Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ispanijos leidykla išleis mįslingiausios pasaulyje knygos, turinčios sąsajų su Telšiais, kopijų (26)

Kelių šimtmečių senumo rankraštis, laikomas viena mįslingiausių pasaulyje knygų, yra parašytas nežinoma kalba arba šifru, kurio iki šiol niekas neperprato – netgi geriausi kriptografai.

„SpaceX“ kosminė kapsulė „Dragon“ sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne (20)

JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama krovinių kapsulė „Dragon“ penktadienį sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne ir pargabeno į Žemę tyrimų medžiagos iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė JAV kosmoso agentūra.

NASA išbandė kosminį laivą, sukurtą skrydžiui į Marsą (7)

Žmonija dar per žingsnį priartėjo prie Marso. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ketvirtadienį devintą kartą išbandė kosminį aparatą „Orion“. 2030 metais šis erdvėlaivis pirmą kartą istorijoje nuskraidins žmones į Marsą.

Paslaptimis apipinta vieta, kaltinama dėl uraganų ir lėktuvų katastrofų (98)

Ar Aukšto Dažnio Pašvaisčių Tyrimo Programos radijo siųstuvų tinklas Aliaskoje (HAARP), užuot tyrinėjęs jonosferą, iš tikrųjų formuoja uraganus ir taifūnus, kelia žemės drebėjimus, numušinėja lėktuvus ar kosminius aparatus ir net kontroliuoja mūsų protus?

Mokslininkai mokys, kaip sukurti išmanius daiktus

Manoma, kad iki 2020 metų pasaulyje veiks 34 milijardai prietaisų, prijungtų prie interneto. Iš jų 24 milijardus sudarys daiktų interneto sistemos. Likę 10 milijardų bus tradiciniai išmanieji prietaisai (telefonai, planšetiniai kompiuteriai, laikrodžiai ir kt.).