusį pirmuoju, kurį pavyko nutupdyti ant kometos branduolio paviršiaus.

Olandijoje iš upės dugno iškeltas Viduramžių pirklių laivas (3)

Stebint didžiulei miniai žiūrovų, trečiadienį Olandijoje buvo iškeltas Viduramžių laivas kogas, 600 metų pragulėjęs Eiselio upės dugne. Vienastiebio prekybinio laivo – vieno iš tų, kuriais Nyderlandų pirkliai nuo pat ankstyvųjų Viduramžių plukdė savo prekes – liekanas povandeniniai archeologai aptiko 2011 metais.

Pasaulio mokslininkai lygina erdvėlaikio raibulių čirpimą su Bethoveno simfonija (14)

Mokslo pasaulį ketvirtadienį įaudrino žinia, kad tyrėjams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacijos bangas – erdvėlaikio raibulius, kuriuos fizikos grandas Albertas Einšteinas nuspėjo egzistuojant dar prieš šimtmetį.

Lietuvės žinios apie kosmosą atvėrė jai kelią į prestižinį darbą (8)

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslo centro (MGF MNMC) doktorantė Nora Šlekienė laimėjo konkursą stažuotei Europos kosmoso agentūroje (EKA).

Konkursas: tapkite Lietuvos istorijos žinovu (2)

Lietuvos istorijos mokytojų asociacija kovo 10 d. (ketvirtadienį) 10.00 val. kviečia į antrąjį nacionalinį konkursą „Lietuvos istorijos žinovas“.