Tyrimo metu išsiaiškinta, kad kasdien žiūrint televizorių po 2,5 – 5 valandas, mirties nuo embolijos tikimybė padidėja net 70 proc.
Mokslininkai ištyrė 86 000 žmonių televizoriaus žiūrėjimo ypatumus nuo 1988-ųjų iki 1990-ųjų, ir sekė šių žmonių gyvenimo eigą dar 19 metų.
Buvo išsiaiškinta, kad padidinus kasdienį televizoriaus žiūrėjimo laiką 2 valandomis, mirtino krešulio susiformavimo tikimybė išauga 40 proc. Asmenys, televizorių žiūrintys daugiau nei 5 valandas per dieną turi dvigubai didesnę galimybę mirti nuo embolijos nei tie, kurie žiūri televizorių mažiau nei 2,5 valandos.
Per 19 stebėjimo metų buvo užfiksuotos 59 mirties nuo plaučių embolijos atvejų.
Osakos universiteto daktaras ir vienas iš tyrimo autorių, Toru Shirikawa, perspėja, kad dėl ilgėjančio laiko, praleisto prie televizoriaus ekrano, gali būti kaltas besaikiškumas.
„Šiandien, kai viskas pasiekiama internetu, galima vartoti terminą „besaikiškumas“ aprašyti reiškiniui, kai vienu prisėdimu peržiūrima daug tos pačios programos ar serialo serijų“ – teigia jis. „Toks šio reiškinio populiarumas gali greitai peraugti į įprotį“.
Plaučių embolija – pavojinga liga, susijusiu su plaučių funkcijų sutrikimais ir sulėtėjusia kraujotaka.
Daugiausiai nuo šios ligos kenčiančių žmonių galiausiai miršta, o jų mirtis būna staigi ir neprognozuojama.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į gyvenimo būdą, galimai turėjusį įtakos jų tyrimo rezultatams, ir priėjo išvadą, kad, be laiko, praleisto prie televizoriaus, daugiausiai prie plaučių embolijos prisideda nutukimas.
Mokslininkai teigia, kad ilgai žiūrėti televizorių galima, tačiau būtina imtis atsargumo priemonių, panašių į keliaujantiems ilgais lėktuvų reisais. Jie pataria kas valandą atsistoti, pasimankštinti, pavaikščioti ar padaryti raumenų tempimo pratimų. Jie taip pat teigia, kad sportavimas, svorio metimas ir vandens gėrimas taip pat padeda.
