Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
Foto: L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Portugalijoje rado dinozaurų laikų milžiniškos amfibijos fosilijų (2)

Portugalijos mokslininkai aptiko didžiulės amfibijos, gyvenusios dinozaurų klestėjimo laikais, fosilijų. Šiam gyvūnui didžiausio plėšrūno Žemėje titulas priklausė apie 228 mln. metų.

Mokslininko dilema: pasakoti tiksliai ar paprastai? (8)

Registracija į tarptautinį mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) jau įsibėgėjo. Jo tikslas – skatinti jaunuosius mokslininkus bendrauti su visuomene, ją šviesti, apie mokslą pasakoti paprastai ir įtikinamai. Pernai konkurse publikos simpatijas pelniusi Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mikrobiologijos ir biotechnologijos magistrantė Vilija Musneckytė griauna akiniuoto ir laboratorijoje užsibarikadavusio mokslininko stereotipą. Savo pavyzdžiu ji įrodė, kad mokslo aktualijas galima pristatyti ne tik tiksliai, bet ir įdomiai.

Mokslo labui pasigamino jogurto iš savo makšties bakterijų ir paragavo (183)

Maistą analizuojantys mokslininkai iš visų pusių išnarstė, kiek gali būti naudingos arba žalingos įprastinės jogurtuose esančios bakterijos. Bet iki šiol niekas nebandė patikrinti, koks yra bakterinių kultūrų, natūraliai gyvuojančių moters makštyje, potencialas. Šią mokslo spragą nusprendė užkimšti Viskonsino universiteto doktorantė Cecilia Westbrook.

Ties artimiausia Saulei žvaigžde – dvi Žemės tipo planetos (15)

Gali būti, kad artimiausia Saulės sistemai daugianarė žvaigždė Kentauro Alfa turi net dvi Žemės tipo planetas. Nors jose gyvybei per karšta (temperatūra siekia apie +1500°C), mokslininkai yra linkę manyti, kad tos planetos, ko gero, yra didesnės planetinės sistemos elementai, o, Kembridžo planetologų teigimu, toje sistemoje gali būti ir Žemės tipo planetų su skystu vandeniu.

Turkijos požemiuose aptiktas didžiulis miestas (11)

Jeigu kildavo įsiveržimo grėsmė, Kapadokijos gyventojai žinodavo kur slėptis: po žeme, vienoje iš 250 saugių patalpų, kurios buvo išskobtos lengvai pasiduodančiuose vulkaniniuose pelenuose (tufe), rašo nationalgeographic.com.