Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
 
22
Registruoti (0) Anonimiški (22)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

„SpaceX“ iškėlė pirmuosius pasaulyje palydovus su vien joniniais varikliais (9)

2015 kovo mėn. 2 d. 17:52
SpaceX raketos startas
AP/Scanpix
JAV bendrovės „SpaceX“ raketa, sekmadienį startavusi iš Kanaveralo kyšulio oro pajėgų stoties Floridoje, iškėlė į orbitą pirmuosius pasaulyje palydovus, kurių trajektorija bus koreguojama tik joniniais varikliais.

Septyni megaprojektai, galintys pakeisti pasaulį (10)

2015 kovo mėn. 2 d. 16:58
Esame statę kanalus tarp vandenynų ir tunelius po jūra. Bet kai kurie inžinieriai galvoja plačiau. Daug, daug plačiau

Astronomas atskleidė: „Simpsonai“ mums meluoja jau 26 metus (134)

2015 kovo mėn. 2 d. 14:14
Elonas Muskas Simpsonų seriale
Stopkadras
Žymus astronomas Philas Plaitas yra didelis kosmoso kelionių entuziastas. Todėl, savaime suprantama, sužinojęs, kad bus rodoma šio jau 26 metus rodomo animacinio filmo serija apie „SpaceX“ vadovą Eloną Muską, jis labai susidomėjo, rašo slate.com.

Juodi tamsiosios materijos darbeliai (9)

2015 kovo mėn. 2 d. 12:59
Daugiau, nei 99 proc. visų kada nors mūsų planetoje gyvenusių rūšių dabar yra išnykusios, ir nors didžiąją šių išmirimų dalį galima priskirti konkurencijai ar negebėjimui prisitaikyti, daug išnyko ir per dramatiškus kataklizmus. Fosilijos rodo, kad šie masiniai išmirimai vyksta periodiškai, maždaug 26 – 30 milijonų metų ciklais – o tai įdomu, nes panašiai tiek laiko trunka Saulės kelionė aukštyn ir žemyn per galaktikos diską, kertant Paukščių Tako centrinę liniją.

Koks būtų vaizdas, jei į Žemę pataikytų 500 km skersmens asteroidas? (107)

2015 kovo mėn. 2 d. 10:27
Žemė yra mėtyta ir vėtyta. Asteroidų smūgius jai teko iškentėti toli gražu ne kartą ir ne du. Ne kartą mūsų planetoje tokie smūgiai buvo katastrofiški net jei asteroido tiesioginis smūgis įvykdavo visai kitoje Žemės pusėje. Žinoma, kur kas daugiau buvo tokių atvejų, kai smulkesni asteroidai suirdavo dar atmosferoje, rašo iflscience.com.