Lietuvą kosmine valstybe vers ne valstybės milijonai, o studentų entuziazmas

 (131)
Jau 59 pasaulio valstybės gali didžiuotis tuo, kad yra į kosmosą iškėlę savo palydovus. Ir ne visos jos yra be galo turtingos – savo pėdsaką kosmose paliko ir Šri Lanka, ir Mauricijus, ir Nigerija, ir Rumunija. Palydovus iškėlę ir mūsų artimiausi kaimynai Baltarusija ir Lenkija, jau nekalbant apie Rusiją, paveldėjusią vieną iš stipriausių pasaulyje Sovietų sąjungos kosminių programų. O štai Lietuva palydovais negarsėja.
Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas
Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Galime didžiuotis, kad vienas pirmųjų raketų teorijos ir praktikos kūrėjų buvo lietuvis Kazimieras Simonavičius, daugiau nei prieš tris šimtmečius parašęs knygą apie daugiapakopes raketas. Galime didžiuotis, kad kosmose pabuvojo net du lietuviškų šaknų turintys žmonės – NASA astronautas Josephas Karolis „Bo“ Bobko ir Sovietų sąjungos kosmonautas Aleksejus Jelisejevas-Kuraitis.

Deja, negalime džiaugtis, kad turime tautietį kosmonautą – vienintelis lietuvis, kuris buvo ruošiamas skristi į kosmosą, Rimantas Antanas Stankevičius, 1990 metais žuvo pilotuodamas lėktuvą „Su-27“ aviacijos šventėje Italijoje. Ir negalime didžiuotis kosminės valstybės titulu – į Žemės orbitą nebuvo iškeltas nė vienas lietuviškas palydovas. Nors buvome visai arti – Ernestas Kalabuckas jau tris kartus į 30 km aukštį meteorologiniu balionu buvo iškėlęs savo specialiai sukonstruotą fotoaparato dėžę ir nufotografavo tokiame aukštyje jau matomą Žemės išlinkimą kosminės juodumos fone.

Ir nors turime jau kelis metus veikiančią Lietuvos kosmoso asociaciją, vis girdime, kad Lietuva štai tuoj tuoj taps Europos kosmoso agentūros nare, Lietuvoje rengiamos konferencijos kosmoso tema (joje lankosi ir garbingi svečiai iš stipriausių pasaulio kosmoso agentūrų, ir buvę astronautai bei kosmonautai), įkurtas netgi Lietuvos kosmoso mokslo ir technologijų institutas, vistiek negalime pretenduoti į kosminės valstybės titulą – palydovo juk nėra...

Padėtį tautiečiai ketino taisyti ir vienaip, ir kitaip – dar praėjusį pavasarį pasirodė pirmoji informacija apie ketinimus kelti iškart du mažučius lietuviškus palydovus pagal QB50 projektą. Tiesa, šio projekto palydovai bus keliami tik 2015 metų vidury, bet mūsų tautiečiai nusprendė taip ilgai nelaukti ir Lietuvą kosmine valstybe paversti dar šiemet.

Idėją kyštelėjo NASA

Idėjos sumanytojai yra praėjusią vasarą NASA besistažavę Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas (būtent jie yra vieno iš dviejų lietuviškų QB50 palydovų idėjos autoriai) – abu jie yra VGTU aviacijos inžinerijos bakalaurai, Laurynas baigęs ir magistrantūros studijas, o Vytenis – magistrantas.

Pirmoji mintis pagaminti kažką, kas galėtų pakilti į kosmosą, jaunuoliams kilo prieš keletą metų. „Iš esmės idėja buvo pasiūlyta vieno iš NASA atstovų. Prieš ketverius ar penkerius metus jis pusiau rimtai, pusiau juokais sakė: „Latviai palydovą jau konstruoja, estai planuoja, o kaip gi jūs, lietuviai, istoriškai tarp Baltijos šalių nuolat pirmaujantys, neturite jokio projekto?“ Tai buvo pirmoji kibirkštis, paskatinusi domėtis galimybėmis“, - DELFI pasakojo V. Buzas.

„Na čia nebent juokais. Rimtai apie tai buvo pradėta kalbėti tik šių metų vasarą. Mūsų tikslas jokiu būdu nebuvo aplenkti latvius ir estus. Tikslas buvo suvienyti Lietuvos inžinierius ir studentus kuriant pirmą lietuvišką palydovą“, - tikslino L. Mačiulis.

