Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Tarp fizikų jau sklinda gandai apie naują dalelę (16)

Iš fizikų jau tuoj galėsime išgirsti, ar jų kalbos apie naują subatominę dalelę yra labai drąsus jų sapnas, ar vis tik tokia dalelė išties egzistuoja.

Mokslininkai atrado tris „potencialiai gyventi tinkamas“ planetas papildyta 19.48 (35)

Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

Rusija ir vakar panaudojo nuo tarybinių laikų populiarią technologiją (51)

Rusija vis dar švaisto milijonus „debesų sėjos“ technologijai tam, kad per gegužės šventę – nedarbo dieną – nelytų.

Aptikta kometa be uodegos padės geriau suprasti Saulės sistemoje vykusius procesus

Tarptautinė astronomų komanda pranešė aptikusi kosminį objektą su kometos orbita. Šis objektas primena asteroidą, todėl artėdamas prie Saulės jis nepalieka po savęs uodegos.

„Mokslo sriuba“: didžiausi Lietuvos teleskopai ir gravitacinių bangų atradimas

Kūrybinė „Mokslo sriubos“ komanda nuvyko į Molėtus ir apžiūrėjo Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai.