Lietuva - bene mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skirianti šalis ES

 (70)
Laboratorija
© L.Masio nuotr.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų moksliniams tyrimams skiriančių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Komisija (EK). Anot EK, Lietuvoje valdžios institucijų skiriama dalis moksliniams tyrimams yra arti ES vidurkio, tačiau verslas tyrimams išleidžia bene mažiausiai ES.

Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 0,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2000 metais iki 0,84 proc. BVP 2009 metais ir kasmet vidutiniškai augo po 3,9 proc., rašoma ketvirtadienį EK paskelbtoje 2011 metų ataskaitoje apie inovacijų konkurencingumą bendrijoje.

"Lietuvos mokslinių tyrimų intensyvumas vis dar tarp mažiausių ES", - ataskaitoje rašo EK.

Tuo tarpu ES vidurkis, anot Komisijos, pamažu artėja prie tikslo 3 proc. BVP skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą - 2009 metais tam skirta 2,01 proc. BVP.

Lietuva 2009 metais arti ES vidurkio buvo pagal viešojo sektoriaus tyrimams skiriamą BVP dalį - 0,64 proc. (ES - 0,74 proc.), tačiau Lietuvą žemyn tempė menkos verslo išlaidos moksliniams tyrimams - tam išleista vos 0,2 proc. BVP. ES verslo dalis mokslui siekė 1,25 proc. bendrijos BVP.

Lietuva nuo ES vidurkio atsiliko pagal visus vertintus rodiklius: 1 mln. gyventojų teko 199 mokslinės publikacijos (ES - vidutiniškai 491), Lietuva beveik negavo licencijų ir patentų pajamų iš užsienio - jos siekė vos 0,001 proc. BVP (ES – 0,21 proc.). Arti ES rodiklių Lietuva buvo pagal 1 tūkst. dirbančiųjų tekančių mokslininkų skaičių - 5,2 (ES – 6,3).

"Mokslo bazės (Lietuvoje - BNS) atrodo yra gana uždaros ir labai mažai Lietuvos autorių mokslinių publikacijų turi didelį poveikį", - rašoma ataskaitoje.

Pasak ataskaitos, Lietuvos valdžios institucijos pripažino, kad į šią sritį investuoti būtina daugiau, ir užsibrėžė, kad išlaidos moksliniams tyrimams 2020 metais pasiektų 1,9 proc. BVP. Tačiau EK teigia, jog jei Lietuva "nepasitemps", ateityje jos konkurencingumas gali dėl to nukentėti.

EK duomenimis, Lietuvos mokslininkai daugiausia bendradarbiauja su kolegomis Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

BNS
 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Brazilijoje su Dengė karštine kovos genetiškai modifikuoti uodai

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 18:23
Brazilijoje su Dengė karštine kovos genetiškai modifikuoti uodai
Žmonėms tai yra didžiausią pražūtį nešantys sutvėrimai Žemėje. Uodų platinamos ligos kasmet nusineša daugiau žmonių gyvybių negu visi kiti gyvūnai kartu sudėjus. Dengė karštine Brazilijoje kasmet apsikrečia dešimtys milijonų žmonių. Atrodo, kad ši liga Brazilijoje tapo nebekontroliuojama – šioje šalyje per pastaruosius 50 metų mirčių nuo šio potencialiai mirtino viruso padaugėjo 50 kartų. Tačiau dabar mokslininkai iš Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios biotechnologijų įmonės „Ocitech“ teigia turį šios problemos sprendimą.

Vorų evoliucija: miestai skatina vorų didėjimą (6)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 16:55
Voras Nephila plumipes
AOP nuotr.
Mokslininkai tikina, kad vorai didėja. Tiesa, ne visi – tik tie, kurie gyvena miestuose. Kitaip tariant, jei esate mieste, tai voras, kuris tupi kampe palubėje, žiūri jums į pakaušį ir kėsinasi užšokti, yra gerokai didesnis už giminaitį kaimietuką.

„Galileo” navigacijos sistema bus papildyta dviem palydovais (5)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 11:02
Europos navigacijos sistemos "Galileo" palydovai
AOP nuotr.
Europos palydovinės navigacijos sistema „Galileo” netrukus bus papildyta dviem palydovais. Po iškėlimo jų skaičius orbitoje padidės iki šešių. Europos Komisija planuoja iki šio dešimtmečio pabaigos į kosmosą paleisti iš viso 30 tokių palydovų. Projektu „Galileo“ siekiama Europoje skatinti ekonomiką ir palengvinti kasdienius gyventojų poreikius.

Kosminis zondas „Rosetta“ ruošiasi paliesti ir paragauti kometą

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 10:49
Rugpjūčio 19 d. užfiksuotas 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos vaizdas
ESA nuotr.
Galiausiai pasiekęs 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą, „Rosetta“ zondas pasirengė pagelbėti narplioti vandenynų atsiradimo Žemėje klausimą

Džiunglėse aptikti du didžiuliai senovės majų miestai (29)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 17:44
Majų miesto Kobos griuvėsiai Jukatano pusiasalio džiunglėse
AOP nuotr.
Archeologai įžengę į du senovės majų miestus, paslėptus Meksikos džiunglių, aptiko nasrus primenančias durų arkas, piramidės formos šventyklas ir rūmų liekanas.