Naktinį dangų stebintys lietuviai pradėjo ruošti savo astronominę ir fotografijos įrangą dar tada, kai šis dangaus kūnas buvo matomas tik pietų pusrutulio gyventojams. Vos tik C/2014 Q2 tapo matoma iš Lietuvos, astronomų klube „Albireo“ pasipylė įspūdingos kometos nuotraukos, darytos skirtingose šalies vietose. Astrofotografai užfiksavo kometos uodegą ir žalsvai mėlyną branduolį. Tokia spalva atsiranda degant cianogenui ((CN)2) ir anglies junginiams kometoje, kai ši artėja prie Saulės.
Atsidūrusi arčiausiame savo trajektorijos taške nuo Saulės, Lovejoy buvo puikiai matoma pro žiūronus ar net plika akimi būnant toliau nuo didmiesčių šviesų. Paskutinių stebėjimų metu kai kurie astronomai dalinosi savo patirtimi, esą kovo 16-sios naktį kometa atrodė „nublyškusi“, tarsi skrendanti tolyn, tačiau pro 8 colių „dobsoną“ dar puikiai matoma ir vizualiai primena kamuolinį žvaigždžių spiečių.
Tą pačią naktį, nuosavoje observatorijoje Lovejoy kometą stebėjęs Henrikas Selevičius sugebėjo ją įamžinti nuostabiose nuotraukose:
Gintas Rudzevičius, savo asmeninėje observatorijoje Keturvalkiuose (Vilkaviškio raj.), taip pat padarė įstabių Lovejoy kadrų:
G. Rudzevičiaus animacija:
