Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
Registruoti (0) Anonimiški (22)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Parodojo Honkonge - itin tikroviškai atrodantis robotas humanoidas (16)

Susipažinkite su Hanu – robotu humanoidu, kuris vienu mygtuko paspaudimu gali šypsotis, suraukti antakius, mirkčioti ar net elgtis kaip girtas. Per vieną elektronikos parodą Honkonge žiūrovus žavinčio Hano veido išraiškas kontroliuoja 40 variklių. Juos slepia unikali, į žmogaus odą panaši medžiaga, vadinama „Frubber“, arba „Flesh Rubber“ („Raumenų guma“).Neįtikėtinai tikroviškas androidas taip pat gali atpažinti ir interpretuoti tikrų žmonių, su kuriais bendrauja, išraiškas.

Dieta atominei elektrinei: ką daryti, kad elektra būtų ir pigi, ir saugi? (37)

Jus dairotės parduotuvėje bio, eko prekių ženklų ir produktų? Jums skauda širdį dėl kertamų Amazonės miškų? Sunku be širdgėlos žiūrėti reportažus apie ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje? Kraupu beskaitant reportažus iš Fukušimos tragedijos vietos? Esate įsitikinę, kad atominės jėgaines vieta yra istorijos sąvartyne, kartu su anglies, dujų ir kitomis atgyvenusiomis technologijomis?

Aptikti įrankiai, pagaminti tada, kai dar žmonių nebuvo (106)

Patys seniausi akmeniniai įrankiai gali paneigti teoriją, kad sudėtinga įrankių gamyba prasidėjo kartu su Homo genties, kuriai priklauso ir šiuolaikiniai žmonės, atsiradimu. 3,3 mln. metų senumo artefaktai, praėjusią savaitę pristatyti per vieną konferenciją Kalifornijoje, buvo sukurti kur kas anksčiau, negu pasirodė pirmieji Homo atstovai. Tai reiškia, kad dar senesniems žmonių protėviams pakako proto ir gabumų gamintis sudėtingus įrankius, rašo nature.com.

Koks yra 170 metų Baltijos jūros dugne gulėjusio šampano skonis? (26)

2010 metais narai Baltijos jūros dugne, ties Suomijos pakrante, aptiko liekanas laivo, kuris prieš 170 metų nesėkmingai plukdė alkoholio krovinį. O mokslininkai atliko išsamią jūros dugne visą tą laiką gulėjusio šampano skonio analizę.

„Hubble“ teleskopas penktadienį švenčia 25 gimtadienį (2)

„Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena iš apdovanotųjų institucijų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.