Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Kamčiatkos ugnikalnių lavoje rasta nežinomos rūšies deimantų (19)

Sustingusioje Tolbačeko ugnikalnio (Kamčiatka, Rusija) lavoje mineralogai rado iki šiol nežinomos rūšies deimantų. Maža to, jų ten rasta neįprastai gausiai.

Paslaptingosios tamsiosios materijos sandara buvo žinoma jau prieš 70 metų? (4)

Iškelta nauja teorija, teigianti, kad tamsioji medžiaga elgiasi stebėtinai panašiai į subatomines daleles, kurios mokslui žinomos jau nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio.

Atskleista Napoleono karių kapavietės Vilniuje paslaptis (31)

Archeologai yra įsitikinę, kad mažiausiai 3269 Napoleono armijos kariai Vilniuje mirė nuo bado, rašo „Forbes“.

Lietuviai vadovauja reikšmingam lazerinių technologijų projektui (1)

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) šiuo metu įgyvendinamas tarptautinis projektas APPOLO, kurio tikslas – kurti ir testuoti lazerines technologijas pramonei. Lietuvio mokslininko vadovaujamame projekte dalyvauja net 22 partneriai iš 9 šalių, dar 15 naujų partnerių prie projekto prisijungia šią vasarą. Tik septyni partneriai iš šio didelio konsorciumo yra mokslo institucijos. Įgyvendinamas projektas truks dar dvejus metus.

Mokslininkai išmoko išjungti senėjimo procesus. Bet kol kas – tik kirmelėms (7)

Mokslininkai rado būdą eliminuoti senėjimo procesus kirmėlių organizmuose, o tai – reikšmingas žingsnis mokantis sustabdyti žmogaus senėjimo procesus.