Astronomai, mano, kad kai Saulė dar buvo jauna žvaigždė, jos traukos jėgos galėjo pritraukti Oorto debesies kometas, kurios susiformavo kitose galaktikos vietose, rašo BBC.
Tokie teiginiai prieštarauja ligi šiol gyvavusiai teorijai, kad daugelis kometų susiformavo Saulės protoplanetiniame diske.
Mokslininkų atradimai paskelbti žurnale „Science“.
Ilgą laiką mokslininkai negalėjo paaiškinti, kaip susiformavo Oorto debesis. Iki šiol manyta, kad šis sferinis kometų debesis, esantis pačiame Saulės sistemos pakraštyje, galėjo susiformuoti iš Saulė protoplanetinio disko – dujų ir medžiagos debesies, iš kurio prieš 4,6 mlrd. metų susiformavo planetos.
Tačiau iššūkį šiai hipotezei metė tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Haroldo Levisono iš Southwesto tyrimų instituto Kolorade, JAV.
Šios komandos nadys Ramonas Brasseris iš Nice-Sophia Antipolis universiteto aiškina, kad Saulė atsirado ne viena. Anot jo, kartu susiformavo tūkstančių kitų žvaigždžių telkinys.
„Įsivaizduokite, kad turite labai didelį, daugiausiai iš vandeninio dujų sudarytą debesį, kuris dykinėja po mūsų galaktiką. Dėl kai kurių jame esančių trikdžių, debesis pamažu ima irti, jis mažėja ir tampa kompaktiškesnis. Tuomet jame atsiranda gniutulai, kurie dar labiau spaudžiasi – taip ir gimsta žvaigždės“, – aiškijo R. Brasseris.
Anot jo, po to aplink kiekvieną jauną žvaigždę jos diske, iš kurio galiausiai susiformuoja planetos, atsiranda daugybė mažų dangaus kūnų iš ledo. Ankstyvaisiais mūsų galaktikos laikais, šie ledo objektai buvo „išsviesti“ iš planetų sistemos ir galiausiai tapo kometomis.
Tačiau keletas jų, paveikti stiprių tarpžvaigždinių jėgų, liko netoli Saulės. Jie suformavo tai, kas dabar vadinama Oorto debesmi. Jis nutolęs nuo Saulės per maždaug 8 šviesmečius, tvirtina astronomai.
Manoma, kad ten gimė daugelis žymių kometų, tarp kurių, Halley`io, Hale-boppo ir McNaughto.
Kai aplink Saulę buvęs žvaigždių telkinys išsisklaidė, susprogęs iš vidaus, Saulė liko viena. Naujasis tyrimas parodė, kad jos gravitacinis laukas galėjo būti toks stiprus, kad jis pritraukė didžiulį kometų debesį, susiformavusį kitose saulės sistemose.
Mintis, kad Oorto kometų debesis susiformavo už Saulės sistemos ribų, iškelta dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau tuomet naudoti tyrimo metodai nebuvo pakankamai tikslūs, kad šią teoriją būtų įmanoma įrodyti, todėl ji buvo pamiršta.
Anot H. Levinsono, jo komanda grįžo prie tos pačios minties ir, naudodama kompiuterines simuliacijas, sukūrė žvaigždžių telkinio ir kometų modelį. Tuomet ir gauta įdomių rezultatų.
„Jeigu manysime, kad stebimas Saulės protoplanetinis diskas gali būti naudojamas bandant apskaičiuoti objektų Oorto debesyje skaičių, galime daryti išvadą, kad daugiau kaip 90 proc. stebimų Oorto debesies kometų susiformavo už šios Saulės sistemos ribų“, – komentavo astronomas.
Jo kolega Martinas Duncanas iš Karalienės universiteto Ontarijuje, Kanadoje, teigė, kad šie atradimai suponuoja, jog „Oorto debesyje yra medžiagos iš didžiosios dalies Saulei broliškų žvaigždžių pavyzdžių“.
Anot R. Brasserio, šie atradimai gali būti svarbi trūkstama grandis, bandant paaiškinti, kaip susiformavo Visata.
„60 metų mums nepavyko sužinoti, kaip susiformavo Oorto debesis, ir 60 metų žmonės ieškojo atsakymo. Tai buvo trūkstama detalė ir ji gali padėti suprasti mūsų Saulės sistemos susiformavimą ir evoliuciją“, – teigė jis.