Vytenis Buzas
Vytenis Buzas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Stažuotės NASA metu per pertraukėlę geriant kavą su Ames tyrimų centro vadovu jis pasiūlė idėją iškelti palydovą kur kas anksčiau, pigiau, greičiau, užtikrinčiau nei pagal mūsų senesniuosius [QB50 – aut.] planus. Už tos idėjos užsikabinom, pasvarstėme ir pradėjom dirbti. Ir per gerą pusmetį pusę „Lituanica SAT-1“ projekto kelio jau nuėjome“, - pasakojo V. Buzas.

Besikalbant su NASA inžinieriais jiems pusiau juokais, pusiau rimtai buvo pasiūlyta idėja iškelti nanopalydovą per Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Ir toks paraginimas virto visai rimtu projektu, pavadintu „Lituanica SAT-1“. Šio projekto palydovas dar šį rudenį turėtų būti iškeltas į kosmosą ir paleistas, o Lietuva galės džiaugtis pelnytu kosminės valstybės titulu.

Jauniesiems kosmoso entuziastams dabar pats darbymetis – projektavimo darbai daugiau ar mažiau baigti ir vykdomi inžinerinio modulio bandymai. Nors šis modulis į kosmosą skraidinamas nebus, bet pagal bandymų rezultatus itin griežtomis sąlygomis bus kuriamas tikrasis palydovas. Palydovą į kosmosą iškels pirmoji privati bendrovė, gabenanti atsargas ir mokslinius eksperimentus į Tarptautinę kosminę stotį, o iš stoties reikiama kryptimi palydovus paleis japonų sukurta robotinė ranka.

Susidomėjimas naujuoju NASA pasiūlytu projektu prislopino praėjusiais metais pristatytų planų skraidinti didesnį palydovą pagal QB50 projektą, tačiau planai nepalaidoti, taigi, visai gali būti, kad ta pati entuziastų grupė per dvejus metus iškels net du palydovus. „Tas planas vis dar egzistuoja. Jis yra šiek tiek kitokio pobūdžio – jis europietiškas, organizuojamas Von Karmanno instituto. Projekto pakilimas numatytas 2015 metais, be to, ten esama šiokių tokių niuansų dėl paleidimo. O šiuo NASA projekto atveju viskas yra aišku, kontraktas pasirašytas, skrendame rudenį, techninės įrangos pirmąjį prototipą jau turime, atskiros sistemos veikia, palydovą pradedame integruoti. Dabar įgyjamą patirtį, konstruojamą elektroniką QB50 projekte panaudosime“.

Pusiau paruoštas skrydžiui

Laurynas Mačiulis
Laurynas Mačiulis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Dabar palydovas yra detalaus projektavimo stadijoje. Artėjame prie gamybos. Elektronikos prototipus pagaminome dar pernai. Juos išbandėme, pamatėme, kur padarėme projektavimo klaidas. Artimiausiu metu dienos šviesą turėtų išvysti tie palydovo komponentai, kurie turėtų iš tiesų skristi. Dar iš techninės pusės praplėtėme savo komandą – mums padeda VU Matematikos ir informatikos fakultetas, VU radijo mėgėjų klubas, atsirado papildomų rėmėjų iš pramonės, kurie sutiko pagaminti tam tikrus komponentus. Komanda auga, į pabaigą eina ir detalaus projektavimo etapas, taigi, greitai pereisime ir prie gamybos“, sakė L. Mačiulis.

„Šio projekto nebegalima vadinti entuziastų-mėgėjų projektu, nes reikalavimai aukšti. Palydovo leidimas vyks per TKS, tai palydovams taikomi aukščiausios klasės reikalavimai. Tarptautinė kosminė stotis yra grandiozinis žmonijos projektas, todėl mes negalime kažko suklijuoti su kramtoma guma ir tikėtis, kad laikysis ir veiks. Viskas pasverta, viskas pamatuota griežtai – japoniško pedantiškumo lygiu“, - pridūrė V. Buzas.

Prie palydovo plušančios komandos branduolį sudaro 10 žmonių, dar apie 20 padeda tuomet, kai jų pagalba reikalinga. Ir jau dabar, bekuriant palydovą, verslų atstovams, kurie iš geros valios padeda kurti palydovą, kyla tam tikrų minčių, naujų idėjų – tos idėjos gali tapti ir produktais bei tokiu būdu atlyginti pagalbininkams. „Galbūt kažkas saulės energetikos sistemų palydovams konstravimu, galbūt kažkas gamins korpusus, galbūt – radijo ryšio priemones“, - sakė V. Buzas.

