Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Honkonge bandoma unikali veidų atpažinimo programa (3)

2014 liepos mėn. 25 d. 16:13
Stebėjimo kameros įrodė esančios puiki priemonė stebint minią ir ieškant galimų pavojaus ženklų. Tačiau bandymai atpažinti įtarimų sukėlusi asmenį – tarsi adatos paieškos šieno kupetoje. Pasitelkus naująją veidų atpažinimo programą, kurią sukūrė Honkongo universiteto profesorius Xiaoou Tangas ir jo komanda, tai taps įmanoma.

Kaip pragarą paversti tinkamu žmonėms gyventi? (18)

2014 liepos mėn. 25 d. 15:34
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Oro temperatūra +500°C. Atmosferos slėgis – 91 Žemės atmosfera. Krituliai – sieros rūgšties lietūs. Vis dėlto teraformuoti Venerą vieną dieną gali tapti įmanoma. Žinoma, kai būsime pasiekę pakankamą technologinį lygį. Tačiau iššūkiai Žemės sesėje bus visiškai kitokie nei teraformuojant Marsą.

Kinai ketina statyti dukart už LHC didesnį greitintuvą (24)

2014 liepos mėn. 25 d. 13:48
Šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didysis hadronų greitintuvas (LHC) yra pats didžiausias ir galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – ką patvirtina ir epitetas „Didysis“. Bet netrukus tas „Didysis“ gali tapti „Antruoju pagal dydį“, mat Kinijoje planuojamas dar greitesnis dalelių greitintuvas.

Iš vieno medžio – 40 skirtingų vaisių rūšių (6)

2014 liepos mėn. 25 d. 12:03
40 vaisių medis (S. Van Akeno iliustr.)
Sirakūzų universitete (JAV) dirbantis skulptorius Samas Van Akenas sukūrė „40 vaisių medį“, kuris, kaip galima spėti iš pavadinimo, veda 40 skirtingų vaisių. Didžiąją metų dalį šis medis niekuo nesiskiria iš aplinkos, tačiau pavasarį jis pražysta bemaž visomis vaivorykštės spalvomis: rožine, ryškiai raudona, balta, violetine. O nuo liepos iki spalio jis brandina 40 skirtingų kaulavaisių rūšių: migdolus, abrikosus, vyšnias, nektarinus, persikus, slyvas ir panašiai.

Žemė prieš dvejus metus vos išvengė kosminės katastrofos (47)

2014 liepos mėn. 25 d. 11:40
Šiaurės pašvaistės vaizdas iš kosmoso
AOP nuotr.
Prieš dvejus metus Saulėje įvykusio galingos žybsnio paskleistas dalelių srautas nepataikė į Žemę, tačiau jis grasino sukelti geomagnetinę audrą, kuri tikriausiai būtų buvusi pakankamai smarki, kad „nublokštų šiuolaikinę civilizaciją atgal į XVIII amžių“, paskelbė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).