Išmanieji elektronikos lustai, kitaip dar vadinami integriniais grandynais, – smulkiausioji šiuolaikinių elektronikos sistemų dalis, kurių gamyba itin brangi. VGTU mokslininkų sukurto lusto gamybą finansavo ultragarso keitiklius gaminanti įmonė „Minatech“, tam skyrusi per 124 tūkstančius litų.
„Sujungus mokslo ir verslo pajėgas gali atsirasti produktas, smarkiai palengvinsiantis onkologinių ligų diagnostiką. Naujasis ultragarso aparatas turės kelis kartus didesnę skiriamąją raišką negu dabar. Tai reiškia, kad atliekant įvairius tyrimus bus galima pastebėti tokius ląstelių darinius, kurių skersmuo prilygsta vos 0,25 milimetro arba trijų žmogaus plaukų storiui. Taip pat naujos kartos aparatas bus daug mažesnis ir lengvai tilps kišenėje, tad gydytojams bus patogiau juo naudotis“, – sako mokslininkų grupei vadovavęs VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Romualdas Navickas.
Išmaniojo lusto projektavimo grupę sudarė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros mokslininkas doc. dr. Vaidotas Barzdėnas, doktorantas Karolis Kiela ir magistrantas Marijanas Jurgo. Kaip teigia inovacijos kūrėjai, tai pirmasis toks didelis integrinis grandynas, sukurtas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Jo plotas siekia 27,25 kvadratinių milimetrų.
Universiteto mokslininkų sukurtą integrinį grandyną trimačiams vaizdams gauti šiuo metu bandoma sujungti su jau gamyboje naudojama technologija – talpiniu mikromontuojamu ultragarso keitikliu. Nauja dvilustė sistema leistų ne tik sukurti inovatyvius mobiliuosius ultragarso aparatus ar daviklius kraujagyslėms aptikti, bet ir sumažintų įprastinių aparatų kainą, rašoma universiteto pranešime.
