Meteorito sukelta „pasaulio pabaiga“ nebūtų labai baisi

 (36)
Asteroido kritimas
Asteroido kritimas
© Shutterstock nuotr.

Kadangi daugelį žinia apie neseniai netoli Žemės praskriejusį lėktuvnešio dydžio asteroidą suneramino, mokslininkai suskubo nuraminti: jeigu kada nors ateityje į mūsų planetą ir atsitrenks milžiniškas meteoritas, pasekmės nebus tokios katastrofiškos, kaip buvo manoma anksčiau, rašo dailymail.co.uk.

Miuncheno universiteto mokslininkai aiškina: kuriant meteorito atsitrenkimo į Žemę teoriją visada buvo naudojamas sferinis ir idealiai lygus mūsų planetos modelis, nors iš tiesų ji yra elipsės formos, o jos paviršius itin nelygus: aukštas viršūnes keičia gilios įdaubos. Vis tai ir „užglaistys“ susidūrimo pasekmes.

Meteorito kritimą į Žemę galima sulyginti su akmens kritimu į vandenį, kai nuo epicentro nusidriekia apskritimai. Tai įrodo „susitikimų“ su dangaus kūnais pėdsakai, matomi iš kosmoso. Pavyzdžiui, krateris Sacharos dykumoje Čado teritorijoje.

Suprantama, lygiame paviršiuje smūgio sukeltas bangavimas nesutiktų kliūčių, todėl išplistų labai plačiai. Kitaip tariant, nukritus labai dideliam meteoritui, žemės drebėjimai ir cunamiai apimtų labai didelę teritoriją. Tačiau realybėje kalnai ir daubos „nugesins“ smūgio bangas, todėl globalios katastrofos perspektyva faktiškai atmetama.

Atlikdami bandymus su pačių sukurtu Žemės modeliu, mokslininkai darė išvadas, kad meteorito smūgis, nuo kurio, kaip manoma, išmirė visi dinozaurai, galėtų sukelti dar baisesnius padarinius, jeigu ne nelygus Žemės paviršius. Prieš 65 mln. metų nukritus tokiam gigantui Jukatano pusiasalyje (Meksika) liko Čiksulubo krateris, kurio skersmuo siekia 180 kilometrų.

Kosminis kūnas buvo praktiškai Everesto kalno dydžio – kai jo „viršūnė“ palietė žemės paviršių, likusi dalis siekė dar 11 km aukštį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jis prilygo dviejų milijonų vandenilinių bombų sprogimui vienu metu.

Miuncheno mokslininkų komanda įsitikinusi, kad pasitelkus Žemės modelį, kuriame būtų atsižvelgta į realius mūsų planetos paviršiaus ypatumus, galima būtų patikslinti kitus panašius praeities įvykius bei maksimaliai tiksliai išskaičiuoti, koks būtent meteoritas pajėgtų sukelti katastrofą ateityje.

Naujausių NASA stebėjimų duomenimis „itin arti“ Žemės (apie 200 mln. km spinduliu) yra apie 20,5 tūkst. asteroidų ir kometų, teoriškai pajėgių sugriauti miestą. Anksčiau buvo manoma, kad tokių potencialiai pavojingų objektų daugiau — apie 36 tūkstančiai. Todėl Amerikos aeronautikos agentūra tikina, kad susidūrimo rizika taip pat mažesnė, nei buvo manoma anksčiau.

www.DELFI.lt
 
36
Registruoti (0) Anonimiški (36)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Kodėl Visatoje neieškome neorganinės gyvybės? (11)

2015 kovo mėn. 4 d. 16:43
Nežemiškos gyvybės formos
Vida Press nuotr.
Jei norime rasti nežemišką gyvybę, kodėl ieškome tik tokios, kuriai reikia vandens ir organikos? Kodėl neieškome visiškai kitokios gyvybės - gyvybės iš smėlio ar akmens, vėjo ar ugnies? Arba apskritai nematerialios gyvybės?

Higgso bozoną dar 1998 m. atrado Homeris Simpsonas? (27)

2015 kovo mėn. 4 d. 11:36
Homeris Simpsonas skaičiuoja Higgso bozono masę ir įrodo Fermat teoremą
Stopkadras/Youtube.com
Nors Homeris Simpsonas geriau žinomas kaip ne visai laimingas, dėl spurgų iš proto einantis Springfildo atominės jėgainės saugumo inspektorius, pasirodo, jis gali būti pralenkęs šviesiausius planetos protus ir apytiksliai apskaičiavęs Higgso bozono masę 14 metų anksčiau nei pavyko įrodyti tos dalelės egzistavimą.

Apie ką galvoja nukirsta žmogaus galva? (57)

2015 kovo mėn. 4 d. 11:13
Daugelį amžių žmonės kėlė klausimą, ar gali nukirsta žmogaus galva išsaugoti sąmonę ir galvoti. Šiuolaikiniai bandymai su žinduoliais ir daugybė liudijimų pateikia daug peno ginčams ir diskusijoms.

Vos prieš 70 tūkst. metų už 0,5 šviesmečio nuo Saulės praskriejo 2 žvaigždžių tandemas (5)

2015 kovo mėn. 4 d. 10:35
Žvaigždžių tandemo kelionė pro Saulės sistemos kaimynystę
NASA nuotr.
Astronomai pranešė identifikavę žvaigždę, kuri vos prieš 70 tūkst. metų (kai, beje, Žemėje pirmuosius žingsnius žengė pirmykščiai žmonės) praskriejo palei pat Saulės sistemos paribius – vos už 0,5 šviesmečio nuo Saulės, informuoja „UniverseToday.com“. Beje, toji žvaigždė – dvinarė, t.y., pro Saulės sistemą praskriejo ne viena, o išsyk dvi žvaigždės.

Už būdą paprastai ir greitai pasakyti, ar reikalingi antibiotikai, siūlo 1 mln. € premiją (9)

2015 kovo mėn. 4 d. 10:30
Europos Komisija įsteigė „Horizonto“ premijas ir paskelbė konkursą laimėti pirmąją, skiriamą už galimybes kokybiškai pagerinti antibiotikų vartojimą.