Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

„Mokslo ekspresas“. Robotikos ateitis: protingesni už mus? (13)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 14:45
Lietuvos karo akademijos turimas antžeminis bepilotis robotas
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Mokslininkai siekia robotus padaryti protingesnius, galinčius mokytis iš savo klaidų. Papasakosime apie važiuojančių ir skraidančių robotų taikymą kariuomenėje, Lietuvos karo akademijos Karo technologijų centre kuriamus kariuomenės pagalbininkus, apie VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto avionikos laboratorijoje konstruojamus lėktuvus robotus ir robotikos tendencijas pasaulyje.

M. Ridley: vyro ir moters santykiai – išnaudojimu grįsta partnerystė (55)

2014 gruodžio mėn. 21 d. 10:42
Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries kita žvaigždė (48)

2014 gruodžio mėn. 19 d. 14:22
Toli už Neptūno orbitos, Oorto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenoje: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Maxo Plancko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link.

Akmenyje iš Rusijos – 30 tūkst. deimantų (26)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 19:15
Geresnės kalėdinės dovanos žmogui, kuris ir taip turi viską, tikriausiai ir neįmanoma sugalvoti: žalių ir raudonų atspalvių, maždaug 3 cm dydžio akmuo, kuriame – net 30 000 mažutėlaičių deimantų.

Atostogaujantis neurologas nufilmavo, kas nutinka įmynus į lavos upę (17)

2014 gruodžio mėn. 18 d. 15:35
Lava
AOP nuotr.
Didžiojoje Havajų saloje išsiveržus Kilauea ugnikalniui, raudonai pilka pukšinčios lavos upė lėtai, bet užtikrintai slenka link vieno prekybos centro, o vietos gyventojai brandina planus trauktis jai iš kelio. IKas gi nutiktų užlipus ant raudono lavos srauto? Havajuose atostogaujantis neurologas iš Masačiusetso (JAV) Alexas Rivestas nusprendė paieškoti atsakymų – jo ekskursijų gidas pasiūlė prieiti prie išsilydžiusių uolų.