Radinius apžiūrėjęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Linas Daugnora sako beveik neabejojantis, kad tai stambaus suaugusio mamuto kaulai – dalis kaklo slankstelio ir dubens fragmentas. Abu kaulai rasti maždaug prieš savaitę, pajūryje.
Mokslininkai sako, kad kaulus galėjo atnešti ledynai, tačiau neatmeta, kad tai gali būti ir čia gyvenusių iki 4 metrų ilgio, apie 7 tonas svėrusių priešistorinių gyvūnų liekanos.
„Amžiaus dabar negalime pasakyt. Reikėtų atlikt radijo karboninius tyrimus. Bet šiaip paskutinis šitoje vietoj rastas mamuto dantis buvo tirtas Klaipėdos universiteto lėšomis. Suomijoje nustatyta, kad kaului 27 000 metų“, – sako mokslininkas L. Daugnora.
Lietuvos muziejuose, anot mokslininko, yra per 40 įvairiose vietose rastų mamutų kaulų fragmentų, tačiau daugiausiai tai jų dantys: per gyvenimą, trukdavusį maždaug 130 metų, mamuto dantys pasikeisdavo 6 kartus.
Šie kaulai rasti Olando kepurės atodangoje, kuri dabar jau yra užvirtusi. Mokslininkas sako sieksiąs, kad radimvietė būtų ištyrinėta nuodugniau.
„Nežinau, ar tai įmanoma, nes tai yra nacionalinio parko teritorija ir kažin, ar ją iš viso galima kasinėti. Bet jeigu būtų galimybė šiek tiek patyrinėti, tikėtina, kad mes rastume ne tik mamutų, bet ir kitų gyvūnų, kurie tuo pačiu laikotarpiu gyveno“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas.
Lietuvoje seniausios priešistorinio gyvūno liekanos rastos Prienų rajone: nustatyta, kad gauruotojo raganosio kaulų fragmentai yra daugiau nei 44 tūkstančių metų amžiaus.
