Regis, keletas Marso didžiulių kanalų radosi iš akmenimis nusėtų gilių plyšių ir kraterių dugno.
„Šiais kanalais turėjo tekėti daugybė vandens“, sako Victoras Bakeris iš Arizonos universiteto Tuksone (JAV). Tačiau reljefas išlikęs nuo tada, kai Marsas virto šalta dykuma, kokią matome dabar. Tad iš kur atsirado vanduo?
Manuelis Roda iš Utrechto universiteto Olandijoje atidžiau pažiūrėjo į kraterį Aram Chaos. Nuo kraterio driekiasi 10 km pločio ir 2 km gylio kanalas. M. Roda su kolegomis apskaičiavo, kad tokio kanalo išgraužimui maždaug per mėnesį pro jį turėjo pratekėti beveik 90 000 kubinių kilometrų vandens.
Komandos nuomone, ežeras kraterį pripildė dar tais laikais, kai Marsas buvo šiltas. Planetai atvėsus, ežeras užšalo ir pasidengė izoliaciniu nuosėdų sluoksniu. Tuo pačiu metu geoterminė energija šildė ledą iš apačios, sukurdama skystą sluoksnį.
Po tūkstančių metų nuosėdų sluoksnis staiga sugriuvo, pralauždamas ledą ir išlaisvindamas į paviršių besiveržiantį vandenį. Iki tol ežere galėjo glaustis mikrobų pasaulis, kuris netgi galėjo pereiti į neaktyvią fazę, kai vanduo vėl užšalo.
„Gali būti, kad mikrobai tik ir laukia, kol išgręšime skylę, pasiimsime mėginį ir juos atgaivinsime“, sako V. Bakeris.
