Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: kalbų gyvybė ir mirtis skaitmeniniame amžiuje (10)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:41
Ar lietuvių kalbai gresia išnykti globalioje skaitmeninėje eroje? Šįkart laidoje - apie Lietuvos kalbos sintezatorių ir kitas mokslininkų kuriamas programas, kurias įdiegus išmanieji įrenginiai supras lietuviškai ištartas komandas.

Mokslininkai pasigedo žvaigždžių: jas surijo tamsioji materija? (76)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 13:42
Pac-Man
AOP nuotr.
Mokslininkai teigia, kad tamsioji materija besisukančias žvaigždes netoli mūsų galaktikos centro galėjo paversti juodosiomis bedugnėmis. Toje vietoje mokslininkai tikėjosi aptikti daugybę tankių, besisukančių žvaigždžių, vadinamų pulsarais, kurių Paukščių take yra gana daug.

Mokslininkai galbūt įminė mįslę, kuri Ch. Darwiną kamavo iki pat mirties (295)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:03
Charlesas Darwinas
AOP nuotr.
Mokslininkai po dviejų skirtingų mokslinių tyrimų linijų ką tik paskelbė rezultatus, kurie galėtų išspręsti „Darwino dilemą“ – paslaptį, kuri kankino evoliucijos tėvą iki pat jo mirties daugiau nei prieš šimtą metų.

Versija: marsiečius atominėmis bombomis išnaikino kiti ateiviai (43)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 19:41
Kiek mums žinoma, Marsas – tai tuščia dykynė be jokių gyvybės ženklų. Žinoma, vieną-kitą mikrobą gal ir pavyktų surasti, bet tikriausiai nebus klaida manyti, jog Raudonojoje planetoje jokios pažangios civilizacijos nėra. Bet ar visada taip buvo? O gal kadaise Marse gyvavo klestinti civilizacija, galbūt netgi su atominiais ginklais? Peržvelkime, ką apie tai sako sąmokslo teorijų mėgėjai, siūlo motherboard.vice.com.

Paskelbtas „Philae“ atsitrenkimo į kometą garso įrašas (34)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 14:11
Pastarąją savaitę daugiausiai dėmesio sulaukiantis mokslinis projektas – zondo „Rosetta“ autonominio modulio „Philae“ nusileidimas ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos – papildytas dar vienu labai įdomiu dabar jau viešai prieinamu punktu. „Philae“ akustiniai jutikliai užregistravo traškų bumbtelėjimą į kometos paviršių.