Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Japonijoje paleistas galingiausias pasaulio istorijoje lazerio šūvis (7)

Štai taip. Osakos universiteto mokslininkai įjungė galingiausią planetoje lazerį LFEX (Laser for Fast Ignition Experiments), kurio spindulyje sutelkti 2 000 000 000 000 000 arba 2 kvadrilijonai vatų arba 2 petavatai energijos.

Sarkazmas – kūrybingumo ženklas (8)

Nors sarkazmas yra vos ne interneto „oficiali kalba“, nėra įprasta manyti, kad tai yra rafinuota šmaikštumo forma, kurią būtų galima taikyti norint su kuo nors susidraugauti. Iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „plėšyti mėsą“, dažniau yra vadinamas „priešiškumu humoro pavidalu“, paniekos kupina kalba, kurią taip mėgsta prastai išauklėtas jaunimas.

„Neįmanomas“ raketinis variklis į Mėnulį nugabentų vos per 4 valandas (97)

Tikėtina, kad žmonija gerokai priartėjo prie pilotuojamų tarpplanetinių kelionių svajonės išsipildymo: mokslininkai patvirtino, kad elektromagnetinis variklis tikrai veikia ir raketą iki Mėnulio jis gali nuskraidinti per 4 valandas, rašo telegraph.co.uk.

Kamčiatkos ugnikalnių lavoje rasta nežinomos rūšies deimantų (21)

Sustingusioje Tolbačeko ugnikalnio (Kamčiatka, Rusija) lavoje mineralogai rado iki šiol nežinomos rūšies deimantų. Maža to, jų ten rasta neįprastai gausiai.

Paslaptingosios tamsiosios materijos sandara buvo žinoma jau prieš 70 metų? (11)

Iškelta nauja teorija, teigianti, kad tamsioji medžiaga elgiasi stebėtinai panašiai į subatomines daleles, kurios mokslui žinomos jau nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio.