Marse gyvybė tikrai buvo, gal yra ir dabar

 (83)
Europos kosminės agentūros (EKA) mokslininkai mano, kad gyvybė Marse buvo, gal yra ir dabar, todėl reikia rengti naują europiečių misiją į Raudonąją planetą, paimti mėginių, tirti juos.
© EPA-ELTA
"Marsas yra panašiausia į Žemę planeta mūsų Saulės sistemoje", - pareiškė Agustinas Chicarris, EKA projekto "Mars Express" mokslininkas savaitę trukusioje konferencijoje, kurioje iš viso pasaulio susirinkę mokslininkai aptarinėjo EKA Marso misijos duomenis.

Rasta didžiulė ledo jūra ties Marso pusiauju. Ji galėjo susidaryti mažiau kaip prieš 5 milijonus metų; pastebėta vulkaninės veiklos ženklų Šiaurės ašigalio zonoje. Įsitikinta, kad Marse nėra ozono sluoksnio, todėl planetos paviršių niokoja Saulės audros ir ultravioletiniai spinduliai.

Manoma, kad vandens garai išnaikino ozoną Marse. Reikėtų sunerimti ir dėl vandens garų koncentracijos didėjimo Žemės stratosferoje. Matyt, grėsmė ozono sluoksniui didėja dėl klimato šiltėjimo, mano prancūzų mokslininkas Jean-Loupas Bertaux.

"Gyvybės užuominos Marse vis stipresnės", - sako Vittorio Formisano, kurio grupė Marse rado metano ir formaldehidų. Jei tiek daug metano Marse pagaminama, vadinasi, ten esama gyvybės, teigia jis.

NASA Džonsono (Johnson) kosminio centro atstovas Everettas Gibsonas apklausė 250 konferencijoje buvusių mokslininkų. 75 procentai atsakė, jog gyvybė Marse buvo. Ar ten ir dabar yra gyvybė, 25 procentai atsakė "taip". Pasak E.Gibsono, tai bakterijos.

Jean-Pierre Bibringas kartu su kolegomis ieškojo vandens. "Radome vandens, bet ne tokia formos, kokios tikėjomės", - sakė jis. Vandenynų ir ežerų ten nebuvo pastaruosius 3 milijardus metų, karbonatai neslūgso plačiai. Vanduo Marse - tik ledo pavidalo.

Prie pusiaujo Gerhardas Neukumas stereofotografijos būdu nustatė 800 x 900 km plotą, kurį pavadino "užšalusia jūra", 50 m gylio, su 30 km pločio ledo laukais.

Marse aplinka itin atšiauri - dieną Saulės vėjas nupučia planetos medžiagas į kosmosą, skverbiasi gilyn į atmosferą. Naktį ašigalių rajonuose atmosferos temperatūra krenta iki minus 130 ar net 143 laipsnių Celsijaus.

Bet EKA direktorius Davidas Southwoodas tvirtina, kad europiečiai turi grįžti į Marsą. Reikia pinigų antrai EKA misijai, kad būtų atskleidžiamos Marso paslaptys.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Pirmą kartą nufilmuotas DNR atkartojimo procesas: anksčiau jis suprastas neteisingai

Pirmą kartą buvo nufilmuotas DNR atkartojimo arba replikacijos procesas. Mokslininkai tikėjosi tiesiog gyvai išvysti replikacijos eigą, t.y. pamatyti tai apie ką jau senai gerai žinoma teoriškai. Tačiau gautas vaizdas mokslininkus pribloškė. Pasirodo DNR replikacijos procesą supratome visiškai neteisingai.

Suprato, kaip driežai keičia lytį (4)

Dėl temperatūros pokyčių barzdotosios agamos embrionai, dar būdami kiaušinyje, iš moteriškos lyties gali virsti vyriška.

Paukščių kiaušinio forma nurodo gebėjimą skraidyti

Paukščių kaušinių forma gali būti įvairi, ne vien ovalo formos, rašo popsci.com. Tarpdisciplininė mokslininkų grupė atrado, kad skirtingos kiaušinių formos nurodo, ar paukštis gebės skraidyti.

Atokioje Kipro vietovėje – retas mozaikos pavyzdys

Archeologai Kipre rado faktiškai nė kiek neapgadintą grindų mozaiką, kurios amžius siekia beveik 2 tūkstančius metų. Šioje mozaikoje amžinti varžybų vaizdai, o radinys itin retas ir, kaip manoma, vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio radinių, menančių senovės pasaulį.

Ekspedicija Baltijos jūros dugne: ieškos tarpukario Lietuvos laivų

Klaipėdos mokslininkai rengiasi ieškoti Baltijos jūroje nuskandintų ir nuskendusių Lietuvos laivų, tarp jų – pirmojo nepriklausomo Lietuvos tarpukariu turėto karo laivo „Prezidentas Smetona“.