Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Gresia konfliktas: ledynas atidengs Šaltojo karo votį, kupiną nuodų (8)

Iš sniegu padengtos buvusios JAV armijos bazės Grenlandijoje, pramintos „miestu po ledu“, keičiantis klimatui į aplinką gali pasklisti teršalai, tad kyla svarbus klausimas, kas atsakys už išvalymą.

„Lūžio taško“ interviu: vienas žingsnis iki Nobelio premijos

„Lūžio taško“ interviu su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriumi Virginijumi Šikšniu. Svečią kalbina Aidas Puklevičius.

Garsiausias pasaulio fizikas prisipažino bijantis ateivių (37)

Žmonija turėtų būti atsargi, ieškodama kontakto su svetimomis civilizacijomis, darkart perspėjo garsiausias pasaulio fizikas Stephenas Hawkingas.

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą (3)

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą. Penkių šimtų metrų skersmens apertūrinis sferinis radioteleskopas (FAST) darbą pradėjo sekmadienį kalnų regione pietvakarinėje Guidžou provincijoje, pranešė valstybinė kinų naujienų agentūra „Xinhua".

Mokslininkai darbą nuo 9 val. prilygino kančiai (152)

Būtinybė kasdien keltis ir dirbti nuo devintos valandos yra labiausiai paplitusi kankinimo forma šiuolaikinėje visuomenėje, teigiama Oksfordo universiteto profesoriaus Paulo Kelley atlikto tyrimo išvadose.