Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

CERN susidomėjo Lietuvos mokslininkais: proveržio tikimasi bent dviejose srityse (5)

Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) glaudaus bendradarbiavimo ateitis – šviesi. Apie tai kalbėjo KTU „Santakos“ slėnyje apsilankę didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN atstovai Sascha Schmelingas ir Charlesas-Henri Denarie, rašoma pranešime spaudai.

Marso eksperimentas: šeši mokslininkai metus praleis visiškoje izoliacijoje (12)

Snaudžiantis Mauna Loa ugnikalnis Havajuose vėl taps NASA eksperimento vieta. Šeši mokslininkai – trys vyrai ir trys moterys visu metus čia gyvens visiškoje izoliacijoje. Eksperimento dalyviai gyvens dviejų aukštų kupole, kurio skersmuo – 11 metrų, o aukštis – 6 metrai. Viduje yra oro regeneracijos ir valymo įrenginys, taip pat specialaus maisto kosmosui atsargos metams.Eksperimento tikslas – ištirti medicinines ir psichologines problemas, su kuriomis gali susidurti kosminio laivo ekipažas kosmose.

Marso krateris užminė daug mįslių: vyksta kažkas keista (22)

Mokslininkų dėmesį patraukė „beprotiškai atrodantis“ Marso krateris. Paprasti skaičiavimai atskleidė, kaip jis įgavo savo keistą formą, bet taip pat sukėlė keletą klausimų dėl praeityje šioje planetoje tvyrojusio klimato.

Nusitaikė dar toliau: po istorinio skrydžio pro Plutoną iškėlė naują tikslą (18)

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) zondui „New Horizons“ po istorinio skrydžio pro Plutoną iškeltas naujas tikslas. Tai yra 2014 MU69: vienas iš dviejų į kometas panašių objektų, kuriuos svarstė su šia misija dirbantys mokslininkai, rašo bbc.com.

Lietuviai kuria technologiją, sunaikinsiančią nuodingąjį rentgeną (17)

„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi gamyboje, aviacijoje, medicinoje ir kitur“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.