Lietuvoje pradėjo veikti ir metalo detales gaminti galintis 3D spausdintuvas

 (19)
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) įdiegta nauja technologija – metalo detalės įvairiems įrenginiams ir mašinoms nuo šiol bus gaminamos nenaudojant jokių specialių įrankių. Tai bus atliekama naujuoju selektyvaus metalų sulydymo lazeriu įrenginiu, kuris metalo dulkes paverčia įmantriausių formų ir faktūrų detalėmis.
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai

FTMC dabar turi galimybę gaminti ir kurti sudėtingos formos komponentus iš metalo, modifikuoti gamybos procesus ir technologijas detalėms su specifinėmis savybėmis. Naujos detalės pirmiausia bus naudojamos įrengimų prototipams bei gaminant liejimo formas plastmasėms. Papildomas tokių liejimo formų tekstūravimas ar poliravimas lazeriais atvers naują taikomųjų tyrimų sritį Lietuvos mokslininkams.

Vokietijoje pagamintas EOS M280 įrenginys veikia lazerinio sulydymo principu. Pirmiausiai, kompiuterine programa sukuriamas trimatis būsimos detalės modelis. Vėliau įrenginyje metalo dulkės sulydomos 200 vatų galios skaiduliniu lazeriu, o detalė formuojama sluoksnis po sluoksnio, kol išgaunama forma ir norimos mechaninės savybės. Taip užtikrinamas greičiausias kelias nuo idėjos iki realaus daikto, nes gamybos procesas trunka vos keletą valandų. Taigi, nenaudojant daugiau jokių įrankių, galima pagaminti iki 25x25x30 cm dydžio sudėtingiausių formų detales iš metalo.

,,Šiuo įrenginiu galima apdoroti įvairius metalus – lengvuosius, nerūdijančio ar įrankinio plieno, nes dirbama azoto arba argono apsauginėje aplinkoje. Spausdintuvo jutikliai leidžia stebėti visus procesus, taigi gamybos eigą lengva sekti ir valdyti“, – apie naujojo įrenginio privalumus pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Papildomai su trimačiu spausdintuvu įsigyta ir speciali įranga – lazeris, skeneris, robotas. Jie bus panaudoti kuriant naujas technologijas, skirtas pagamintų metalinių detalių paviršių apdorojimui lazeriais. ,,Robotas bus naudojamas lazerio spindulio valdymui. Tai labai svarbu, gaminant sudėtingų formų ir faktūrų detales, kurių formą riboja tik konstruktoriaus vaizduotė. Svarbu ir tai, kad detalės gali būti pagaminamos iš karto surinktos ir be jokių jungimo siūlių“, – teigė G. Račiukaitis.

Šis 3,2 mln. litų kainavęs ir 2 tonas sveriantis trimatis spausdintuvas – projekto „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ investicija. Užsienio šalyse tokia technologija jau gaminamos lėktuvų detalės, net ginklai, tačiau Lietuvoje šis metodas dar tik ieško savo nišos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Afrikoje bus stebimas „ugnies žiedu“ kartais vadinamas Saulės užtemimas (1)

Afrikos pietų ir vidurio regionuose dangaus stebėtojams ketvirtadienį atsivers įspūdingas Saulės užtemimas, kai Mėnulis uždengs beveik visą Saulės skritulį, palikęs tik siaurą ugnies žiedą pakraštyje.

Pro Žemę praskriejo grėsmingas asteroidas (104)

O atrastas jis buvo likus vos keletui valandų iki momento, kai kosminis luitas vos nesirėžė į mūsų planetos paviršių.

Europos kosmoso agentūra lietuviams – ir lobis, ir mokykla, ir privilegija

Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centras (ESTEC) – didžiausias Europos kosmoso agentūros (EKA) padalinys, kuriame gimsta ir nuo pat pradžių įgyvendinamos visos kosmoso misijos.

Verslumo pamokos Mokslo festivalyje: nuo biotechnologijų iki teatro

Tryliktajame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kuris vyks rugsėjo 8–16 dienomis keturiolikoje Lietuvos miestų ir rajonų, bus įvairiausių praktinių užsiėmimų, padedančių moksleiviams tiesiogiai susipažinti su mokslo ir technologijų taikymais versle.

Mokslininkė paneigė mitą apie žuvį ir sunkiųjų metalų kaupimąsi (22)

„Žinoma apie pusantro milijono gyvųjų vandens organizmų rūšių, tačiau manoma, kad jų yra dar beveik 90 kartų daugiau“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros doktorantė Alisa Palavenienė.