Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Nuo amžiaus pradžios Žemėje tarsi atominės bombos sprogo dešimtys asteroidų (4)

2014 balandžio mėn. 23 d. 13:42
Pasirodo, nuo 2000 m. į Žemę yra rėžęsi dešimtys didžiulių asteroidų. Daugelio jų sprogimai būdavo galingesni nei bet kurį didmiestį nuo Žemės paviršiaus nušluoti galinčios galingos atominės bombos sprogimas. Visa laimė, kad jie pataikė ne į miestus. Žemės dienos proga fondas „B612“ internete išplatino vaizdo siužetą apie visus XXI a. sprogusius asteroidus.

Arecibo teleskopas užfiksavo paslaptingą energingų radijo bangų pliūpsnį (11)

2014 balandžio mėn. 23 d. 11:44
Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius signalus pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl šių signalų kilmės.

Įdomioji fizika: balionas prieš inerciją (12)

2014 balandžio mėn. 22 d. 18:22
Eksperimentas su helio balionu
Stopkadras/Youtube.com
Pradedate važiuoti, automobilyje esantis balionas skrenda į priekį, o ne atgal. Ką? Ar balionai nėra veikiami inercijos? Kur išnyko pagrindiniai fizikos dėsniai? Mokslo entuziastas Dustinas savo vaizdo tinklaraštyje „SmarterEveryDay“ atskleidžia, kad iš tikrųjų čia viskas gerai ir tai tik elementarus mokslas.

Kas nuplovė marseigį „Opportunity“? Jis nufotografuotas švaresnis nei kada nors anksčiau (45)

2014 balandžio mėn. 22 d. 17:18
Marsaeigis "Opportunity"
NASA nuotr.
Per 10 metų Marse NASA marsaeigis „Opportunity“ buvo kaip reikiant apdulkėjęs. Tačiau neseniai darytos palydovinės robotizuoto aparato nuotraukos negali negluminti – marsaeigis staiga tapo švaresniu nei kada nors anksčiau.

„Veritasium“: kas bendro tarp stovinčių bangų ir liepsnų šokio? (3)

2014 balandžio mėn. 22 d. 16:09
Stovinti liepsnos banga
Stopkadras/Youtube.com
Prieš kelias savaites Lietuvoje viešėjęs „Veritasium“ vaizdo tinklaraščio autorius Derekas Mulleris prieš kelionę į Vilnių viešėjo Danijoje, Aarhuse, kur fizikų ir chemikų grupė jam pademonstravo pačių susikurtą aparatą, kuriuo jei išmokė liepsną šokti pagal jų dūdelę. Beveik tiesiogine prasme.