Mokslininkams pirmą kartą Žemės magnetinį lauką pavyko išmatuoti XIX amžiaus pradžioje – paaiškėjo, jog magnetinis ir geografinis Šiaurės polius nesutampa. Magnetinis Šiaurės polius išsidėstęs netoli Kanados Ellesmere salos – kitaip tariant, beveik už 1600 km nuo geografinio šiaurės ašigalio.
XX amžiaus pradžioje paaiškėjo, jog magnetiniai poliai nuolat migruoja, o dar vėliau paaiškėjo, jog jų judėjimo greičiai yra labai nevienodi. Štai 1904 metais Šiaurinio magnetinio poliaus padėtis per metus pasikeitė 15 km, o 2007 metais migracijos greitis pasiekė 60 km atstumą per metus.
Geologų teigimu, polių migraciją nulemia skysto metalo Žemės branduolio dinamika – šis judėjimas sukuria sroves, kurios savu ruožtu kuria Žemės magnetinį lauką. Tuo pačiu mokslininkai neatmeta galimybės, jog tokie procesai gali su laiku apkeisti Šiaurinį ir Pietinį magnetinį polių vietomis. Pasak mokslininkų, tai jau yra ne kartą įvykę Žemės istorijoje.
Žemės magnetinis laukas yra labai svarbus gyvybės egzistavimo faktorius – jis apsaugo mūsų planetą nuo taip vadinamo Saulės vėjo bei tolimojo kosmoso spinduliuotės. Be apsaugos, kosminė radiacija labai greitai sunaikintų dabartinę Žemės gyvybę.
