Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
 
25
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Šlapimas: kada galima svarstyti, ar jį gerti? (13)

2014 spalio mėn. 25 d. 22:41
Per savo 127 valandas trukusį išbandymą riedulio prispaustas keliautojas Aaronas Ralstonas ryžosi gerti savo šlapimą, kad išliktų gyvas. Galiausiai jis nusikirto savo paties ranką ir išsilaisvino. Tai buvo kraštutinis išgyvenimo atvejis ir bene vienintelis kartas, kai dar galima svarstyti, ar negurkštelėti iš savo paties kranelio, rašo svetainė gizmodo.com.

Marse - tik merginos? Vyrus į Raudonąją planetą gabenti per brangu (57)

2014 spalio mėn. 24 d. 15:01
Erdvėlaivio Discovery įgulos narės - Naoko Yamazaki, Stephanie Wilson ir Dorothy Metcalf-Lindenburger
AP/Scanpix
„Nes taip būtų pigiau“, - trumpai ir aiškiai siūlymą pakomentavo NASA eksperimentinio projekto „Hi-Seas“, skirto astronautų adaptacijai Marse, dalyvė Kate Greene.

Kaune sukurta dešimtis kartų medicininius tyrimus pagreitinanti technologija (10)

2014 spalio mėn. 24 d. 12:55
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

Saulė į mus atgręžė 14 kartų už Žemę didesnį gama žybsnių ir plazmos pabūklą (26)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:19
Saulės dėmės AR 2192 ir Žemės dydžių palyginimas
NASA nuotr.
Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų. Neramu, nes toji dėmė per pastarąsias keletą parų paleido apie 10 vidutinės (M) ir didelės (X) galios žybsnių. Dar prastesnė naujiena, kad šis Jupiterio skersmens pabūklas artimiausiomis dienomis bus atgręžtas tiesiai į Žemę, o Saulę stebintys heliofizikai pateikia tokias prognozes: X klasės žybsnio tikimybė – 55 proc., o M – net 95 proc. Saulės paviršiuje - neramios dienos.

KTU mokslininkas: šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika (6)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:10
Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.