Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Registruoti (0) Anonimiški (70)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

„Didžiausio fizikos atradimo per 10 metų“ autoriai pripažįsta klydę (9)

2015 sausio mėn. 30 d. 17:43
BICEP2 teleskopas Pietų ašigalyje
AP/Scanpix
Mokslininkai, kurie praėjusiais metais tvirtino danguje aptikę raibulius, susidariusius itin greitai besiplečiant erdvei pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo, panašu, pripažįsta savo klaidą.

Lietuvos mokslininkai pagamino rūbus, saugančius nuo nelaimingų atsitikimų darbe (5)

2015 sausio mėn. 30 d. 14:26
Bandoma FTMC sukurta išmaniosios aprangos sistema
Gamintojo nuotr.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Tekstilės institutas dalyvavo kuriant į kūno ir aplinkos temperatūrą reaguojančią bei širdies darbą sekančią aprangos sistemą. Ši sistema padeda išspręsti problemas, su kuriomis susiduria ilgesnį laiką karštyje dirbantys specialistai. Aukštesnėje nei 30 laipsnių temperatūroje darbuotojų sveikatai kyla pavojus, todėl tinkami drabužiai – ypač svarbūs. Sukurta aprangos sistema leidžia sekti darbuotojo sveikatos būklę bei kilus pavojui operatyviai priimti reikiamus sprendimus.

Mongolijoje rastas prieš 200 metų meditacijos pozoje sustingęs vienuolis (90)

2015 sausio mėn. 29 d. 18:49
Medituojantis vienuolis
Vida Press nuotr.
Atokiame kalnų regione Mongolijoje rasta medituojanti mumija – medituojančio budistų vienuolio palaikai. Vienuolis mumija virto medituodamas lotoso poza.

10 kosminės fantastikos filmų, kuriuos verta pamatyti 2015 metais (49)

2015 sausio mėn. 29 d. 17:38
Nuo fantastikos bestselerių ekranizacijų iki naujausios „Žvaigždžių karų“ dalies – panašu, kad 2015-aisiais kosminės fantastikos kino gurmanams nuobodžiauti nebus kada. Portalas „Space.com“ atrinko dešimt labiausiai dėmesio vertų filmų apie kosmosą, kurie kino ekranus pasieks 2015 m.

NASA zondas užfiksavo raiškiausią žmonijos istorijoje nykštukinės planetos vaizdą (15)

2015 sausio mėn. 28 d. 17:35
Cereros vaizdas iš zondo Dawn
NASA nuotr.
NASA tarpplanetinis zondas „Dawn“ į Žemę atsiuntė kol kas pačių raiškiausių visų laikų nykštukinės planetos Cereros nuotraukų. Vaizdai užfiksuoti zondui esant 237 000 km atstumu nuo Cereros, sausio 25 dieną. Tiesa, netrukus šis kosminis aparatas pateiks dar gražesnių vaizdelių – tai bus pirmasis žmogaus pagamintas aparatas, aplankysiantis nykštukinę planetą, savo pranešime rašo NASA