Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
 
25
Registruoti (0) Anonimiški (25)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Lietuviško palydovo kūrėjai ruošiasi unikaliam kosminiam eksperimentui (12)

2015 vasario mėn. 27 d. 15:26
Preliminari palydovo LituanicaSAT-2 išvaizda
V. Buzo nuotr.
Vasario 28 d. sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleisti iškart du pirmieji lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“.

Suknėlė, padalinusi internetą: kodėl žmonės ją mato skirtingai? (74)

2015 vasario mėn. 27 d. 11:58
Nuo pat Monikos Lewinsky ir Billo Clintono žygių Baltuosiuose rūmuose laikų jokia kita mėlyna suknelė nebuvo sukėlusi tiek emocijų.

Vanduo astronauto šalme privertė grįžti į kosminę stotį (3)

2015 vasario mėn. 26 d. 16:16
NASA astronautas Terry Virtsas vasario 25 d. iš atviros kosminės erdvės skubiai grąžintas į Tarptautinę kosminę stotį, kai į jo šalmą pateko vandens. T. Virtsas – vienas iš dviejų JAV astronautų, dalyvavusių beveik septynių valandų trukmės pasivaikščiojime atvirame kosmose, kuris buvo skirtas parengti aikšteles naujiesiems kosminiams taksi.

Prie nykštukinės planetos artėjantis NASA zondas krateryje užfiksavo 2 paslaptingus šviesos šaltinius (115)

2015 vasario mėn. 26 d. 15:47
Naujausias Cereros vaizdas iš zondo Dawn (2015 02 19)
NASA nuotr.
NASA zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros, mįslių tik daugėja. Naujausios šio iš ledo ir uolų sudaryto ir vandens garų turinčio Saulės sistemos kūno nuotraukose užfiksuoti du stulbinamai ryškūs šviesos šaltiniai ant nykštukinės planetos paviršiaus, kuriems mokslininkai kol kas neranda paaiškinimo. Beje, zondas „Dawn“ Cererą pasieks jau po savaitės – kitą ketvirtadienį, kovo 5 d.

Mokslininkų atrasta supermasyvi juodoji bedugnė nedera su dabartinėmis teorijomis (13)

2015 vasario mėn. 26 d. 13:07
Kvazaras
AP/Scanpix
Mokslininkai paskelbė atradę milžinišką juodąją bedugnę, kurios dydis, regis, prieštarauja šių darinių augimo teorijai.