Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
 
22
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Mokslininkai pasigedo žvaigždžių: jas surijo tamsioji materija? (54)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 13:42
Pac-Man
AOP nuotr.
Mokslininkai teigia, kad tamsioji materija besisukančias žvaigždes netoli mūsų galaktikos centro galėjo paversti juodosiomis bedugnėmis. Toje vietoje mokslininkai tikėjosi aptikti daugybę tankių, besisukančių žvaigždžių, vadinamų pulsarais, kurių Paukščių take yra gana daug.

Paskelbtas „Philae“ atsitrenkimo į kometą garso įrašas (32)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 14:11
Pastarąją savaitę daugiausiai dėmesio sulaukiantis mokslinis projektas – zondo „Rosetta“ autonominio modulio „Philae“ nusileidimas ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos – papildytas dar vienu labai įdomiu dabar jau viešai prieinamu punktu. „Philae“ akustiniai jutikliai užregistravo traškų bumbtelėjimą į kometos paviršių.

Juodosios bedugnės net milijardų šviesmečių atstumais rikiuojasi į tvarkingas eilutes (49)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 13:52
Taip iš tiesų turėtų atrodyti juodoji bedugnė
Stopkadras/Youtube.com
Supermasyviąsias juodąsias bedugnes, kurios dažniausiai tūno galaktikų centruose, skiria nesuvokiami toliai – milijonai ir net milijardai šviesmečių. Galima įsivaizduoti mokslininkų nustebimą išsiaiškinus, kad šitokiais atstumais viena nuo kitos nutolusios visatos siaubūnės darniai lygiuoja, tarsi visatoje jos lyg karoliukai būtų suvertos ant kažkokių išsiraizgiusių neapčiuopiamų gijų.

Vos už 90 mln. šviesmečių nuo Žemės gali tūnoti benamė juodoji bedugnė (37)

2014 lapkričio mėn. 20 d. 16:46
Juodoji skylė
NASA nuotr.
Analizę atlikę mokslininkai mano, jog už 90 mln. šviesmečių nuo Žemės esantis neįprastas objektas gali būti supermasyvi juodoji bedugnė, kuri buvo išmušta iš savo galaktikos po susidūrimo su kita galaktika. Jei paaiškėtų, kad tai tiesa, tuomet mokslininkai bus atradę pirmą tokio tipo objektą.

NASA paskelbė žemėlapį, kuriame pažymėtos asteroidų kritimo vietos per pastaruosius 20 metų (5)

2014 lapkričio mėn. 20 d. 16:18
NASA paviešino naują žemėlapį, kuriame pažymėtas kiekvienas Žemės atmosferon įskriejęs asteroidas nuo 1994 iki 2013 m. Iš viso tokių suskaičiuota 556.