Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą. Penkių šimtų metrų skersmens apertūrinis sferinis radioteleskopas (FAST) darbą pradėjo sekmadienį kalnų regione pietvakarinėje Guidžou provincijoje, pranešė valstybinė kinų naujienų agentūra „Xinhua".

Mokslininkai darbą nuo 9 val. prilygino kančiai (142)

Būtinybė kasdien keltis ir dirbti nuo devintos valandos yra labiausiai paplitusi kankinimo forma šiuolaikinėje visuomenėje, teigiama Oksfordo universiteto profesoriaus Paulo Kelley atlikto tyrimo išvadose.

Kai žmonių darbą dirbs robotai: utopija ar pragaras? (22)

Ateis laikas, kai mašinos galės atlikti daugumą užduočių, kurias dabar vykdo žmonės. Tuomet iš tiesų turėtų tapti įmanomas pasaulis be darbo. Jei ne tik turtingieji galėtų laisvai naudotis robotais, galinga technologija išlaisvintų žmones nuo būtinybės dalyvauti rinkoje, kad turėtų ką valgyti, rašo Ryanas Aventas naujienų svetainėje „Guardian“.

Pasityčiota iš absurdiškus tyrimus atlikusių mokslininkų (2)

Švedas, parašęs trilogiją apie vabzdžių kolekcionavimą, egiptiečių gydytojas, kuris žiurkėms apvilko kelnes, kad galėtų studijuoti jų lytinį gyvenimą, ir britų tyrėjas, kuris gyveno kaip žvėris, buvo paskelbti kasmet už keistus mokslo pasiekimus teikiamų humoristinių „Šnobelio“ premijų laureatais.

Išmanieji radiatoriai: nors praverstų Lietuvoje, išvežami į Skandinaviją (24)

Norvegų kompanijai „Adax“ lietuviai projektuoja programinę įrangą – tai, kas paverčia radiatorių išmaniu.