Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
 
22
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Rusijos inžinieriai susigrąžino palydovo su gekonais kontrolę (9)

2014 liepos mėn. 28 d. 18:23
Gekonų stebėjimo įranga, skirta palydovui "Foton-M" ("Roskosmos" nuotr.)
Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ paskelbė, jog susigrąžino orbitoje besisukančio palydovo „Foton-M4“ kontrolę. Prieš savaitę paleistame palydove vykdomi biologiniai eksperimentai, kuriuose dalyvauja gekonai, musės, augalų sėklos ir įvairių rūšių mikroorganizmai.

Ar dinozaurai galėjo išlikti ir po asteroido smūgio? (2)

2014 liepos mėn. 28 d. 15:32
Tiranozauras
AOP nuotr.
Pasirodo, dinozaurams tiesiog žiauriai nepasisekė. Naujausi tyrimai byloja štai ką: jei asteroidas į Žemę būtų trenkęsis keliais milijonais metų anksčiau ar vėliau, būtų išlikę ne tik krokodilai.

Kardaševo skalė: kosminių civilizacijų tipai (19)

2014 liepos mėn. 28 d. 14:56
Žmonijos civilizacija kol kas nė vienam iš tų tipų nepriskiriama. Žmonės tebėra „nulinukų“ stadijoje, su kuria atsisveikinti pavyks, ko gero, dar labai labai negreit. Yra manančių, kad žmonija kol kas tėra vienos dienos sulaukęs naujagimis, kuriam net iki pirmojo žingsnio dar augti, augti. Vis dėlto, kokie tie civilizacijų tipai ir kas jiems būdinga?

Akumuliatorių srityje atrastas „Šventasis Gralis“ (14)

2014 liepos mėn. 28 d. 13:48
Viso pasaulio inžinieriai jau ilgą laiką ieškojo būdų sukurti mažesnius, pigesnius, efektyvesnius daugkartinio naudojimo akumuliatorius – juk jie naudojami praktiškai visur, nuo mūsų kišeninių įrenginių iki elektromobilių. Bet vienai mokslininkų grupei iš Stenfordo universiteto (JAV) pavyko tai, ką galima būtų pavadinti „Šventojo Gralio atradimu“ - jie sukūrė stabilų gryno ličio anodą. Inžinieriai šio tikslo nesėkmingai siekė jau kelias dešimtis metų.

Į Lietuvą atvyksta genetinį „padidinimo stiklą“ sukūręs Nobelio premijos laureatas (2)

2014 liepos mėn. 28 d. 13:07
Kary B. Mullis
AOP nuotr.
Į Lietuvą atvyksta žmogus, išradęs dabar laboratorijose plačiai naudojamą būdą, padedantį lengvai kopijuoti ir dauginti DNR segmentus – Nobelio premijos laureatas Kary B. Mullis (JAV). Jis skaitys pranešimą rugsėjo 10-12 d. Vilniuje vyksiančio antrojo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2014“ pirmojoje plenarinėje sesijoje.