„Biojutikliai puikiai tinka maisto pramonėje, nes jie veikia selektyviai ir greitai. Galima tiksliai nustatyti dominančių junginių kiekį produktuose, išmatuoti gliukozės, vitamino C, alkoholio koncentracijų pokyčius. Patobulintus biojutiklius bus galima sėkmingai taikyti maisto produktų gamybos procesuose, nuolat tikrinant, ar išlaikomos nustatytos produkto gamybos sąlygos“, – teigė FTMC Nanoinžinerijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Pauliukaitė.
Kurdami funkcinius nanojutiklius FTMC mokslininkai pavyzdžių ieškojo gamtoje. Čia biojutikliai egzistuoja jau tūkstantmečius, tai – vidinės ausies ląstelės, cheminių receptorių rinkinys ant liežuvio ir pan. „Paskaičiavome, kad mūsų sukurto biojutiklio gamybos metodikai sukurti reikėtų apie 10 tūkst. Lt, o pats pagaminimas tetruktų 2–3 dienas. Žinoma, gaminant tokius biojutiklius didesniais kiekiais, kaina mažėtų“, – apie galimybes komercializuoti produktą pasakojo R. Pauliukaitė.
Kuriant šį įrenginį buvo pasirinkta dar mažai ištyrinėta medžiaga – grafenas, tyrimui naudotos lazerinės technologijos. Mokslininkai, tikrindami biojutiklio galimybes, atliko nemažai bandymų nustatydami vitamino C, gliukozės, hipoksantino (medžiagos, randamos gendančiuose mėsos ir žuvies produktuose) kiekius produktuose.
Biojutiklio prototipas kuriamas ketvirtus metus. Projektą „Nano ir lazerinių technologijų panaudojimas grafeno tyrimui ir modifikavimui bei biojutiklių, skirtų maisto kokybės kontrolei, konstravimui ir miniatiūrizavimui“ finansuoja Europos Sąjungos Socialinis fondas.