„Cubesat“ standartas atsirado prieš dešimtį metų, aktyviai jais domėtis pradėta prieš penkerius metus, taigi, komponentų tiekėjus kol kas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Tai mes, aišku, planuojame pasaulinei rinkai pasiūlyti tam tikrų produktų. Kodėl gi ne – juk būtent su tuo standartu dirbame. Ir matome kur ką nors galėtume atpiginti, pagerinti, patobulinti. Faktas, kad komercinė nauda bus ne būtent iš šio „Lituanica SAT-1“ projekto, bet galbūt iš antro ar trečio karto tikrai nersime į tą pasaulinę rinką. Nes mums tai įdomu. Ir atidavėme labai daug savo asmeninio laiko ir pinigų – pragmatizmas nori ar nenori atsiranda. Komercinė perspektyva yra“, - ketinimais dalijosi V. Buzas.

Jaunuoliai visą palydovo projektą įvertino 1,3 mln. litų suma. Tiesa, nemažą dalį šios sumos sudaro neapčiuopiami dalykai: iki šiol su projektu dirbantys asmenys kartu sudėjus neatlygintinai jau yra dirbę apie 10 000 valandų – V. Buzas šį bendrą darbą įvertino puse milijono litų. Panašiai – nuo 8000 iki 10000 valandų dar teks nudirbti. Apie 170 tūkst. litų buvo surinkta ir pinigais – visos lėšos buvo investuotos į projekto vystymą. Dalis pinigų sumokėta kaip avansas už paleidimą, dalis išleista perkant palydovo komponentus. Ir paskutinioji pinigų dalis – apie 260 tūkst. litų – yra suma, kurią projekto organizatoriams iš kažkur teks gauti.

Tiesa, galima būtų „prasisukti“ ir su kažkiek kuklesniu finansavimu, tačiau biudžeto suvaržymai reiškia didėjančią riziką.

„Šis palydovas yra visos Lietuvos visuomenės atsakomybė – jei jie mums padėtų surinkti biudžetą, paaukotų ar litą, ar dešimtį, jie mus priartintų prie projekto sėkmingo realizavimo. Tai būtų tarsi visos Lietuvos kosminis tritaškis. Bet kokiu atveju, palydovas į kosmosą skris rudenį. Žūtbūt. Ir jeigu bus kažkokių labai kritinių finansinių dalykų, atsarginių saugiklių turime“, - sakė V. Buzas.

Palydovo iškėlimo procedūra

Taip turėtų atrodyti "Lituanica SAT-1" palydovas
Taip turėtų atrodyti "Lituanica SAT-1" palydovas
© Projekto plėtotojų iliustr.

Palydovas, kurį lietuviai turės surinkti itin švarioje aplinkoje („Precizika-MET“ patalpoje, kuri atitinka netgi aukštesnius švaros standartus, nei reikalauja NASA), po surinkimo bus įdėtas į lagaminą, nugabentas į JAV, pakrautas į privačios bendrovės „Spacex“ krovininį modulį „Dragon“, kurį į kosmosą iškels raketa „Falcon 9“. „Dragon“ susijungs su TKS, kur stoties įgula atgabentąjį krovinį perkels į stoties vidų.

Iš stoties palydovus į erdvę paleis įgulos narys. Tiesa, ne tiesiogiai, išeidamas į atvirą kosmosą ir išmėtydamas palydovus kokia nors kryptimi, o pasinaudodamas japonų moduliui priklausančia robotine ranka, kuri į kosmose tam tikra kryptimi išstumia ant specialios platformos sudėtus konteinerius su palydovais, iš kurių palydovai išleidžiami pasiuntus reikiamą signalą.



Palydovas mažas, o įrangos daug

Iš TKS planuojamo paleisti palydovo dydis yra vieno standartinio nanopalydovo kubo dydžio, t. y., jo matmenys yra 10 x 10 x 10 cm, kai tuo tarpu QB50 projektui planuotas palydovas buvo tris kartus didesnis. Kiek gi naudingos įrangos galima sutalpinti į tokį gana kuklaus dydžio kosminį aparatą?

„Mes į jį sukišime elektroniką, kuri buvo sukurta Lietuvoje ir Lietuvoje sukurtus eksperimentus. Mūsų palydovas neš radijo retransliatorių – tai bus pirmą kartą Lietuvoje sukurtas tokio tipo įrenginys, taip pat palydove bus Lietuvoje suprojektuota palydovo valdymo elektronika, bus atliekamas palydovinės navigacijos eksperimentas – pirmą kartą bus išbandytas GPS imtuvas, kuris nebuvo sukurtas specialiai veikimui kosmose. Tai atpigintų palydovo vietos nustatymą“.

