Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė (1)

2014 balandžio mėn. 24 d. 17:13
Unikaliame vaizdo įraše - 10 dienų putpelės embriono kelionė
Nuoseklūs vaizdai, kuriuose užfiksuotas dešimties dienų putpelės embrionas, portugalų biologui Gabrieliui G. Martinsui pelnė pirmąjį prizą šių metų „Nikon“ Mažojo pasaulio judesio fotomikrografijos konkurse.

Lietuvių sukurtas radijo retransliatorius sėkmingai išbandytas kosmose (10)

2014 balandžio mėn. 24 d. 16:40
Palydovo "LituanicaSAT-1" FM balso kartotuvas
Projekto autorių nuotr.
Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: antradienį, balandžio 22 dieną, išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

Nežemiška civilizacija – prasta žinia žmonijai (212)

2014 balandžio mėn. 24 d. 14:28
Praėjusią savaitę mokslininkai paskelbė, jog už 492 šviesmečių nuo mūsų atrasta egzoplaneta „Kepler-186f“. Ji ypatinga tuo, jog yra pirmoji atrasta Žemės dydžio planeta, besisukanti savo žvaigždės gyvenamoje zonoje – joje gali būti skysto vandens, vadinasi, egzistuoja ir gyvybės susiformavimo tikimybė.

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (39)

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:48
Elektromagnetinės patrankos šūvis, nufotografuotas didelio greičio kamera
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas.

Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai

2014 balandžio mėn. 24 d. 10:25
Tyrėjai laboratorijoje aiškinasi, dėl kokių priežasčių kyla krūmynų gaisrai
Kalifornijos Riversaido universiteto mokslininkai žaidžia su ugnimi. Profesorius Marko Princevasas stebi krūmynų gaisrą, kurį sukėlė su kolegomis. Šis gaisras griežtai kontroliuojamas. Aiškinamasi, kaip įvairūs aplinkos veiksniai – vėjas, drėgmė veikia ugnies plitimo spartą.