Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Suknėlė, padalinusi internetą: kodėl žmonės ją mato skirtingai? (4)

2015 vasario mėn. 27 d. 11:58
Nuo pat Monikos Lewinsky ir Billo Clintono žygių Baltuosiuose rūmuose laikų jokia kita mėlyna suknelė nebuvo sukėlusi tiek emocijų.

Vanduo astronauto šalme privertė grįžti į kosminę stotį (3)

2015 vasario mėn. 26 d. 16:16
NASA astronautas Terry Virtsas vasario 25 d. iš atviros kosminės erdvės skubiai grąžintas į Tarptautinę kosminę stotį, kai į jo šalmą pateko vandens. T. Virtsas – vienas iš dviejų JAV astronautų, dalyvavusių beveik septynių valandų trukmės pasivaikščiojime atvirame kosmose, kuris buvo skirtas parengti aikšteles naujiesiems kosminiams taksi.

Prie nykštukinės planetos artėjantis NASA zondas krateryje užfiksavo 2 paslaptingus šviesos šaltinius (116)

2015 vasario mėn. 26 d. 15:47
Naujausias Cereros vaizdas iš zondo Dawn (2015 02 19)
NASA nuotr.
NASA zondui „Dawn“ artėjant prie nykštukinės planetos Cereros, mįslių tik daugėja. Naujausios šio iš ledo ir uolų sudaryto ir vandens garų turinčio Saulės sistemos kūno nuotraukose užfiksuoti du stulbinamai ryškūs šviesos šaltiniai ant nykštukinės planetos paviršiaus, kuriems mokslininkai kol kas neranda paaiškinimo. Beje, zondas „Dawn“ Cererą pasieks jau po savaitės – kitą ketvirtadienį, kovo 5 d.

Mokslininkų atrasta supermasyvi juodoji bedugnė nedera su dabartinėmis teorijomis (13)

2015 vasario mėn. 26 d. 13:07
Kvazaras
AP/Scanpix
Mokslininkai paskelbė atradę milžinišką juodąją bedugnę, kurios dydis, regis, prieštarauja šių darinių augimo teorijai.

Artėja didžiausias Europoje Saulės užtemimas nuo 1999 m. (29)

2015 vasario mėn. 25 d. 15:07
Netrukus turėsime progos pasigrožėti įspūdingu reginiu – Saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. Saulės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas Senajame žemyne per pastaruosius 16 metų.