Marso kolonijos: reikėtų bandyti naujus vaistus

 (6)
Kokie žmonės galėtų kolonizuoti Marsą? Daug tyrimų daroma atokiose Žemės vietose – Havajuose, Antarktidoje, Arktyje, Sibire – modeliuojant Marso misijas, taip pat tyrinėjant TKS astronautų sveikatą. Tačiau to gali ir nepakakti.
Marso kolonija
© Shutterstock

Naujame tyrime teigiama, kad Marso kolonistams kilsiantys iššūkiai yra tiek didesni ir pavojingesni už bet kokius žemiškuosius, kad pasiruošti jiems Žemėje praktiškai neįmanoma. Aišku, ruoštis yra svarbu ir naudinga, bet reikia pagalvoti ir apie drastiškas priemones, pavyzdžiui, naujų medikamentų bandymus.

Tokie medikamentai galėtų padėti būsimiems kolonistams suvaldyti panikos priepuolius, ypatingai gerai apsaugotų juos nuo kosminės spinduliuotės poveikio ir panašiai. Aišku, kol kas tai labiau mokslinė fantastika, nei realybė, tačiau svarstyti apie tokius sprendimus reikia jau dabar. Tyrimas – tiksliau vadintinas esė – publikuojamas žurnale „Space Policy“.

Kiek vandens buvo Marse senovėje? Šis klausimas neduoda ramybės mokslininkams: vieni tyrimai teigia, kad jo būta daug, gal net vandenynas buvo šiaurinėje planetos dalyje; kiti teigia, kad planeta vos ne visą laiką buvo labai sausa.

Vienas iš sausumo įrodymų yra mineralas merilitas, aptinkamas daugelyje iš Marso atlėkusių meteoritų. Jis paprastai formuojasi sausoje aplinkoje. Tačiau naujame laboratoriniame tyrime parodyta, kad merilitas gali susiformuoti ir kitu būdu: kai į kitą mineralą vitlokitą stipriai smogiama.

Smūgis – tai asteroido ar meteorito smūgis, išmušantis Marso uolienas į kosmosą (iš kur jos vėliau nukrentą į Žemę ir gali būti tyrinėjamos). O štai pats mineralas vitlokitas formuojasi drėgnoje aplinkoje. Nors tyrime nepavyko tiksliai atkartoti asteroido smūgio sukuriamų sąlygų, jo autoriai teigia, kad toks smūgis gali praktiškai visą aplink esantį vitlokitą paversti merilitu. Tai reikštų, kad Marsas senovėje buvo gerokai drėgnesnis, nei teigiama pesimistiniuose vertinimuose. Visgi norint tiksliai tai išsiaiškinti, reikia į Žemę atgabenti uolienų tiesiai iš Marso. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications“.

Iš principo skristi į Marsą galima bet kada, tačiau kartais yra lengviau. Tokie „paleidimo langai“ atsiveria dvidešimčiai dienų kas 26 mėnesius. Artimiausias bus 2018-ųjų pavasarį, o sekantis – 2020-ųjų liepą-rugpjūtį.

Jau dabar žinome, kad tada į Marsą turėtų iškeliauti apie pustuzinį misijų. Tai ir NASA Mars-2020 marsaeigis, vadinamas Smalsiuko pusbroliu; ir Europos kosmoso agentūros ExoMars; ir SpaceX misija, neseniai nukelta iš 2018-ųjų.

Indija planuoja siųsti antrąjį orbitinį zondą, kuriame galbūt bus ir marsaeigis. Kinija ir Jungtiniai arabų emyratai planuoja savo pirmąsias misijas į Raudonąją planetą. Artėja įdomūs laikai.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Su avimis išbandyta dirbtinė gimda gali padėti neišnešiotiems kūdikiams (2)

Su neišnešiotais ėriukais sėkmingai išbandyta skaidraus skysčio pripildyta dirbtinė gimda galėtų padėti labai neišnešiotiems kūdikiams išvengti mirties arba neįgalumo visam gyvenimui, antradienį paskelbė mokslininkai.

Nuo mokslininkų ilgai nepasislapstysi: vienu ypu atrastos net 4 naujų tipų ląstelės (1)

Žmogaus organizmas yra nuodugniausiai ištyrinėta biologinė sistema, kokia tik egzistuoja. Tačiau nepaisant to, vis atrandama ir atrandama kas nors naujo. Štai, kad ir šįkart - aptiktos net keturių tipų naujos ląstelės apie kurių egzistavimą iki šiol nieko nežinota.

Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės (6)

Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei 50 metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui primena anekdotinę istoriją.

Pasiūlytas ironiškas nikotino atliekų perdirbimo būdas (3)

Tabako pramonė kasmet atsikrato apie 300 tūkst. tonų gamybos procese susidarančių nikotino atliekų. Toks didžiulis kiekis šios medžiagos ne tik itin kenksmingas gamtai: nuo jos žūsta vabzdžiai, vysta augalai, tačiau ir turi nemažą vertę. O verslas nelinkęs atsikratyti daiktu iš kurio galima papildomai uždirbti.

Erdvėlaivis neria į paskutinę misiją Saulės sistemoje (17)

Balandžio 26 d. erdvėlaivis Cassini pradeda paskutinę savo misijos dalį - „Grand Finale“, kurios metu praskris tarp Saturno ir jo žiedų.