Marse gyvybė tikrai buvo, gal yra ir dabar

 (83)
Europos kosminės agentūros (EKA) mokslininkai mano, kad gyvybė Marse buvo, gal yra ir dabar, todėl reikia rengti naują europiečių misiją į Raudonąją planetą, paimti mėginių, tirti juos.
© EPA-ELTA
"Marsas yra panašiausia į Žemę planeta mūsų Saulės sistemoje", - pareiškė Agustinas Chicarris, EKA projekto "Mars Express" mokslininkas savaitę trukusioje konferencijoje, kurioje iš viso pasaulio susirinkę mokslininkai aptarinėjo EKA Marso misijos duomenis.

Rasta didžiulė ledo jūra ties Marso pusiauju. Ji galėjo susidaryti mažiau kaip prieš 5 milijonus metų; pastebėta vulkaninės veiklos ženklų Šiaurės ašigalio zonoje. Įsitikinta, kad Marse nėra ozono sluoksnio, todėl planetos paviršių niokoja Saulės audros ir ultravioletiniai spinduliai.

Manoma, kad vandens garai išnaikino ozoną Marse. Reikėtų sunerimti ir dėl vandens garų koncentracijos didėjimo Žemės stratosferoje. Matyt, grėsmė ozono sluoksniui didėja dėl klimato šiltėjimo, mano prancūzų mokslininkas Jean-Loupas Bertaux.

"Gyvybės užuominos Marse vis stipresnės", - sako Vittorio Formisano, kurio grupė Marse rado metano ir formaldehidų. Jei tiek daug metano Marse pagaminama, vadinasi, ten esama gyvybės, teigia jis.

NASA Džonsono (Johnson) kosminio centro atstovas Everettas Gibsonas apklausė 250 konferencijoje buvusių mokslininkų. 75 procentai atsakė, jog gyvybė Marse buvo. Ar ten ir dabar yra gyvybė, 25 procentai atsakė "taip". Pasak E.Gibsono, tai bakterijos.

Jean-Pierre Bibringas kartu su kolegomis ieškojo vandens. "Radome vandens, bet ne tokia formos, kokios tikėjomės", - sakė jis. Vandenynų ir ežerų ten nebuvo pastaruosius 3 milijardus metų, karbonatai neslūgso plačiai. Vanduo Marse - tik ledo pavidalo.

Prie pusiaujo Gerhardas Neukumas stereofotografijos būdu nustatė 800 x 900 km plotą, kurį pavadino "užšalusia jūra", 50 m gylio, su 30 km pločio ledo laukais.

Marse aplinka itin atšiauri - dieną Saulės vėjas nupučia planetos medžiagas į kosmosą, skverbiasi gilyn į atmosferą. Naktį ašigalių rajonuose atmosferos temperatūra krenta iki minus 130 ar net 143 laipsnių Celsijaus.

Bet EKA direktorius Davidas Southwoodas tvirtina, kad europiečiai turi grįžti į Marsą. Reikia pinigų antrai EKA misijai, kad būtų atskleidžiamos Marso paslaptys.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Titano istorija: žvilgsnis į mums nepažįstamą pasaulį (3)

Balandį NASA erdvėlaivis „Cassini“ leisis į savo 126-ąją ir paskutinę misiją aplink Saturno palydovą Titaną.

Astronautai penktadienį eina į atvirą kosmosą nuo 12.30 val. tiesiogiai (37)

Du astronautai, prancūzas ir amerikietis, penktadienį turi išeiti iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) į atvirą kosmosą ir atlikti orbitinės laboratorijos modernizavimo darbus rengiantis būsimų įgulų atvykimui.

Istorija, kuri iki šiol kelia konfliktus (50)

Lenkijoje atidarytas vyriausybės ir istorikų konflikto epicentre esantis Antrojo pasaulinio karo muziejus.

Neįtikėtinai brangūs deimantai atskleidžia paslapčių (9)

Kai kurie žmonės matydami milžinišką deimantą galvoja – noriu jo. O štai geologas Evanas Smithas tokiu atveju galvoja, kad norėtų jį ištyrinėti.

Kaip iš reklamos: sukurta žaibo greitumu teršalus surenkanti medžiaga (6)

Rodos laikas, kai į aplinką išsilieję teršalai reiškia ne ką kitą kaip tik katastrofą, pagaliau praeityje. Mokslininkai sukūrė kempinę primenančią medžiagą, galinčią absorbuoti iki 90 proc. savo pačios svorio teršalų. O tai, kaip greitai šis procesas vyksta, tiesiog užburia, ir demonstracinį video norisi žiūrėti dar ir dar kartą.