Bet apžvalgos nuolat atskleidžia: nors asmeniškai individai yra optimistai, visuomeniškai jie – pesimistai. Danas Stangleris tai vadina „neapsunkinančia kognityvinio disonanso, kuris būdingas mums visiems, forma“.
Į visuomenės ir žmonijos ateitį žmonės paprastai žiūri niūriai. Taip yra todėl, kad jie nenori rizikuoti: daugybė šaltinių patvirtina, jog kažkokios pinigų sumos žmonės intuityviai kur kas labiau nenori prarasti, nei nori tokią pačią sumą laimėti. Atrodo, pesimizmo genai tiesiogine to žodžio prasme gali būti dažnesni už optimizmo genus: tik maždaug 20 proc. žmonių yra homozigotiški pagal serotonino transporterio ilgo geno versiją, kuri galbūt jiems dovanoja genetinį polinkį žiūrėti į šviesiąją pusę. (Noras rizikuoti, galimai siejamas su optimizmu, taip pat iš dalies yra paveldimas: 7 kartus pasikartojanti DRD4 geno versija atsakinga už 20 proc. finansinio rizikavimo atvejų ir dažnesnė šalyse, kuriose didžiąją gyventojų dalį sudaro imigrantų palikuonys.)
Augant vidutiniam šalies populiacijos amžiui, žmonės darosi vis labiau neofobiški ir paniurę. Gyvuoja ir didžiulis asmeninis suinteresuotumas pesimizmu. Jokia labdaros organizacija nepadidina savo darbui skiriamų sumų sakydama, kad reikalai eina geryn. Joks žurnalistas niekada neatsidūrė pirmajame puslapyje, savo redaktoriui pasakęs, kad nori parašyti straipsnį apie tai, kad dabar nelaimė mažiau tikėtina.
Gera naujiena nėra jokia naujiena, todėl žiniasklaidos megafonas atitenka politikui, žurnalistui ar aktyvistui, kuris geba įtikinamai perspėti apie artėjančią nelaimę. Dėl to spaudimo grupės ir jų klientai žiniasklaidoje neriasi iš kailio, kad surastų net džiugiausios statistikos apie pražūties prošvaistes.
Apokaholikai (tai Harry Alexanderio terminas – save jis vadina sveikstančiu apokaholiku) išnaudoja natūralų žmogaus prigimties pesimizmą, įgimtą kiekvieno žmogaus reakcionierių, ir iš jo pelnosi. 200 m. pesimistai valdė visas antraštes, nors kur kas dažniau buvo teisūs optimistai. Be abejo, yra dalykų, kurie eina blogyn. Transporto spūstys ir nutukimas – dvi didžiosios problemos, tačiau abi jos yra gausos rodiklis, ir mūsų protėviai būtų pasijuokę iš idėjos, kad tokia maisto ir transporto gausa yra blogas dalykas. Netrūksta ir atvejų, kai pesimistų buvo per daug nepaisoma. Per mažai žmonių įsiklausė į nerimą, išreikštą dėl A. Hitlerio, Mao, Al-Qaeda ir rizikingų nekilnojamojo turto paskolų – ir tai tik keletas problemų.
Bet pesimizmas turi savo kainą. Jei aiškinsime vaikams, kad reikalai gali eiti tik blogyn, jie mažiau nuveiks, kad tai neišsipildytų. Aštuntajame dešimtmetyje, kai buvau Anglijos paauglys, laikraščiuose prisiskaičiau apie viską: senka naftos ištekliai, artinasi cheminio vėžio epidemija, tuoj pradės trūkti maisto, ir ateis ledynmetis; neišvengiamas santykinis ekonominis mano šalies nuosmukis ir tikėtinas absoliutus jos nuosmukis. Staigus suklestėjimas ir plėtros greitėjimas, kurį Anglija patyrė devintajame–dešimtajame dešimtmetyje, be to, sveikatos, gyvenimo trukmės ir aplinkos pagerinimas man buvo tikrai netikėta.
Būdamas maždaug 21 m., supratau, kad niekas niekada nieko optimistiško man apie žmonijos ateitį nepasakė – jokioje knygoje, kino filme ar net bare. Tačiau vėliau darbų, ypač moterims, atsirado daugiau, sveikata gerėjo, otai ir lašišos grįžo į vietines upes, pagerėjo oro kokybė, iš vietinio oro uosto prasidėjo pigūs skrydžiai į Italiją, telefonai tapo nešiojami, o didžiuosiuose prekybos centruose atsirado vis daugiau pigesnio ir geresnio maisto. Mane ėmė pyktis, kad niekas nemokė ir nesakė, jog pasaulis gali tapti daug geresnis; man buvo sudarytas įspūdis, kad tai neįmanomas dalykas. Kaip ir mano vaikams šiandien.
Apie knygą
Naujausia M. Ridley knyga, kurioje motyvuotai įrodinėjama, kad žmonijos gyvenimas nuolat gerėja. Iškilus problemoms ar sunkumams, žmonių išradingumas visuomet pasiūlo išeitį. Pradedant žemės ūkiu, ir baigiant informacinėmis technologijomis. Esmė – mainai ir darbo pasidalijimas, kurie daro stebuklus. Labai platus pavyzdžių spektras – nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Aiškiai ir puikia kalba parašyta knyga.
Du šimtus metų viešajame diskurse dominavo pesimistai, teigiantys, kad reikalai vis prastės. Bet iš tiesų, gyvenimas tik gerėja, ir dargi įgydamas pagreitį. Maisto prieinamumas, pajamos, gyvenimo trukmė auga; ligos, vaikų mirštamumas, prievarta pasaulyje mažėja. Afrika seka Aziją mažindama skurdą; Internetas, mobilieji telefonai, siuntos gerina žmonių gyvenimus kaip niekada anksčiau.
Savo drąsiame ir pagrįstame paaiškinime kaip žmonijos kultūra teigiamai vystosi per darbo pasidalijimą ir mainus, autorius Mattas Ridley ne tik aprašo kaip viskas juda gerąja kryptimi. Jis paaiškina kodėl. Įžvalgi, gaivi knyga, apimanti visas žmonijos istorijos ribas – nuo Akmens amžiaus iki Interneto – pakeis jūsų mąstymą apie pasaulį teigiama kryptimi.
Apie projektą
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.
LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.
