Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Paaugo Marso orbitoje besisukančių zondų populiacija (2)

2014 rugsėjo mėn. 22 d. 10:28
Marso zondas MAVEN
AP/Scanpix
JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas MAVEN sekmadienį pradėjo suktis aplink Marsą, vykdydamas misiją, per kurią bus tiriama, kaip Raudonoji planeta iš šiltos ir drėgnos virto šalta ir sausa.

Vikingai: žiaurūs galvažudžiai ar Europos gelbėtojai? (102)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 12:49
Istorija mus moko, kad vikingai buvo žiaurūs, plėšikaujantys įsiveržėliai, tačiau didžiąją dalį šių pasakojimų užrašė vikingų aukos – Europos vienuoliai. Nauji įrodymai liudija, kad tikroji istorija yra kiek kitokia, nei mums žinoma iš rašytinių šaltinių.

Kas yra Visata? (126)

2014 rugsėjo mėn. 20 d. 11:40
Mokslas sako, kad Visata gali būti holograma, kompiuterinė programa, juodoji bedugnė arba burbulas, ir kad yra būdų tai patikrinti.

Mokslo festivalio finalas: fokusai su skystu azotu ir lemputė iš agurko (3)

2014 rugsėjo mėn. 19 d. 18:45
Penktadienį, rugsėjo 19 dieną, pasibaigęs mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ finišavo itin turininga Vilniaus universiteto mokslininkų ir studentų parengta programa.

Išslaptinti CŽV dokumentai atskleidžia tamsiausias JAV paslaptis kelyje į Mėnulį (350)

2014 rugsėjo mėn. 20 d. 18:09
Buzzas Aldrinas Mėnulyje
AOP nuotr.
Sunkiai sukdamas milžinišką vairą, CŽV agentas atbuline eiga atsargiai išvairavo sunkvežimį per vartus 3 metrų aukščio medinėje tvoroje, supančioje metalo laužyną. Sunkvežimiui sustojus, slaptosios JAV žvalgybos pareigūnai, slepiami tamsos, uždarė vartus. Tuomet visi sušoko į sunkvežimio galą ir atsargiai atidarė ten buvusią medinę dėžę – taip, kad neliktų nė vienos atidarymo žymės.