Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
 
22
Registruoti (0) Anonimiški (22)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

NASA zondas užfiksavo raiškiausią žmonijos istorijoje nykštukinės planetos vaizdą (14)

2015 sausio mėn. 28 d. 17:35
Cereros vaizdas iš zondo Dawn
NASA nuotr.
NASA tarpplanetinis zondas „Dawn“ į Žemę atsiuntė kol kas pačių raiškiausių visų laikų nykštukinės planetos Cereros nuotraukų. Vaizdai užfiksuoti zondui esant 237 000 km atstumu nuo Cereros, sausio 25 dieną. Tiesa, netrukus šis kosminis aparatas pateiks dar gražesnių vaizdelių – tai bus pirmasis žmogaus pagamintas aparatas, aplankysiantis nykštukinę planetą, savo pranešime rašo NASA

Žiedų valdovė: atrasta milžiniška planeta su 30 žiedų ir Žemės dydžio mėnuliais (6)

2015 sausio mėn. 28 d. 15:03
Saturno žiedų sistema nuo vieno krašto ligi kito būtų per didelė ir į tarpą tarp Žemės ir Mėnulio netilptų. Tačiau Saturno žiedų sistema – juokas, palyginus su gigantiška žiedine sistema, kuri buvo atrasta ne taip toli Saulės sistemos. Astronomai atrado įspūdingą planetą, kurią juosia daugiau kaip 30 žiedų! Pastarieji tokie dideli ir tankūs, kad iš jų formuojasi Žemės dydžio mėnuliai.

Čeliabinsko meteorito fragmentas per du pastaruosius mėnesius „paaugo“ (100)

2015 sausio mėn. 28 d. 13:06
Įsivaizduokite, kad per du mėnesius jūsų svoris padidėja 32 kilogramais. Tikriausiai ne juokais supanikuotumėte. O kaip turėtų jaustus mokslininkai, kurie dviejų mėnesių skirtumu pasvėrę tą patį Čeliabinsko meteorito fragmentą nustatė būtent tokį svorių neatitikimą?

Atrasta seniausia žinoma žvaigždės su planetomis sistema (12)

2015 sausio mėn. 28 d. 12:41
Tarptautinė mokslininkų komanda atrado seniausią žinomą žvaigždės ir planetų sistemą, atsiradusią Visatos pradžioje. Nustatyta, kad aplink į Saulę panašią žvaigždę skrieja penkios Žemės dydžio planetos.

Alaus garbei pavadintas meteorito mineralas – laiko kapsulė

2015 sausio mėn. 28 d. 11:27
Karlsbergitas
Creative Commons
Atsektas Žemės atmosferos azoto kelias nuo besisukančio dulkių ir dujų disko, suformavusio mūsų planetų sistemą ir netgi galėjusio tiekti organinėse reakcijose dalyvavusį amoniaką. Visa tai sužinota iš Antarktidoje rasto meteorito, pavadinto populiarios alaus rūšies garbei.