„Taip pat norime padaryti nuotraukų iš kosmoso – tai taip pat nėra triviali užduotis, nes palydovas skrenda 8 km/s greičiu, o mus nuo jo skirs visi atmosferos sluoksniai. Ir galios palydovas turės 60 kartų mažiau nei viena elektros lemputė. Ir turime ypatingai sudėtingą užduotį – išsiaiškinti kaip efektyviai perduoti informaciją iš palydovo. Taip pat rinksime informaciją apie palydovo dinamikos būklę, kaip jis sukasi apie savo masės centrą. Matuosime kaip kinta Žemės magnetinio lauko kryptis išilgai palydovo masės centro ašių, tirsime, ar palydovas stabilizuojasi išilgai Žemės magnetinio lauko, t. y., ar veikia mūsų paskaičiuoti algoritmai ir stabilizavimui parinktos medžiagos. Be abejo, rinksime informaciją apie palydovo gyvybinę būklę, kokios yra saulės elementų generuojamos įtampos ir srovė,s ar palydovas yra teigiamame energijos balanse, ar jis surenka pakankamai energijos veikimui, kaip keičiasi temperatūra išilgai orbitos – bus fiksuojama ir vėliau analizuojama daugybė parametrų“, - apie techninę palydovo paskirtį pasakojo L. Mačiulis.

„Žvelgiame į ateities kosmines perspektyvas, todėl tirsime kaip elektronika reaguoja į Saulės vėją ir kosminę spinduliuotę, kaip palydovo pagreitis ir orbitos parametrai priklauso nuo atmosferos, kurios tam tikri parametrai savo ruožtu yra priklausomi nuo Saulės. Surinksime didelį kiekį duomenų, kurie bus tiesiogiai siunčiami į Žemę, o vėliau universitetų – VGTU, VU, KTU – studentai ir mokslo darbuotojai tuos duomenis interpretuos iš įvairių pusių – braižys žemėlapius, magnetinių laukų priklausomybes nuo Saulės aktyvumo, kaip radiacija veikia elektroniką. Ir vykdysime dar vieną mokslinį eksperimentą kuris kol kas slaptas – apie jį skelbsime vėliau“, - antrino V. Buzas.

„Lituanica SAT-1“ kūrėjai dalyvauja ir progreso konferencijos „Login“ konferencijos interneto apdovanojimuose, geriausio teminio metų projekto kategorijoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Stephenas Hawkingas rado dar vieną priežastį, kodėl žmonija žus (154)

Garsiausias pasaulio fizikas Stephenas Hawkingas skatina po „Brexit“ susiskaldžiusią Britaniją iš naujo pamąstyti, ar iš tiesų pinigai ir materialinė gerovė yra tokie svarbūs.

Didžiosios raudonosios dėmės paslaptis atskleista: ten – pragaras (31)

Jupiteryje esantis raudonasis taškas išties yra didelė įsisiūbavusi audra, didžiulis urganas, šildantis viršutinius planetos atmosferos sluoksnius, rašo independent.co.uk.

Bolivijoje rasti gigantiški dinozauro pėdsakai (3)

Grupė archeologų centrinėje Bolivijos dalyje aptiko gigantiško dinozauro pėdsakus. Mokslininkai pranešė, kad pėdsakų ilgis – 120 cm. Tai didžiausi iki šiol rasti pėdsakai. Kaip tvirtina paleontologai, šie pėdsakai priklauso abelizaurui – dvikojui plėšriajam dinozaurui, maždaug prieš 80 mln. metų gyvenusiam Pietų Amerikoje.

Vandenyno dugne rastas neatpažįstamas objektas (44)

„Pažiūrėkite į tą tamsiai violetinę dėmę ten, kairėje.“ Kai buvo ištarti šie žodžiai, mokslinio laivo „Nautilus“ įgula, kurią didžiąja dalimi sudaro mokslininkai, pamatė ilgai jūros slėptą paslaptį.

Astronomų radinys: vis dar netiki, kad tai egzistuoja Visatoje (71)

Kalbėdami apie kosmosą, esame pratę turėti reikalų su dideliais atstumais ir objektais. Visatos mastu Žemė yra gana maža. Net ir mūsų Saulės sistemoje mus be vargo nustelbia Jupiteris, kuris, pasak NASA, prilygtų daugiau nei tūkstančiui Žemių.