Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Asteroidai „nuvirino“ 100 metrų nuo vandenynų (8)

Netrukus po Saulės sistemos susikūrimo, čia tvyrojo siaubingas chaosas. Netgi po to, kai susiformavo planetos, kosminių šiukšlių tankis buvo toks didelis, kad dažni ir stiprūs asteroidų smūgiai ne kartą supurtė besiformuojančią Žemės plutą. Bet po intensyvios kosminio bombardavimo fazės, asteroidų smūgiai maždaug prieš 4,1-3,8 mlrd. metų praretėjo. Bet tik santykinai, rašo arstechnica.com.

Astrofotografas užfiksavo, kaip Jupiterį perveria ryškus žybsnis (23)

Prancūzų astrofotografas Thierry Legault užfiksavo, kaip į naktiniame danguje karaliaujantį Jupiterį staiga atskrieja šviesus taškas, o jam perskrodus Jupiterį, planetą-milžinę netikėtai perskrodžia ryškus šviesos žybsnis, rašo universetoday.com. Ne mažiau įspūdingi to paties įvykio kadrai užfiksuoti ir pro teleskopo objektyvą. Kas atsitiko didžiausiai Saulė sistemos planetai?

Staigus Antarktidos ledų tirpsmas keičia Žemės gravitacijos lauką (8)

Mokslininkų grupė paskelbė, kad dėl staigaus ledo tirpimo pagreitėjimo iki šiol stabiliame Antarktidos regione stebimi nedideli Žemės gravitacijos lauko pokyčiai.

Iš Rusijos kosmoso programos biudžeto per metus „išgaravo“ 92 mlrd. rublių (88)

Rusijos kosmoso pramonė išgyvena toli gražu ne pačius geriausius laikus. Raketos nekyla, o jei kyla – ne taip, kaip reikia, valstybinis finansavimas karpomas, o aukščiausi valstybės pareigūnai teigia, kad agentūroje „Roskosmos“ vyksta „moralinis puvimas“, rašo CNN.

Lietuviškos „Šlovės laboratorijos“ laurai – už pranešimą apie bioninę ranką (1)

Savaitgalį nuspręsta, kas konkurse „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) Jungtinėje Karalystėje atstovaus Lietuvai. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vykusiame nacionaliniame finale nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biomechanikos studentė Ramunė Švaraitė. Vaizdžiai ir gyvai papasakojusi apie bioninės rankos protezą, ji pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.