Lietuvoje pradėjo veikti ir metalo detales gaminti galintis 3D spausdintuvas

 (19)
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) įdiegta nauja technologija – metalo detalės įvairiems įrenginiams ir mašinoms nuo šiol bus gaminamos nenaudojant jokių specialių įrankių. Tai bus atliekama naujuoju selektyvaus metalų sulydymo lazeriu įrenginiu, kuris metalo dulkes paverčia įmantriausių formų ir faktūrų detalėmis.
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai

FTMC dabar turi galimybę gaminti ir kurti sudėtingos formos komponentus iš metalo, modifikuoti gamybos procesus ir technologijas detalėms su specifinėmis savybėmis. Naujos detalės pirmiausia bus naudojamos įrengimų prototipams bei gaminant liejimo formas plastmasėms. Papildomas tokių liejimo formų tekstūravimas ar poliravimas lazeriais atvers naują taikomųjų tyrimų sritį Lietuvos mokslininkams.

Vokietijoje pagamintas EOS M280 įrenginys veikia lazerinio sulydymo principu. Pirmiausiai, kompiuterine programa sukuriamas trimatis būsimos detalės modelis. Vėliau įrenginyje metalo dulkės sulydomos 200 vatų galios skaiduliniu lazeriu, o detalė formuojama sluoksnis po sluoksnio, kol išgaunama forma ir norimos mechaninės savybės. Taip užtikrinamas greičiausias kelias nuo idėjos iki realaus daikto, nes gamybos procesas trunka vos keletą valandų. Taigi, nenaudojant daugiau jokių įrankių, galima pagaminti iki 25x25x30 cm dydžio sudėtingiausių formų detales iš metalo.

,,Šiuo įrenginiu galima apdoroti įvairius metalus – lengvuosius, nerūdijančio ar įrankinio plieno, nes dirbama azoto arba argono apsauginėje aplinkoje. Spausdintuvo jutikliai leidžia stebėti visus procesus, taigi gamybos eigą lengva sekti ir valdyti“, – apie naujojo įrenginio privalumus pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Papildomai su trimačiu spausdintuvu įsigyta ir speciali įranga – lazeris, skeneris, robotas. Jie bus panaudoti kuriant naujas technologijas, skirtas pagamintų metalinių detalių paviršių apdorojimui lazeriais. ,,Robotas bus naudojamas lazerio spindulio valdymui. Tai labai svarbu, gaminant sudėtingų formų ir faktūrų detales, kurių formą riboja tik konstruktoriaus vaizduotė. Svarbu ir tai, kad detalės gali būti pagaminamos iš karto surinktos ir be jokių jungimo siūlių“, – teigė G. Račiukaitis.

Šis 3,2 mln. litų kainavęs ir 2 tonas sveriantis trimatis spausdintuvas – projekto „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ investicija. Užsienio šalyse tokia technologija jau gaminamos lėktuvų detalės, net ginklai, tačiau Lietuvoje šis metodas dar tik ieško savo nišos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

DNR tyrimai atskleidė, kad senovės Romos žmonės sirgdavo maliarija (2)

DNR mėginių, paimtų iš Italijos kapinėse atkastų dviejų tūkstantmečių senumo dantų, analizė pateikė tvirtų įrodymų, kad Romos imperijoje buvo sergama maliarija, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

Šaltoji sintezė: kontroversiškiausia mokslo technologija grįžta (33)

Po Fukushimos, Japonijoje irgi kilo susidomėjimo banga LENR panaudojimu energijos generavimui, – Mitsubishi, Toyota ir Nissan investavo į tai. Japonijos vyriausybės Naujos energijos ir pramonės technologijų vystymo organizacija paskelbė „Energy and the Environment New Leading Technology“ programą, kuri, be visa kita, ragino tyrinėti technologijas, kuriose karščio gamybai panaudojamos metalų reakcijos su vandeniliu.

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (69)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Rusijos Chakasijos Respublikoje padangę nušvietė krentantis meteoritas (26)

Oficialioje Sajanogorsko miesto svetainėje pranešama apie gruodžio 6 d. Chakasijos Respublikos teritorijoje iš dangaus nukritusį švytintį objektą.