Lietuvoje pradėjo veikti ir metalo detales gaminti galintis 3D spausdintuvas

 (19)
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) įdiegta nauja technologija – metalo detalės įvairiems įrenginiams ir mašinoms nuo šiol bus gaminamos nenaudojant jokių specialių įrankių. Tai bus atliekama naujuoju selektyvaus metalų sulydymo lazeriu įrenginiu, kuris metalo dulkes paverčia įmantriausių formų ir faktūrų detalėmis.
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai

FTMC dabar turi galimybę gaminti ir kurti sudėtingos formos komponentus iš metalo, modifikuoti gamybos procesus ir technologijas detalėms su specifinėmis savybėmis. Naujos detalės pirmiausia bus naudojamos įrengimų prototipams bei gaminant liejimo formas plastmasėms. Papildomas tokių liejimo formų tekstūravimas ar poliravimas lazeriais atvers naują taikomųjų tyrimų sritį Lietuvos mokslininkams.

Vokietijoje pagamintas EOS M280 įrenginys veikia lazerinio sulydymo principu. Pirmiausiai, kompiuterine programa sukuriamas trimatis būsimos detalės modelis. Vėliau įrenginyje metalo dulkės sulydomos 200 vatų galios skaiduliniu lazeriu, o detalė formuojama sluoksnis po sluoksnio, kol išgaunama forma ir norimos mechaninės savybės. Taip užtikrinamas greičiausias kelias nuo idėjos iki realaus daikto, nes gamybos procesas trunka vos keletą valandų. Taigi, nenaudojant daugiau jokių įrankių, galima pagaminti iki 25x25x30 cm dydžio sudėtingiausių formų detales iš metalo.

,,Šiuo įrenginiu galima apdoroti įvairius metalus – lengvuosius, nerūdijančio ar įrankinio plieno, nes dirbama azoto arba argono apsauginėje aplinkoje. Spausdintuvo jutikliai leidžia stebėti visus procesus, taigi gamybos eigą lengva sekti ir valdyti“, – apie naujojo įrenginio privalumus pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Papildomai su trimačiu spausdintuvu įsigyta ir speciali įranga – lazeris, skeneris, robotas. Jie bus panaudoti kuriant naujas technologijas, skirtas pagamintų metalinių detalių paviršių apdorojimui lazeriais. ,,Robotas bus naudojamas lazerio spindulio valdymui. Tai labai svarbu, gaminant sudėtingų formų ir faktūrų detales, kurių formą riboja tik konstruktoriaus vaizduotė. Svarbu ir tai, kad detalės gali būti pagaminamos iš karto surinktos ir be jokių jungimo siūlių“, – teigė G. Račiukaitis.

Šis 3,2 mln. litų kainavęs ir 2 tonas sveriantis trimatis spausdintuvas – projekto „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ investicija. Užsienio šalyse tokia technologija jau gaminamos lėktuvų detalės, net ginklai, tačiau Lietuvoje šis metodas dar tik ieško savo nišos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

JAV pasmerkė „provokacinį“ Irano raketos bandymą (7)

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Irano palydovą iškelti galinčios raketos bandymą ir pareiškė, kad šis šalies žingsnis pakenkė regiono stabilumui bei veikiausiai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Astronomai apstulbę dėl amžiaus radinio (19)

Astronomai nustebo kai žvaigždėdaroje Paukščių Take rado tris skirtingo amžiaus žvaigždes, ir tai sukėlė abejonių dėl dabartinės mokslininkų nuomonės apie žvaigždžių formavimąsi.

Tiesa ar mitas: ar prieš valgį būtina nusiplauti rankas, jei maisto pirštais neliečiame (11)

Nuo mažens esame mokomi, kad rankas plauti yra būtina. Ypač prieš sėsdami valgyti visada kruopščiai plauname rankas, tikėdami, kad taip užkertame kelią ligoms. Bet ar tikrai? Skeptikai pastebi, kad rankomis jau seniai nebevalgome, o ir bakterijos mus pasiekia pačiais įvairiausiais būdais. Ar rankų plovimas prieš valgymą tikrai toks svarbus?

Kodėl globėjiškas požiūris į Žemę žmonėms gali būti pavojingas (30)

Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį.

To mokslininkai ir baiminosi labiausiai — nuo Antarktidos gali atskilti dar daugiau ledo (87)

Per Antarktidos ledo skydą Larsen C nusitęsęs plyšys tarp liepos 10 ir 12 dienos atskėlė trilijono tonų ir dešimtadalio Lietuvos dydžio ledkalnį. Tačiau tai gali būti tik pradžia.