Lietuvos mokslo premijų laureatai tikisi savo darbų tęsėjų

 (22)
Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

ELTA
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

„Boeing“ bando naują lazerinį ginklą (18)

„Boeing“ Naujoje Meksikoje, Albukerkyje, pristatė naujausią kovos su kariniais bepiločiais technologiją. Skelbiama, kad šis ginklas žymiai mažesnis ir lengvesnis nei ankstesni prototipai. Naujoji mobili lazerinio ginklo sistema (Compact Laser Weapons System) veikia gana paprastu principu – ginklas į taikinį nukreipia galingą energijos pliūpsnį, kurio pakanka padegti ir sugadinti bepilotį, teigia bendrovės atstovai.

Pamatykite iš arti: stulbinančios laboratorijos, „kiečiausi“ verslininkai (1)

Dvyliktasis Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, vyksiantis rugsėjo 10–19 dienomis, technologijų ir mokslo išradimais išjudins net dešimt Lietuvos miestų. Tarp daugiau kaip 300 renginių – įvairūs praktiniai užsiėmimai, padėsiantys moksleiviams patiems išbandyti inovatyvias technologijas įvairiose verslo srityse. Aplankę šiuolaikines aukštųjų technologijų ir tradicines įmones, jie pasitikrins savo verslumo gebėjimus, išgirs apie perspektyvias profesijas ir šiuolaikines investavimo bei finansines priemones.

Mokslininkai kiša koją piktadariams: alibi neteks akimirksniu

Žiedadulkė - augalo dalis, būtina jam išgyventi. Jų yra visur: ore, ežeruose, pelkėse, dirvožemyje. Vėjadulkiai augalai jų gamina tūkstančius, milijonus ar net milijardus. Milžiniškas žiedadulkių kiekis kasmet plačiai pasklinda po visą pasaulį. Vargu ar rasime kampelį, kuriame nebūtų nei vienos žiedadulkės. Kas slypi žiedadulkėje?

CERN susidomėjo Lietuvos mokslininkais: proveržio tikimasi bent dviejose srityse (6)

Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri Denarie, rašoma pranešime spaudai.

Marso eksperimentas: šeši mokslininkai metus praleis visiškoje izoliacijoje (14)

Snaudžiantis Mauna Loa ugnikalnis Havajuose vėl taps NASA eksperimento vieta. Šeši mokslininkai – trys vyrai ir trys moterys visu metus čia gyvens visiškoje izoliacijoje. Eksperimento dalyviai gyvens dviejų aukštų kupole, kurio skersmuo – 11 metrų, o aukštis – 6 metrai. Viduje yra oro regeneracijos ir valymo įrenginys, taip pat specialaus maisto kosmosui atsargos metams.Eksperimento tikslas – ištirti medicinines ir psichologines problemas, su kuriomis gali susidurti kosminio laivo ekipažas kosmose.