Laukia Saulės aktyvumo mažėjimas: įspėja apie katastrofas

 (97)
Britų ir amerikiečių tyrėjai iš Readingo universiteto ištyrė pastarųjų 400 metų Saulės stebėjimus, palygino su naujausiais duomenimis ir priėjo prie išvados, kad stovime ant eilinio Saulės magnetinio aktyvumo minimumo slenksčio. Aktyvumo sumažėjimas bus didžiausias per pastaruosius šimtmečius.
Saulė
© NASA

Universiteto svetainėje mokslininkai paskelbė specialų paaiškinimą, taip siekdami perspėti visuomenę, kad ji nedarytų skubotų išvadų apie Saulės aktyvumo įtaką globaliam atšilimui. Readingo universiteto specialistus jau daug metų jaudina visai ne jis, o tai, kokius reiškinius sukels šis Saulės minimumas.

Daugelis specialistų itin negatyviai vertina patį „globalaus atšilimo“ terminą ir linkę kalbėti apie „globalinę klimato kaitą“. Klimato pasikeitimas – ne tik temperatūros augimas ar žemėjimas, tačiau ir orų formavimosi procesų pokytis, katastrofiškų uraganų, štormų, sausrų, karščio ar šalčio bangų dažnėjimas.

Žemėje ir kosmose vykstantys procesai ilgai buvo vertinami atskirai vienas nuo kito. Pavyzdžiui, po 2007-ųjų ir iki pat naujo dešimtmečio pradžios, Saulės aktyvumas, susijęs su 11 metų ciklu, silpo. Tačiau šis klausimas labiau jaudino NASA ir kitas kosmoso agentūras, nes dėl to mūsų planetos apylinkėse 19 proc. išaugo galaktinių spindulių aktyvumas, o tai kelia pavojų palydovams ir kosminėms stotims.

Tačiau Saulės aktyvumo sukelti nemalonūs procesai vyko ir Žemėje. Šiuo atžvilgiu itin pasižymėjo 2010 m., kurie daugeliui įvairiuose Žemės kampeliuose įsiminė tiek siaubingais karščiais, tiek ir nelauktais šalčiais, sausromis ir potvyniais.

Gamtos beprotybės priežastimi specialistai įvardino susiklosčiusią unikalią startosferos oro tėkmių – sraujymių – situaciją. Readingo universiteto mokslininko Mike'o Blackburno duomenimis, tais metais virš Vakarų Europos šių srautų greitis sumažėjo iki 30 km/h, kai paprastai jis būna 150–200 km/h, ir tai sukėlė atmosferos procesų stagnaciją.

M. Blackburnas ir jo kolega Mike'as Lockwoodas iškėlė prielaidą, kad Saulės aktyvumo sumažėjimo periodais sumažėja ir tropinės zonos stratosferos temperatūra. Dėl to sumažėjo jos ir poliarinių regionų temperatūrų skirtumas, kuris, savo ruožtu lėtina startosferos oro tėkmes – jos, kaip lygumų upės ima formuoti kilpas, kurių vingiuose įstringa oro verpetai.

Taip santykinai nestiprus, už 150 milijonų kilometrų šviečiančios Saulės aktyvumo sumažėjimas gali pradėti procesą, dėl kurio galiausiai susidaro stovintis anticiklonas, atnešantis anomalų karštį arba anomalų šaltį.

Readingo universiteto tyrėjai rašo, kad, mažėjant Saulės aktyvumui, gali suintensyvėti galaktinių spindulių srautas. Yra hipotezė, teigianti, kad šie spinduliai irgi gali paskatinti Žemės atmosferos atšalimą.

Galaktiniai kosminiai spinduliai – srautas įvairių elementų branduolių, skriejančių beveik šviesos greičiu. Daugiau nei 90 proc. visų dalelių – vandenilio branduoliai, tai yra protonai.

Apie 7 proc. – antrojo pagal paplitimą elemento, helio branduoliai, sudaryti iš dviejų protonų ir dviejų neutronų. Visa kita – likusių elementų branduoliai, tarp kurių litis, anglis, deguonis, netgi geležis.

Visus šiuos elementus kelionėn po Visatą pasiuntė grandioziniai žvaigždžių kataklizmai, tokie, kaip supernovų sprogimai. Įelektrintų dalelių srautus skleidžia ir Saulė. Ji turi ir savo magnetinį lauką. Tai yra, mūsų šviesulys svariai prisideda prie mūsų apsaugos nuo kosminių spindulių srauto. Be saulėtosios „gynybos linijos“, padeda ir Žemės magnetinis laukas bei atmosfera. Tačiau kuo mažiau priešinasi Saulė, tuo daugiau kosminių spindulių patenka į atmosferą.

Gali būti, kad į Žemės atmosferą patekę kosminiai spinduliai jonizuoja jos molekules. Šios savo ruožtu, sulimpa ir formuoja aerozolius, kurie tampa kondensacijos branduoliais ir stimuliuoja debesų susidarymą, o šie nemenką Saulės šviesos dalį atspindi atgal į kosmosą.

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą kol kas nėra – 2011 metais CERN atlikti bandymai parodė, kad dirbtinėje atmosferoje, aerozolių susidarymas, lyginant su kontroliniu bandiniu, sustiprėja dešimtis kartų, tačiau, antra vertus, debesų formavimuisi to nepakanka. Tačiau kai į atmosferą būdavo pridedama teršalų – ozono ir sieros dioksido su vandens garais, aerozolių dalelės didėjo ir jungdavosi į daleles, jau galinčias tapti kristalizacijos branduoliais. Tai yra, užteršta atmosfera labiau linkusi „debesuotis“. Bet ar to užtenka, kad būtų sukeltas „globalus atšalimas“, ar visgi tai tik pristabdys startosferos sraujymes, tiksliai kol kas nežinoma.

Deja, gamtos moksluose, kitaip nei inžineriniuose, prie visų teiginių reikia pridurti „galbūt“. Kol kas maksimaliu tikėtinumo laipsniu sužinojome, kad artėjant prie šimtmečio vidurio, išsivystys stambiausias nuo „Maunderio minimumo“ laikų (1645–1715) Saulės aktyvumo sumažėjimas ir sustiprės kosminių galaktinių spindulių srautas.

Dabar užtikrinčiau nei bet kada galime spėti, kad vienu ir tuo pačiu metu įmanomas ne vieno nepalankaus faktoriaus sutapimas – pavyzdžiui, įvyks blyksnis Saulėje, galintis nublokšti žmoniją į „ikitelegrafinę“ erą, arba tiesiog 10-20 metų, ir tuo pat metu žiemą užklupti neregėti šalčiai, pavasarį – potvyniai, o vasarą - beprotiška kaitra. Žinoma, viskas gali būti ne taip liūdna.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (18)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (3)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (10)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?