Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„SpaceX“ kosminė kapsulė „Dragon“ sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne (12)

JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama krovinių kapsulė „Dragon“ penktadienį sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne ir pargabeno į Žemę tyrimų medžiagos iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė JAV kosmoso agentūra.

NASA išbandė kosminį laivą, sukurtą skrydžiui į Marsą (5)

Žmonija dar per žingsnį priartėjo prie Marso. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ketvirtadienį devintą kartą išbandė kosminį aparatą „Orion“. 2030 metais šis erdvėlaivis pirmą kartą istorijoje nuskraidins žmones į Marsą.

Paslaptimis apipinta vieta, kaltinama dėl uraganų ir lėktuvų katastrofų (15)

Ar Aukšto Dažnio Pašvaisčių Tyrimo Programos radijo siųstuvų tinklas Aliaskoje (HAARP), užuot tyrinėjęs jonosferą, iš tikrųjų formuoja uraganus ir taifūnus, kelia žemės drebėjimus, numušinėja lėktuvus ar kosminius aparatus ir net kontroliuoja mūsų protus?

Mokslininkai mokys, kaip sukurti išmanius daiktus

Manoma, kad iki 2020 metų pasaulyje veiks 34 milijardai prietaisų, prijungtų prie interneto. Iš jų 24 milijardus sudarys daiktų interneto sistemos. Likę 10 milijardų bus tradiciniai išmanieji prietaisai (telefonai, planšetiniai kompiuteriai, laikrodžiai ir kt.).

Naujas statybines medžiagas mokslininkai vadina stebuklu (14)

99 proc. lengvesnės už stiklą, tvirtos, atsparios ugniai, UV spinduliuotei. Iš jų pagaminti didžiausios pasaulyje oranžerijos kupolai, aukščiausiai kalnuose esantis pastatas ir parodai „Expo 2015“ skirtos net 13 futbolo aikščių ploto stoginės.