Lietuvoje pradėjo veikti ir metalo detales gaminti galintis 3D spausdintuvas

 (19)
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) įdiegta nauja technologija – metalo detalės įvairiems įrenginiams ir mašinoms nuo šiol bus gaminamos nenaudojant jokių specialių įrankių. Tai bus atliekama naujuoju selektyvaus metalų sulydymo lazeriu įrenginiu, kuris metalo dulkes paverčia įmantriausių formų ir faktūrų detalėmis.
3D spausdintuvu sukurti metalo gaminiai

FTMC dabar turi galimybę gaminti ir kurti sudėtingos formos komponentus iš metalo, modifikuoti gamybos procesus ir technologijas detalėms su specifinėmis savybėmis. Naujos detalės pirmiausia bus naudojamos įrengimų prototipams bei gaminant liejimo formas plastmasėms. Papildomas tokių liejimo formų tekstūravimas ar poliravimas lazeriais atvers naują taikomųjų tyrimų sritį Lietuvos mokslininkams.

Vokietijoje pagamintas EOS M280 įrenginys veikia lazerinio sulydymo principu. Pirmiausiai, kompiuterine programa sukuriamas trimatis būsimos detalės modelis. Vėliau įrenginyje metalo dulkės sulydomos 200 vatų galios skaiduliniu lazeriu, o detalė formuojama sluoksnis po sluoksnio, kol išgaunama forma ir norimos mechaninės savybės. Taip užtikrinamas greičiausias kelias nuo idėjos iki realaus daikto, nes gamybos procesas trunka vos keletą valandų. Taigi, nenaudojant daugiau jokių įrankių, galima pagaminti iki 25x25x30 cm dydžio sudėtingiausių formų detales iš metalo.

,,Šiuo įrenginiu galima apdoroti įvairius metalus – lengvuosius, nerūdijančio ar įrankinio plieno, nes dirbama azoto arba argono apsauginėje aplinkoje. Spausdintuvo jutikliai leidžia stebėti visus procesus, taigi gamybos eigą lengva sekti ir valdyti“, – apie naujojo įrenginio privalumus pasakojo FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas Gediminas Račiukaitis.

Papildomai su trimačiu spausdintuvu įsigyta ir speciali įranga – lazeris, skeneris, robotas. Jie bus panaudoti kuriant naujas technologijas, skirtas pagamintų metalinių detalių paviršių apdorojimui lazeriais. ,,Robotas bus naudojamas lazerio spindulio valdymui. Tai labai svarbu, gaminant sudėtingų formų ir faktūrų detales, kurių formą riboja tik konstruktoriaus vaizduotė. Svarbu ir tai, kad detalės gali būti pagaminamos iš karto surinktos ir be jokių jungimo siūlių“, – teigė G. Račiukaitis.

Šis 3,2 mln. litų kainavęs ir 2 tonas sveriantis trimatis spausdintuvas – projekto „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ investicija. Užsienio šalyse tokia technologija jau gaminamos lėktuvų detalės, net ginklai, tačiau Lietuvoje šis metodas dar tik ieško savo nišos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo sriuba“: virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

„Įdomioji inžinerija“: kokie tiltai buvo ankščiau, kokie yra šiandien ir kas laukia ateityje? (5)

Kokie tiltų tipai egzistuoja šiandien? Iš kokių medžiagų jie yra gaminami ir kas mūsų laukia ateityje? Su tiltų subtilybėmis bei jų gausa kviečia susipažinti „Mokslo sriubos” komanda.

Tai fantastika: po rugsėjį įvykusio sprogimo „SpaceX“ pirmąkart paleido ir nutupdė raketą (68)

„SpaceX“ šeštadienį paleido ir sėkmingai nutupdė raketą „Falcon 9“, – tai buvo pirmas skrydis po rugsėjį įvykusio sprogimo brangaus ir sudėtingo paleidimo aikštelėje.

Mokslininkams pavyko atšaldyti objektą iki temperatūros, kuri anksčiau buvo neįmanoma (11)

Maža – vos 20 µm pločio ir 100 nm storio – apskrita membrana buvo atšaldyta žemiau „kvantinės ribos“, t. y. labiau, nei manyta, kad įmanoma, rašoma žurnale „Nature“.

Ką prieš 40 metų žemę palikę zondai rado už Saulės sistemos ribų (21)

Abu „Voyager“ zondai, palikę Žemės planetą prieš keturiasdešimt metų, šiandien skinasi kelią jau už Saulės sistemos ribų. O tam, kad jų kelionė būtų lengvesnė, jiems kelią „rodo“ Hablo kosminis teleskopas, rašoma svetainėje scientificamerican.com