Lietuvoje pradėjo veikti ir metalo detales gaminti galintis 3D spausdintuvas

 (19)
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) įdiegta nauja technologija – metalo detalės įvairiems įrenginiams ir mašinoms nuo šiol bus gaminamos nenaudojant jokių specialių įrankių. Tai bus atliekama naujuoju selektyvaus metalų sulydymo lazeriu įrenginiu, kuris metalo dulkes paverčia įmantriausių formų ir faktūrų detalėmis.
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai

FTMC dabar turi galimybę gaminti ir kurti sudėtingos formos komponentus iš metalo, modifikuoti gamybos procesus ir technologijas detalėms su specifinėmis savybėmis. Naujos detalės pirmiausia bus naudojamos įrengimų prototipams bei gaminant liejimo formas plastmasėms. Papildomas tokių liejimo formų tekstūravimas ar poliravimas lazeriais atvers naują taikomųjų tyrimų sritį Lietuvos mokslininkams.

Vokietijoje pagamintas EOS M280 įrenginys veikia lazerinio sulydymo principu. Pirmiausiai, kompiuterine programa sukuriamas trimatis būsimos detalės modelis. Vėliau įrenginyje metalo dulkės sulydomos 200 vatų galios skaiduliniu lazeriu, o detalė formuojama sluoksnis po sluoksnio, kol išgaunama forma ir norimos mechaninės savybės. Taip užtikrinamas greičiausias kelias nuo idėjos iki realaus daikto, nes gamybos procesas trunka vos keletą valandų. Taigi, nenaudojant daugiau jokių įrankių, galima pagaminti iki 25x25x30 cm dydžio sudėtingiausių formų detales iš metalo.

,,Šiuo įrenginiu galima apdoroti įvairius metalus – lengvuosius, nerūdijančio ar įrankinio plieno, nes dirbama azoto arba argono apsauginėje aplinkoje. Spausdintuvo jutikliai leidžia stebėti visus procesus, taigi gamybos eigą lengva sekti ir valdyti“, – apie naujojo įrenginio privalumus pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Papildomai su trimačiu spausdintuvu įsigyta ir speciali įranga – lazeris, skeneris, robotas. Jie bus panaudoti kuriant naujas technologijas, skirtas pagamintų metalinių detalių paviršių apdorojimui lazeriais. ,,Robotas bus naudojamas lazerio spindulio valdymui. Tai labai svarbu, gaminant sudėtingų formų ir faktūrų detales, kurių formą riboja tik konstruktoriaus vaizduotė. Svarbu ir tai, kad detalės gali būti pagaminamos iš karto surinktos ir be jokių jungimo siūlių“, – teigė G. Račiukaitis.

Šis 3,2 mln. litų kainavęs ir 2 tonas sveriantis trimatis spausdintuvas – projekto „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ investicija. Užsienio šalyse tokia technologija jau gaminamos lėktuvų detalės, net ginklai, tačiau Lietuvoje šis metodas dar tik ieško savo nišos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (20)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Peru atkastas 3 500 metų senumo bareljefas

Vykdant Limos apylinkėse esančio archeologijos paminklo kasinėjimus Peru mokslininkai aptiko spalvotą bareljefą.

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (3)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.