Vievyje įsikūręs Žemės gelmių informacijos centras pasitinka įspūdingais rieduliais. Daugiau kaip keturių hektarų plote jų – per 500. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie sukomponuoti tik dėl grožio, tačiau iš tiesų ledynų iš Skandinavijos atvilkti, o vėliau iš įvairiausių Lietuvos vietovių surinkti akmenys suskirstyti į 35 grupes pagal cheminę sudėtį ir kilmę.
„Jie suskirstyti pagal vadinamą petrografinę klasifikaciją, tai yra pagal sudėtį, kilmę, jie daugiau skirti ir įdomūs savo sudėtim, struktūra yra studentams. [...] Atrodytų, jie visi pilki, vienodi. Visi akmenys arba, kaip žemaičiai sako „kūliai“, o iš tikrųjų jie turi savo labai turtingą istoriją, labai įdomi kiekvieno sudėtis, kiekvienas skirtingas. Geologas pasakytų pagal mineralinę sudėtį daugybę daugybę jų pavadinimų“, – sako Žemės gelmių informacijos centro vadovas Vytautas Puronas.
Dažnas įsivaizduoja, kad Lietuvoje, kur nėra nei kalnų, nei ugnikalnių, nei gilių urvų, geologams nėra ką veikti, tačiau geologui V. Puronui tai kelia šypseną. Jo teigimu, Žemės susidarymą, istoriją ir sandarą tyrinėjantiems mokslininkams darbo mūsų šalyje – apstu. Tai liudija ir Žemės gelmių informacijos centro kieme stūksantis nebeeksploatuojamas gręžimo bokštas, naudotas daugybei geologinių tyrimų.
„Mes įpratę, kad bibliotekose, rankraščiuose yra žmonijos istorija, kuriai yra tūkstančiai metų. O čia yra istorija, kuriai – milijonai ir milijardai metų, todėl geologams tuos milijardus metų išnagrinėt ir pagal tai dar ir nuspėt, kas gali po kelių milijonų ar po šimtų milijonų būti mūsų teritorijoje, tai – didžiuliai darbai“, – teigia V. Puronas.
Žemės gelmių informacijos centre – geologų rojus. Čia galima apžiūrėti ne tik gausybę įvairiausių iškasenų pavyzdžių – šiose patalpose įkurdinta ir vienintelė mūsų šalyje kerno saugykla. Kernu vadinami cilindriniai uolienos stulpeliai, gaunami gręžiant žemės gelmes. Nuo 1953-iųjų Lietuvoje išgręžti uolienų cilindrai iš 386 gręžinių saugykloje sudėti į 23 tūkstančius dėžių, o kai kurios saugomos uolienos, susiformavusios prieš daugiau kaip 500 milijonų metų. Mokslininkams tai – tikras lobynas, į kurį investuotos didžiulės sumos – skaičiuojama, kad vieno metro kerno paėmimas iš žemės gelmių atsieina apie pusantro tūkstančio eurų.
„Šiose lentynose saugomas kernas – tai yra cilindro formos akmeninis stulpelis, ištrauktas iš žemės gelmių, saugomas tarsi bibliotekoje knygos būtų saugomos, tai čia yra kito metraščio – žemės istorijos metraščio knygos – kernas, arba lietuviškai – šerdis. Ir jo yra čia virš 140 kilometrų, jeigu išdėliotume tą visą akmeninę dešrą į vieną eilę, virš 1140 t gręžinių iš viso išgręžtų, paimant iš žemės gelmių pavyzdžius“, – sako V. Puronas.
Tiems, kas domisi planetos sandara ir istorija, Žemės gelmių informacijos centre Vievyje tikrai yra ką pamatyti. Tiesa, centre dirbantys geologai perspėja, kad patalpų vaizdas neįpratusią akį gali šokiruoti.
„Kai [centras, – LRT.lt] buvo pastatytas 1980-aisiais metais, niekas aplinkui neturėjo tokios kerno saugyklos, tai buvo moderniausias Rytų Europos [centras, – LRT.lt]. Bet nuo tų metų nedarytas joks remontas, nieko, dabar būklė jo, švelniai tariant, apverktina. Bet mes tikimės, kad pavyks gauti finansavimą ir pavirs į ne tik kad saugyklą kerno, bet ir modernų lankytojų centrą“, – viliasi V. Puronas.
Sunkius laikus išgyvenančios vienintelės Lietuvoje kerno saugyklos lobynai, nors ir negausiai, naujais eksponatais pildosi nuolat. Pagal galiojančią tvarką, visi suinteresuotieji žemės gelmių tyrimais bei naudingųjų iškasenų paieškomis ir darantys gręžinius, visą informaciją privalo pristatyti valstybinei geologinės informacijos sistemai.
