Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: tarmės, arba kalbos geologija

2014 balandžio mėn. 20 d. 09:59
Kalba – bene didžiausias mūsų turtas ir tautos tapatybės pagrindas, todėl itin svarbu kuo geriau suprasti jos kaitos mechanizmus. Geolingvistika arba kalbos geografija tyrinėja kalbų ar tarmių pasiskirstymą įvairiose teritorijose. Tai leidžia sužinoti kalbų evoliuciją erdvėje ir laike.

„Mokslo sriuba“: apie slėgį ir milžinišką lietuvių išradimą (9)

2014 balandžio mėn. 19 d. 15:44
Kas būtų, jei paimtume dujų balioną ir į jį pripumpuotume oro? Ne kažin kas. Tačiau jei jį įmontuotume į automobilį... Kompanija „PSA Peugeot Citroën“ 2016 metais į prekybą žada paleisti hibridinį automobilį varomą suspaustu oru ir benzinu. Teigiama, kad suslėgto oro technologija išlaidas benzinui leis sumažinti net iki 80 procentų.

Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų (3)

2014 balandžio mėn. 19 d. 15:18
Paleontologai rado ankstyviausio augalėdžių protėvio fosilijų
AP/Scanpix
Paleontologai rado seniausių žinomų sausumos augalėdžių protėvių liekanų – suakmenėjusius prieš 300 mln. metų gyvenusio padaro kaulų.

„SpaceX“ kosminė kapsulė skrieja link tarptautinės stoties (5)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:09
„SpaceX“ kosminė kapsulė skrieja link tarptautinės stoties
AP/Scanpix
Privati JAV firma „SpaceX“ penktadienį paleido nepilotuojamą kapsulę „Dragon“ Tarptautinės kosminės soties (TKS) link. Šia, jau trečiąja kelione į TKS gabenamos atsargos ir įranga orbitinei laboratorijai.

„Mokslas ir menas“: grobikiškos žuvys iš Baltijos pajūrio išstumia retus paukščius (6)

2014 balandžio mėn. 19 d. 11:04
„Mokslas ir menas“: grobikiškos žuvys iš Baltijos pajūrio išstumia retus paukščius
Iš tolimų kraštų atklydusios ar atvežtos rūšys – viena opiausių šių dienų ekologinių problemų. Dar vadinamos invazinėmis, augalų ar gyvūnų rūšys naujoje aplinkoje labai greitai įsitvirtina, pradeda veistis, konkuruoja ar net išstumia kitas rūšis, bei sutrikdo visą ekosistemose vyraujančią pusiausvyrą.