Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ispanijos leidykla išleis mįslingiausios pasaulyje knygos, turinčios sąsajų su Telšiais, kopijų (28)

Kelių šimtmečių senumo rankraštis, laikomas viena mįslingiausių pasaulyje knygų, yra parašytas nežinoma kalba arba šifru, kurio iki šiol niekas neperprato – netgi geriausi kriptografai.

„SpaceX“ kosminė kapsulė „Dragon“ sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne (20)

JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama krovinių kapsulė „Dragon“ penktadienį sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne ir pargabeno į Žemę tyrimų medžiagos iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė JAV kosmoso agentūra.

NASA išbandė kosminį laivą, sukurtą skrydžiui į Marsą (8)

Žmonija dar per žingsnį priartėjo prie Marso. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ketvirtadienį devintą kartą išbandė kosminį aparatą „Orion“. 2030 metais šis erdvėlaivis pirmą kartą istorijoje nuskraidins žmones į Marsą.

Paslaptimis apipinta vieta, kaltinama dėl uraganų ir lėktuvų katastrofų (101)

Ar Aukšto Dažnio Pašvaisčių Tyrimo Programos radijo siųstuvų tinklas Aliaskoje (HAARP), užuot tyrinėjęs jonosferą, iš tikrųjų formuoja uraganus ir taifūnus, kelia žemės drebėjimus, numušinėja lėktuvus ar kosminius aparatus ir net kontroliuoja mūsų protus?

Mokslininkai mokys, kaip sukurti išmanius daiktus

Manoma, kad iki 2020 metų pasaulyje veiks 34 milijardai prietaisų, prijungtų prie interneto. Iš jų 24 milijardus sudarys daiktų interneto sistemos. Likę 10 milijardų bus tradiciniai išmanieji prietaisai (telefonai, planšetiniai kompiuteriai, laikrodžiai ir kt.).