Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ paskutinį kartą išbandomas Žemėje

 (25)
"LitSat-1" palydovo bandymai
"LitSat-1" palydovo bandymai
© Projekto plėtotojų iliustr.

Kauno technologijos universiteto Elektronikos fakultete šiomis dienomis dažniau nei pastatą renovuojančius statybininkus galima sutikti palydovą „LitSat-1“ kuriančios komandos narius. Nors iki palydovo kelionės į JAV liko dar daugiau nei mėnuo, jis jau siunčia signalus į specialius prietaisus. Tiesa, kol kas jie stovi vos už keliasdešimties centimetrų nuo palydovo, tačiau analogišku principu LitSat-1 bus stebimas ir būdamas 400 kilometrų aukštyje.

„Mechaninė palydovo gamybos dalis jau beveik baigta, iš aviacinio aliuminio pagamintas korpusas, komponentai jungiami į vieną visumą. Dabar komanda susitinka atlikti sukimo testų, magnetinės orientacijos bandymų,“ – pasakoja Domantas Bručas, projekto techninės dalies vadovas.

Vos prieš keletą dienų minėtame fakultete buvo tikrinamas ryšys su palydovu: testų metu iš palydovo gaunami signalai magnetometro, akselerometro ir giroskopo pagalba atspindi palydovo poziciją, jo vartimosi ir judėjimo trajektoriją. „Paprasčiau kalbant, šie testai yra būtini norint užtikrinti, kad ir tuomet, kai palydovas bus nematomas plika akimi, komandos nariai apie jį žinos viską. Sklandus ryšys yra būtina sąlyga, kad apie Misijos Lituanica 80 įvykdymą sužinotų ir visa tauta – tai patvirtins pirmieji iš kosmoso atskrieję lietuviški žodžiai,“– aiškina vienas iš palydovo kūrime dalyvaujančių studentų, nuo rudens mechanikos magistrantūroje studijuosiantis Algis Karpavičius.

Jaunuolis palydovo projektui aukojo visą vasarą, tačiau neslepia, kad galimybė nuo „sausos teorijos“ pereiti prie „riebios praktikos“ motyvuoja pakankamai. Artimiausiu metu kartu su kitais komandos nariais jis susitiks atlikti ir kitą, palydovo padėties nustatymui taip pat labai svarbų GPS modulio išbandymą, o kai visos palydovo dalys bus sudėtos, lauks paskutiniai stiprumo – smūgio vibracijų ir kt. testai, rašoma pranešime.

Planuojama, kad palydovas „LitSat-1“ galutinai pabaigtas bus rugsėjo viduryje, o Orbital Cygnus transportinis laivas nuo žemės jį pakels gruodžio 8-ąją. Tai patvirtino už paleidimą į kosmosą atsakingos JAV kompanijos „Nanoracks“ vadovybė, su kuria šią savaitę susitiko Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus. Iki pakilimo iš Valopo salos, Johnson Space centre Hjustone, bus atliekami kontroliniai patikrinimai: ar palydovas išsiskleidžia, ar jo elementai nekliūva ir netrukdys paleidimui, ar tvarkinga dokumentacija.

www.DELFI.lt
 
25
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Žemės pragaras prieš 4,5 mlrd. metų

2014 liepos mėn. 31 d. 14:08
Ankstyvoji Žemė (S. Marchi nuotr.)
Žemė susiformavo prieš maždaug 4,5 mlrd. metų. Pirmieji 500 mln. metų vadinami Hadėjaus epocha (eonas). Nors 500 mln. metų sudaro daugiau kaip 10 proc. Žemės istorijos, apie jį žinoma nedaug – mokslininkai yra radę tik kelis akmenis, kuriems yra daugiau nei 3,8 mlrd. metų. Tačiau, panašu, net ir Hadėjaus pragare turėjo būti vietos gyvybei.

Mokslininkai išsiaiškino kiaušinių lukštų naudą (16)

2014 liepos mėn. 30 d. 20:59
Sidabrinio kiro kiaušiniai (John Haslam nuotr. / CC BY-SA 3.0)
Wikimedia Commons nuotr.
Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai pastebėjo, kad paukščių kiaušinių lukšto spalva ir storis kinta priklausomai nuo aplinkos poveikio - taip gamta užtikrina paukščio embrionui optimalų ultravioletinių spindulių lygį.

Paukščių Tako masė yra kitokia nei lig šiol manyta (26)

2014 liepos mėn. 30 d. 19:16
Randy Halversono astrofotografija
Stopkadras/Vimeo
Paukščių Taku vadinama galaktika yra lengvesnė negu lig šiol manyta, apie tai rašoma trečiadienį paskelbtame britų moksliniame straipsnyje.

Paslaptingas signalas iš kosmoso prieštarauja žinomiems fizikos dėsniams (82)

2014 liepos mėn. 30 d. 16:37
Kai astronomai aptiko keistą signalą, sklindantį iš masyvios, už milijono šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos, suprato, kad užčiuopė kažką nepaprasto. Tačiau jie nesitikėjo, jog atrado būtent tai, ko moksliškai pagrįsti niekas negali iki šiol.

Koks yra tamsos greitis? (62)

2014 liepos mėn. 30 d. 16:18
Niktofobija – tamsos baimė. Bet yra ir kita baimė – baimė, kad tamsos neliks. Optofobija. Baimė atmerkti akis. Šviesa keliauja didžiausiu fiziniams objektams įmanomu greičiu. Tamsa dingsta, kai tampa šviesu, ir grįžta, kai šviesos nelieka. Tamsos greitis turėtų būti lygus šviesos greičiu. Bet. Yra tam tikrų tamsos rūšių, kurios juda… greičiau už šviesą.