Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Filipinuose jūra į krantą išmetė mįslingo gyvio liekanas (15)

Filipinų Dinagato salos pakrantėje trečiadienio, vasario 23 dienos, popietę vietos gyventojai aptiko mįslingo milžiniško jūrų gyvio liekanas. Padaro ilgis – net 4,5 metro.

Lietuvoje sukurtos pakuotės ne tik padeda išsaugoti maistą (10)

Kauno technologijos universiteto mokslininkai kuria naujo pristato naujo tipo pakuotes: jos išlaiko maistą šviežią ir gamtoje natūraliai suyra.

Nuo ledyno Antarktidoje gali atskilti Velso dydžio ledkalnis (12)

Įtrūkis, prieš kelerius metus pastebėtas Larseno šelfiniame ledyne Antarktidoje, vien gruodį pailgėjo 16 kilometrų. Šiuo metu jo ilgis siekia 80 kilometrų. Dar 20 kilometrų – ir nuo ledyno atsiskirs įspūdingo dydžio ledkalnis.

Harvardas paskelbė Rihanną metų filantrope (10)

Rihanna galbūt labiausiai garsėja kaip ritmenbliuzo superžvaigždė, bet šį trečiadienį ji už savo labdaringą veiklą buvo paskelbta Harvardo universiteto 2017 metų „filantrope“.

5 labiausiai intriguojančios į Žemę panašios planetos (23)

Trečiadienį NASA paskelbė apie didelį atradimą: už Saulės sistemos ribų rastos 7 Žemės dydžio planetos, kurių 3 yra galimai tinkamoje gyventi zonoje. Tačiau intriguojančių, į Žemę panašių planetų yra ir daugiau, tiesa, ne tiek daug vienoje vietoje, kaip paskelbta vasario 22 d.