Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Stephenas Hawkingas rado dar vieną priežastį, kodėl žmonija žus (152)

Garsiausias pasaulio fizikas Stephenas Hawkingas skatina po „Brexit“ susiskaldžiusią Britaniją iš naujo pamąstyti, ar iš tiesų pinigai ir materialinė gerovė yra tokie svarbūs.

Didžiosios raudonosios dėmės paslaptis atskleista: ten – pragaras (30)

Jupiteryje esantis raudonasis taškas išties yra didelė įsisiūbavusi audra, didžiulis urganas, šildantis viršutinius planetos atmosferos sluoksnius, rašo independent.co.uk.

Bolivijoje rasti gigantiški dinozauro pėdsakai (3)

Grupė archeologų centrinėje Bolivijos dalyje aptiko gigantiško dinozauro pėdsakus. Mokslininkai pranešė, kad pėdsakų ilgis – 120 cm. Tai didžiausi iki šiol rasti pėdsakai. Kaip tvirtina paleontologai, šie pėdsakai priklauso abelizaurui – dvikojui plėšriajam dinozaurui, maždaug prieš 80 mln. metų gyvenusiam Pietų Amerikoje.

Vandenyno dugne rastas neatpažįstamas objektas (45)

„Pažiūrėkite į tą tamsiai violetinę dėmę ten, kairėje.“ Kai buvo ištarti šie žodžiai, mokslinio laivo „Nautilus“ įgula, kurią didžiąja dalimi sudaro mokslininkai, pamatė ilgai jūros slėptą paslaptį.

Astronomų radinys: vis dar netiki, kad tai egzistuoja Visatoje (72)

Kalbėdami apie kosmosą, esame pratę turėti reikalų su dideliais atstumais ir objektais. Visatos mastu Žemė yra gana maža. Net ir mūsų Saulės sistemoje mus be vargo nustelbia Jupiteris, kuris, pasak NASA, prilygtų daugiau nei tūkstančiui Žemių.