Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Parodojo Honkonge - itin tikroviškai atrodantis robotas humanoidas (13)

Susipažinkite su Hanu – robotu humanoidu, kuris vienu mygtuko paspaudimu gali šypsotis, suraukti antakius, mirkčioti ar net elgtis kaip girtas. Per vieną elektronikos parodą Honkonge žiūrovus žavinčio Hano veido išraiškas kontroliuoja 40 variklių. Juos slepia unikali, į žmogaus odą panaši medžiaga, vadinama „Frubber“, arba „Flesh Rubber“ („Raumenų guma“).Neįtikėtinai tikroviškas androidas taip pat gali atpažinti ir interpretuoti tikrų žmonių, su kuriais bendrauja, išraiškas.

Dieta atominei elektrinei: ką daryti, kad elektra būtų ir pigi, ir saugi? (16)

Jus dairotės parduotuvėje bio, eko prekių ženklų ir produktų? Jums skauda širdį dėl kertamų Amazonės miškų? Sunku be širdgėlos žiūrėti reportažus apie ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje? Kraupu beskaitant reportažus iš Fukušimos tragedijos vietos? Esate įsitikinę, kad atominės jėgaines vieta yra istorijos sąvartyne, kartu su anglies, dujų ir kitomis atgyvenusiomis technologijomis?

Aptikti įrankiai, pagaminti tada, kai dar žmonių nebuvo (99)

Patys seniausi akmeniniai įrankiai gali paneigti teoriją, kad sudėtinga įrankių gamyba prasidėjo kartu su Homo genties, kuriai priklauso ir šiuolaikiniai žmonės, atsiradimu. 3,3 mln. metų senumo artefaktai, praėjusią savaitę pristatyti per vieną konferenciją Kalifornijoje, buvo sukurti kur kas anksčiau, negu pasirodė pirmieji Homo atstovai. Tai reiškia, kad dar senesniems žmonių protėviams pakako proto ir gabumų gamintis sudėtingus įrankius, rašo nature.com.

Koks yra 170 metų Baltijos jūros dugne gulėjusio šampano skonis? (26)

2010 metais narai Baltijos jūros dugne, ties Suomijos pakrante, aptiko liekanas laivo, kuris prieš 170 metų nesėkmingai plukdė alkoholio krovinį. O mokslininkai atliko išsamią jūros dugne visą tą laiką gulėjusio šampano skonio analizę.

„Hubble“ teleskopas penktadienį švenčia 25 gimtadienį (2)

„Hubble“ kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena iš apdovanotųjų institucijų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.