Kurių galų temptis gitarą į Kosminę Stotį? „Psichologija, - aiškina vienas iš labai nedaugelio Žemės muzikantų, turėjusių progą pagroti orbitoje. – Psichologinė būsena ankštoje ir izoliuotoje TKS erdvėje yra ne mažiau svarbi už profesines žinias ir įgūdžius. Laimei, Hiustone turime psichologų-konsultantų, kurie suvokia, jog muzika – vienas iš fundamentaliausių dalykų žmogui. Jiems ir atėjo į galvą mintis, jog TKS stotyje nuolat būtų gitara. Gitarų dirbtuvėse jie užsakė dvi specialias gitaras – su gerokai mažesniais korpusais (dėžėmis). Viena liko Žemėje kaip eksponatas, o kita orbitoje aplink Žemę apskriejo jau maždaug 50 tūkst. kartų.“
„Skambinti gitara kosmose yra išties neįprasta, - pasakoja C. Hadfieldas. – Neįprasta pirmiausia tuo, jog gitaros nereikia pasikabinti, pasidėti ant kelių – ji sklando, kybo ore. Vienas iš beprotiškiausių dalykų grojant nesvarumo būsenoje – su visa gitara skrajoti po kabiną, vartytis ir švelniai susidūrinėti su aplinkos objektais.“
„Dar vienas ypatumas – jei kairę plaštaką, kurios pirštais spaudai stygas, mėgini greitai stumdyti gitaros grifu aukštyn ar žemyn, tu „prašauni“ pro reikiamą grifo dalmenį (liaudiškai -„ladą“). Taip atsitinka todėl, kad kosmose negali išnaudoti rankos svorio – ji ten nieko nesveria. Žemėje mes esame įpratę manipuliuoti rankos svoriu, ir to net nepastebime. Žodžiu, ten reikia pasipraktikuoti, kad neprašautum pro reikiamą dalmenį. Į tai atkreipi dėmesį tik pamuzikavęs nesvarumo būsenoje“, - unikalia patirtimi dalijasi muzikalusis astronautas.
„Tačiau gitara nesvarumo sąlygomis skamba puikiai, - tikina Ch. Hadfieldas. – Paskambinti gitara būna ypač malonu, jei TKS randi kokią nuošalesnę vietelę prie iliuminatoriaus...“
