Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Rusų krovinių kapsulė susijungė su kosmoso stotimi (26)

Rusijos nepilotuojama krovinių kapsulė sekmadienį sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmoso stotimi (TKS) – po virtinės nesėkmingų ankstesnių aprūpinimo misijų.

Masinis gyvūnų rūšių nykimas: tokio nebuvo nuo dinozaurų laikų (43)

Prasidėjus masiniam gyvūnų nykimui, galime netekti ir tų, kurie mums gyvybiškai reikalingi, teigia Australijos nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 40 metų pasaulyje išnyko pusė iki tol gyvenusių žinduolių, o Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pastebi, kad nyksta net ir tie gyviai, kurie tikrai neturėtų.

Tiriama naujai susiformavusi Monako dydžio vulkaninės kilmės sala (16)

Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba liepos 2 d. išsiuntė laivus tirti naujai susiformavusią apie 1 tūkst. kilometrų į Pietus nuo Tokijo nutolusią vulkaninės kilmės Nišinošimos salą.

Juodosios bedugnės gali atskleisti juodosios materijos paslaptį (5)

Astrofizikas Jeremy Schnittmanas iš NASA Goddard kosminių skrydžių centro Merilande taiko turimas žinias apie juodąsias bedugnes mėgindamas išaiškinti dar vieną paslaptį – juodosios materijos mįslę.

NASA užfiksavo spalvingus Saulės pliūpsnius (9)

NASA Saulės dinamikos observatorija birželio 18 d. užfiksavo spalvingą lenktos formos Saulės pliūpsnį. NASA pateikiamais duomenimis, Saulės aktyvumo proveržis gali sukelti Žemės orbitoje esančių palydovų veikimo trikdžių.